Partnerių susitikimas Prancūzijos Gvianoje

Alma KUBRAKOVIENĖ

 

„Šilo“ progimnazijos mokinės Vesta Tamulevičiūtė, Jovilė Šniokaitė, Emilė Sedleckaitė ir Luknė Rastauskaitė, lydimos įstaigos direktoriaus Dariaus Kaplūno, mokytojos Laimutės Nazimovienės ir projekto koordinatorės, šių eilučių autorės, sausio 22–28 dienomis vyko į Erasmus+ projekto „Mokomės mitybos kultūros“ partnerių finalinį susitikimą, kurį organizavo Prancūzijos Gvianos Concorde Maurice Dumesnil koledžas. Projekto dalyviai susitiko jau trečią kartą: 2022 metų pavasarį viešėjo Portugalijoje, rudenį priėmėme svečius Lietuvoje.

Prancūzijos Gviana – užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Tai – didžiausia ES dalis, esanti ne Europos teritorijoje ir ne saloje. Regiono sostinė – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų. Pinigai – eurai. Gyventojų visame regione – apie 300 000.

Kelionė tolima, tad buvo neramu, ar lengva bus adaptuotis prie visiškai kitokio klimato, ar nebus sunku įveikti tolimą skrydį. Bet tai neišgąsdino nei vaikų, nei jų tėvelių, nei mokytojų. Noras pamatyti šią tolimą šalį ir susitikti draugus nugalėjo visas baimes.

Šio projekto susitikimui buvo skirta daug dėmesio. Dvi radijo stotys skyrė tiesioginius valandos trukmės eterius, išvykų pas vietinius fermerius metu mus filmavo ir kalbino regiono televizija. Sukurtą reportažą rodė informacinių žinių laidoje. Teritorijos prezidentas suteikė savo rezidenciją mūsų atsisveikinimo vakarui ir pats dalyvavo nuo pradžių iki pat pabaigos. Toks dėmesys ne tik gerai nuteikė, supratome, kad mūsų veikla yra svarbi tarptautiniu mastu, o projekto tikslai atspindi tai, kas yra svarbu šiuolaikiniame pasaulyje: gamtos išsaugojimas, sveika mityba, šiuolaikinės technologijos ir kultūrinis bendradarbiavimas.

Susitikimo metu mums buvo surengta daug pažintinių išvykų. Tik atvykę, sekmadienį, keliavome į Kajeno centrą, kur stebėjome karnavalo eisenas. Šis karnavalas vyksta visą sausio mėnesį.

Pirmadienis buvo skirtas susipažinti su vietos žemės ūkiu. Mus maloniai priėmė vienintelė regione valstybinė Matiti žemės ūkio mokykla, kuri ruošia specialistus visai teritorijai.

Po pietų lankėmės buvusios manekenės Sherley Jean-Charles ūkyje. Baigusi karjerą Sherley nusprendė visiškai pakeisti savo gyvenimą ir, sugrįžusi į tėvų žemę, įkūrė ekologinį ūkį. Įgiję naujų žinių ir pasivaišinę ekologiškais produktais, tęsėme savo kelionę. Kita ferma, kurioje lankėmės, buvo RINGET ūkis, turintis 200 hektarų žemės. Čia mus nustebino didžiulės laisvai auginamų vištų fermos, 3 metrų ilgio žuvys tvenkiniuose ir savanoje auginamos karvės, besiganančios kartu su laukinėmis kapibaromis.

Praktiniai užsiėmimai Sherley Jean-Charles ūkyje.

Antradienis buvo skirtas susipažinti su 50 km nuo Kajeno esančiu Gvianos kosminiu centru, kurį Prancūzijos nacionalinis kosminių tyrimų centras statė 1965–1968 m. Nuo to laiko kiekviena šalis gali naudoti kosmodromą palydovų paleidimui į kosmosą. Pramonė ir žemės ūkis Prancūzijos Gvianoje yra silpnai išvystyti. Net 25 proc. BVP sudaro pelnas, gaunamas iš šio centro. Turėjome galimybę pamatyti, iš kur paleidžiamos raketos, pabendrauti su ten dirbančiais žmonėmis.

Ukmergiškiai apsilankė Kosminių tyrimų centre.

Po pietų keliavome į zoologijos sodą, kuriame saugomi 75 rūšių gyvūnai. Stebėjome krokodilus, anakondas, beždžiones ir daug kitų Amazonės regiono gyvūnų.

Trečiadienį susipažinome su Kajeno miestu: lankėmės turguje, muziejuose, važiavome traukiniu, klausėmės miesto istorijos. Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys: karibai, aravakai, galibi, vajampi ir kt. 1498 m. Gvianos krantus priplaukė Kristupas Kolumbas ir pavadino Parijų žeme. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai, tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau – ir Sinamario miestą. 1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį teritorija liko Prancūzijai. 1676 m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo 1641 m. iki pat 1951 m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., Velnio sala) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.

1848 metais, kai buvo panaikinta vergovė, Kajeno mieste buvo 25 000 vergų. Obeliskai su visų jų pavardėmis, amžiumi ir kilmės šalimis iki šiol saugomi Kajeno botanikos sode, kuriame lankėmės dienos pabaigoje.

Ketvirtadienio ryte pagaliau nuvykome į mūsų partnerių mokyklą, kurioje jau laukė nuostabus priėmimas. Į jį atvyko dauguma svarbiausių miesto vadovų, švietimo skyriaus darbuotojų. Po oficialių kalbų apžiūrėjome mokykloje pagal mūsų vykdomą projektą įkurtą daržą, vištidę. Pristatėme savo šalis, savo atliktus projektinius darbus.

D. Kaplūnas (kairėje) su projekto partnerių atstovais sodino augalą.

Concorde Maurice Dumesnil koledžas labai didelis, jome mokosi 1 200 mokinių, dirba beveik 100 mokytojų. Šeimininkai aprodė patalpas, papasakojo, kaip sekasi įveikti iškilusius iššūkius, kurių tikrai netrūksta. Į šalį nelegaliai atvyksta daug pabėgėlių iš Surinamo, Brazilijos. Pagal Prancūzijos įstatymus nelegaliai į šalį atvykę žmonės nėra išsiunčiami atgal. Jie lieka gyventi, bet, jei neįrodo, kad yra politiniu ar religiniu pagrindu persekiojami, jiems nesuteikiamas pabėgėlio statusas, neišduodami dokumentai. Tačiau vaikai privalo eiti į mokyklą. Tokių svetimšalių koledže yra labai daug. Dauguma jų net nemoka kalbėti prancūziškai. Mokyklos pastatai nėra išpuoselėti, nėra gėlių, mažai baldų, skaitmeninių technologijų. Bet mokiniai laikosi taisyklių, visi dėvi uniformas, ypač gerai organizuotas įtraukusis ugdymas. Mokytojų atlyginimai siekia 2 500–3 500 eurų į rankas.

Penktadienis taip pat buvo skirtas projekto veikloms mokykloje. Vėliau mūsų laukė Gala vakaras prezidento rezidencijoje su kreolų tautiniais šokiais ir dainomis. Savo tautinius šokius pristatėme ir mes, lietuviai bei portugalai.

Šis susitikimas suteikė galimybę pažinti dar vieną nuostabų mūsų planetos kampelį ir leido įsitikinti, kad nesvarbu, kuriame žemyne gyvename, kokia kalba kalbame, kokios spalvos yra mūsų oda, visi esame panašūs ir visų mūsų namai yra Žemė.