Kodėl net artėjant pavasariui sunku keltis ryte?

Didelis darbo krūvis, įtampa, poilsio trūkumas – taip atrodo dažno šiuolaikinio žmogaus kasdienybė. Žiema daugeliui yra įtemptas laikotarpis, žmogus mažiau laiko skiria poilsiui, rečiau atostogauja. Vis dėlto tokio gyvenimo tempo pasekmės gali būti liūdnos – sutrikęs miego ritmas, nusilpęs imunitetas, lėtinis nuovargis, perdegimas, depresija. Tad psichologė-psichoterapeutė Viktorija Ožogova ragina laiku pasirūpinti savimi. Būtent miego kokybė yra vienas pirmųjų rodiklių, perspėjančių apie emocinį žmogaus išsekimą ir signalizuojančių apie sutrikusią psichologinę sveikatą.

 „Tyrimai rodo, kad žmonės, besiskundžiantys prasta miego kokybe patiria didesnį nerimo lygį, turi didesnę riziką susirgti depresija, patiria vidinį konfliktą bei susiduria su santykių problemomis“, – prastos miego kokybės pasekmes įvardina psichologė. Pasak jos, už nuolatinio nuovargio gali slėptis ir rimtesnės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, lėtinis skausmas, širdies ligos bei demencija.

Sezoninė problema

Pirmiausia psichologė ragina atkreipti dėmesį į tai, su kokiomis mintimis užmiegate. „Jeigu pastebite, kad prieš miegą vargina įkyrios mintys ir sunku suvaldyti nerimą, galbūt tai yra ženklas, kad jūsų kasdienybei reikia pokyčių“, – teigia V. Ožogova. Anot jos, šiais laikais galima atrasti daug įvairiausių nusiraminimo bei atsipalaidavimo technikų, preparatų ar specialistų, su kuriais galima pasikonsultuoti.

Tiesa, prasta miego kokybė gali būti sezoninė problema. Psichologė pastebi, kad dauguma žmonių, ypač žiemą, skundžiasi prastesne miego kokybe ir sunkumu keltis ryte. „Sunku atsikelti ryte gali būti dėl daugybės priežasčių, tokių kaip nuolatinis stresas, įtampa darbe, nuovargis, nusilpęs imunitetas ir fizinio aktyvumo stoka“, – prastos miego kokybės priežastis įvardina V. Ožogova.

Kita vertus, sunkus kėlimasis ryte taip pat gali išduoti apie vakaro rutinos ar ritualų neturėjimą. „Neretai žmonės, užuot vakare skyrę laiko atsipalaiduoti ir nuraminti protui, vakarą praleidžia prie kompiuterio ar telefono ekranų, kurių skleidžiama mėlyna šviesa ne tik trukdo melatonino, kitaip vadinamo miego hormono, sintezei, bet ir išbalansuoja mūsų organizmo cirkadinį ritmą“, – paaiškina psichologė. Anot jos, dažniausiai melatonino lygis prieš naktį pakyla, siųsdamas smegenims signalą, kad atėjo laikas miegoti. Tad, jeigu ryte sunku keltis, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką veikėte kelias valandas iki miego.

Kokybiškas poilsis ir miegas yra būtinas tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, tad sudėtingu gyvenimo periodu, kai natūraliai užmigti yra sudėtinga – patiriamas stresas, įtampa ar turint kitų su miegu susijusių sutrikimų, svarbu ne tik peržvelgti savo kasdienius įpročius, bet ir pasirūpinti, kad organizmui netrūktų melatonino. Pastebima, kad vartojant 1 mg melatonino prieš miegą tris mėnesius, susireguliuoja miego ciklas, gerėja nuotaika, o derinyje su augaliniais ekstraktais, tokiais, kaip vaistinės melisos, išgaunamas dar geresnis ir stipresnis sinerginis poveikis miegui, jo kokybei bei nervų sistemai.

Kovojant su miego sutrikimais bei nerimu taip pat gali būti naudingos ir amino rūgštys, iš kurių savo poveikiu išsiskiria gama-amino sviesto rūgštis, padedanti užtikrinti, kad nervų sistema nebūtų nuolat veikiama aktyvinančiai, atsipalaiduotų ir nepervargtų.

Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad svarbu nustatyti miego sutrikimų priežastį ir bandyti ją pašalinti, skirti dėmesio sveikiems įpročiams, subalansuotai mitybai.

Prastas miegas gali perspėti ir apie perdegimą

Psichologės teigimu, perdegimas – su darbo aplinka susijęs organizmo atsakas į nuolatinį, lėtinį ir užsitęsusį stresą, o jį atpažinti galima iš tokių požymių, kaip išsekimas, nuolatinė įtampa, energijos stoka, lengvas susierzinimas bei pablogėjusi fizinė sveikata.

Tiesa, perdegimas gali būti ir viena iš depresijos priežasčių. Psichologė V. Ožogova sako, kad tokį žmogų pradeda varginti negatyvios mintys, jis praranda gyvenimo džiaugsmą, jaučia nuolatinį nuobodulį, gyvenimas atrodo beprasmis ir neturintis ateities perspektyvų.

Galiausiai pasikeičia perdegusio žmogaus santykis su aplinkiniais, įskaitant kolegas, klientus bei vadovybę.

Psichologė primena, kad vis dėlto vien teorinių žinių, kaip atrasti balansą, neužtenka, labai svarbu išsiaiškinti tai, kas tiktų asmeniškai, ir pabandyti tai pritaikyti savo rutinoje. V. Ožogova ragina stebėti savo psichologinę būklę, rūpintis savimi.

„Jei pajutote, kad su savo mintimis susitvarkyti sudėtinga, nelaukite ir ieškokite pagalbos. Svarbu suprasti, kad kreiptis į specialistus nėra nieko gėdingo“, – sako V. Ožogova.

„G. ž.“ inform.