Prieš 100 metų: 1923-ųjų sausis Ukmergėje

⊗ „Ukmergė. Turgaus dieną pilna rinka žmonių ir kiekvienam vežime produktų daugybė. Tuo laiku per visą turgavietę teka upeliai nešvarumų iš rinkoje esančios išeinamos vietos ir tai daro labai bjauraus įspūdžio./ Kas žiūri Ukmergės miesto švarumo? Taip pas mus atrodo viešos vietos, apie kiemus ir užkampius nėra jau ir kalbos./ Paskutinį ketvirtadienį rinkoje produktai buvo 1/3 kainos pigesni negu anksčiau ir visko buvo pilna, ypač kiaulių ir mėsos. Daugiau neparduotų prekių grįžo namo.“ (Lietuvos žinios. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Mūsų miestui visai nesiseka su elektros šviesa. Tam tikrai susitvėrusi bendrovė „Ikaras“ yra pastačiusi už miesto prie Šventosios elektros stotį, varomą vandens spėka. Bendrovė susidėjo iš žydų ir lenkų, tarp kurių nebuvo nei sutikimo, nei užtektinai išmanymo. Ir taip iš viso pusantrų metų darbo nieko gero neišėjo. Miesto valdyba pagaliau nebeiškentė tokio apsileidimo ir pasiskundė teismui dėl sutarties nepildymo. Ir šit neseniai Teismas nusprendė atimti tą elektros stotį su malūnu iš bendrovės „Ikaras“ ir perleisti Ukmergės miesto valdybai, kuri dabar tą stotį, kaip girdėt, yra perdavus kitai kompanijai, susidedančiai priešaky su vietos namų savininku lietuviu p. Deveikiu./ Tik štai vėl nelaimė: naujieji šeimininkai vos tik pradėjo tvarkytis, kaip naktį į 24 gruodžio vanduo ant Šventosios išgriovė aname krante įtvarą ir elektros stotis su malūnu turėjo sustoti, taip kad ukmergiečiai per šventes paliko be šviesos. Visą sritį dirbo neprityrę meistrai – mėgėjai, užtat ir nieko gero iš tokio darbo ir neišėjo.“ (Krašto balsas. – 1923.)

⊗ „Ukmergėje jau apsigyveno tėvas Kazimieras [vienuolis kapucinas], kuriam pagaliau pasisekė išgyvendinti vieną mūsų [kariuomenės] štabą iš klebonijos buvusios provoslavų cerkvės ir čia po Naujų Metų jis įrengiąs vienuolyną. Vieta pačiame miesto centre, prie turgaus.“ (Krašto balsas. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Sausio 7 d. buvo visuotinas Ukmergės [apskrities] socialdemokratų organizacijos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 27 nariai, Seimo atstovas Kairys ir keli svečiai./ Atstovas Kairys darė pranešimus dviem klausimais: 1) apie darbininkų ekonominę padėtį ir 2) apie socialdemokratų partijos seimo darbus. […] Išklausę juo su atidžia, organizacijos nariai ėmė svarstyti einamuosius klausimus: kaip savo butas įsikurti, knygynas įsteigti, kaip nario mokestis sutvarkyti, laikraštis patogiau parsisiųsdinti ir t. t. Be to kalbėta apie darbininkų vakaro su spektakliu rengimą./ Ukmergės socialdemokratų organizacija turi 40 tikrų narių. Jų daugumą sudaro dvarų ir sodžių darbininkai; tik retas yra miesto žmogus. […]/ Šių metų antrasis Ukmergės apskr. socialdemokratų susirinkimas bus vasario 4 d.“. (Socialdemokratas. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Šunės. Ukmergės miesto gatvėse visuomet matyt šunų gaujas bėgiojant. Dažnai jie užpuola praeinančius gatve žmones. Nelabai malonu, kad mieste dienos metu nepririšti šunės laksto. Rodos, yra įsakymas dieną laikyti šunės pririštus. Bet tatai pasirodo ar neįvykdoma ar nevykdoma.“ (Lietuva. – 1922.)

⊗ „1923 m. sausio 25 d. kainos Ukmergėje [už centnerį (50 kg) litų]: rugių grūdų – 12, kviečių – 18, miežių – 12, avižų – 12, žirnių – 13, sėmenų – 24, bulvų – 1, kiaulė penėta – 110; [litų už kilogramą]: kvietinių miltų – 1, ryžių – 1, cukraus – 1,90, druskos – 0,13, dešros – 1,50, galvijienos mėsos – 1,25, avienos – 1,25, kiaulienos – 1,90, rūkytų lašinių – 6, maltų (rupių) miltų duonos – 0,40, valcuotų (smulkių) miltų duonos – 0,60, žibalo – 0,65, dešimt kiaušinių – 1, erdmetris vidutiniškų malkų – 10, vidutinė melžiama karvė – 150, vidutinė avis mėsai – 18, paršiukas – 5, žąsis – 10, antis – 7, višta – 2, vidutiniai pietūs valgykloje – 1,20“. (Lietuva. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Nuo sausio 1 iki 27 d. Ukmergėj veikė žemės kooperacijos ir politikos lavinantieji kursai, surengti valstiečių sąjungos iniciatyva. Lankė vidutiniškai 20 klausytojų. Lektoriais buvo: L. K. B-vių instruktorius Kuznecovas, agronomas Liubinas, veterinaras Lukša, steig. Seimo narys Kvieska ir Ukmergės aps. valdybos pirmininkas p. Čekanavičius.// Ukmergė. Vietos žymesnieji žmonės skundžiasi, kad Ukmergės miesto Valdyba savo nuožiūra leido pačiame mieste atidaryti kelis (3-4) traktierius, ypač geresnėje miesto – aikštėse.“ (Lietuva. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Ir pas mus žmonės be galo džiaugiasi Klaipėdos atvadavimu. Aukos čia buvo renkamos per du sekmadieniu: sausio 21 ir 28 d. d./ Ukmergėn, girdėti, yra iš Vilniaus atsprukę keletas žydelių, slėpdamiesi nuo lenkų paskelbtos mobilizacijos./ P. Deveikis ir K-o, paėmę naują elektros stotį į savo rankas, sparčiai varo darbus prie įtvaros [užtvankos] užbaigimo ant Šventosios ir tam tikslui privežta jau daug akmenų. Miestą tuo tarpu pradėjo apšviesti garo pajėga.“ (Krašto balsas. – 1923.)

⊗ „Ukmergės V-jų B-vė [Vartotojų Bendrovė] sausio 30 d. atidarė antrą krautuvę. Bendrovė rengiasi steigti ir daugiau bendrovių.“ (Laisvė. – 1923.)

„Ukmergės kultūros puslapiai“, autorius – Julius ZARECKAS

Mus remia: