Kremavimo procesas ir kaip elgtis su urna bei pelenais

Nepaisant lietuvių prisirišimo prie tradicinio laidojimo, vis labiau populiarėja mirusiųjų kremavimas. Tai lemia įvairios priežastys, įskaitant ekonomines. Urnos ir jos įdėjimo į kapą ar kolumbariumus kaina yra daug mažesnė nei tradicinio karsto pirkimo ir antkapinio paminklo statymo kaina. Jei svarstote šią galimybę, svarbu žinoti, kad mirusiojo kūno paruošimas šiek tiek skiriasi nuo įprastų laidotuvių.

Mirusiojo paruošimas

Mirusiojo kūnas sudeginamas specialiai sukurtoje kremavimo krosnyje, įkaitintoje iki 870-980 laipsnių Celsijaus. Jis neturi tiesioginio kontakto su ugnimi. Deginimas vyksta kontaktuojant su įkaitintu oru. Dėl šios priežasties visas procesas trunka apie dvi valandas. Kūno paruošimas yra panašus į įprastą laidojimą, tačiau yra keletas svarbių apribojimų. Mirusysis gali būti apsirengęs tradiciniais drabužiais arba suvyniotas į drobulę. Drabužiuose neturi būti plastiko. Prieš kremuojant mirusįjį būtina išimti laikrodžius, mobiliuosius telefonus ir bet kokius elektroninius prietaisus, ypač jei juose yra baterijų arba įkraunamų baterijų. Nepriimtinos ir talpyklos su degiaisiais skysčiais. Svarbiausi iš jų yra kvepalai, spiritiniai gėrimai, dezodorantai ir žiebtuvėliai. Storos knygos taip pat negali būti dedamos. Prieš kremavimą taip pat turi būti išimti širdies stimuliatoriai ar kiti panašūs daiktai.

Karsto paruošimas ir reikalingi dokumentai

Kremacijos karstai skiriasi nuo tradicinių laidojimo karstų. Jie gaminami iš medžio arba kartono ir neturi jokių dekoracijų. Jų negalima lakuoti ar tvirtinti metalinėmis detalėmis, nes jos visiškai sudegs. Ant jų galima simboliškai padėti tik pavienes skintas gėles. Visi šie apribojimai taikomi dėl to, kad kremavimas turi būti ekologiškas ir neskleisti kenksmingų cheminių medžiagų. Visas procesas yra bekvapis. Pelenų urnos talpa turi būti ne mažesnė kaip. 3,5 litro.

Kaip tvarkomi pelenai po kremavimo?

Kremavimo metu susidarę kaulų fragmentai ir pelenai pirmiausia „filtruojami“, kad būtų galima patikrinti, ar juose nėra metalinių nuolaužų, pavyzdžiui, chirurginių varžtų, titano sąnarių ar metalinių dantų plombų. Tada kaulų fragmentai dedami į apdorojimo įrenginį, kuris susmulkina kaulų fragmentus į smulkius miltelius. Tada kremuoti palaikai dedami į kremacijos urną. Urna negali būti daugiau nei 3 mėnesius laikoma namų aplinkoje arba pelenai laisvai išbarstomi. Tai draudžia Lietuvos įstatymai.

Reklama