Kaip tinkamai pasiruošti rinkimams?

Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, kurie įvyks šių metų kovo 5 dieną, viešoje erdvėje vis dažniau atkreipiame dėmesį į politines reklamas su būsimų kandidatų pasisakymais, įvairiais visuomenei aktualiais klausimais. Tačiau ar to pakanka, kad rinkimų dieną, atvykę prie balsadėžių, galėtume išsirinkti, už ką balsuoti? Apie tai, kokią svarbią informaciją turėtų žinoti rinkėjai prieš rinkimus, patarimais dalijasi rinkimų ekspertė, advokatė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės ir technologijų instituto dėstytoja Laura MATJOŠAITYTĖ.

Rinkimuose laukia pokyčiai

„2022 m. rugsėjo mėnesį įsigaliojo Rinkimų kodeksas, reglamentuojantis rinkimų tvarką, politinių kampanijų finansavimo kontrolės pagrindus ir tvarką bei Politinių organizacijų įstatymas, reglamentuojantis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija ir rinkimų komitetas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir rinkimų komitetų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.

Kalbant apie naujoves rinkimuose, verta paminėti, kad politinės kampanijos metu su ja susijusią politinę reklamą gali užsakyti tik politinės kampanijos dalyviai ar jų vardu veikiantys asmenys. Taip pat sutrumpėja ir rinkimų agitacijos laikas – anksčiau galiojo 30 valandų rinkimų agitacijos draudimas, dabar ji draudžiama rinkimų dieną nuo 0 val. iki 20 val., t. y. iki rinkimų likus 7 valandoms.

Be to, rinkėjams bus daugiau balsavimo dienų. Balsavimas iš anksto vyks antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos ir prasidės viena valanda anksčiau, t. y. nuo 7 val. ryto“, – teigia rinkimų ekspertė L. Matjošaitytė.

Pasak ekspertės, dar vienas labai svarbus pokytis, susijęs su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, yra tai, kad rinkėjai balsuos tik toje savivaldybėje, kurioje jie iki rinkimų likus 60 dienų bus deklaravę savo gyvenamąją vietą. Anksčiau buvo taikomas 90 dienų terminas.

Taip pat yra pokyčių ir kampanijų finansavime. Mažos aukos dydis nuo anksčiau nustatyto 12 Eur padidintas iki 50 Eur. Anksčiau fiziniai asmenys, norintys paremti kandidatą didesnėmis nei maža auka piniginėmis sumomis, turėjo deklaruoti ir turtą, ir pajamas. Dabar užtenka deklaruoti tik pajamas. Be to, jeigu anksčiau kampanijos dalyviai galėjo būti remiami ir grynaisiais pinigais, dabar tokios galimybės nebeliko. Visos aukos turi būti skiriamos mokėjimo pavedimais.

Ką turėtų žinoti rinkėjai?

„Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas rinkėjo balsas yra labai svarbus ir gali nulemti rinkimų rezultatus. Todėl dalyvauti rinkimuose yra ypatingai svarbu. Jeigu aplinkybės taip jau susiklostė, kad rinkėjas visgi neturi galimybės rinkimų sekmadienį atvykti į savo rinkimų apylinkę, jis savo teise balsuoti gali pasinaudoti išankstinio balsavimo dienomis. O tam, kad atvykęs į rinkimų apylinkę rinkėjas galėtų lengviau apsispręsti, kurią politinę organizaciją ar kandidatą balsavimo biuletenyje pasirinkti, rekomenduočiau iš anksto susipažinti su rinkimų programomis, kandidatų biografijomis ir kita apie kandidatus viešai tiek rinkimų organizatoriaus, tiek ir pačių politinės kampanijos dalyvių, skelbiama informacija“, – pataria L. Matjošaitytė.

Anot rinkimų ekspertės, Rinkimų kodeksas aiškiai draudžia rinkimų kampanijoje naudotis tarnybine padėtimi ar administraciniu resursu. Jeigu kandidatas sudaro sau ar kitiems asmenims išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas, pavyzdžiui, atstovaujamai politinei jėgai neatlygintinai ar išskirtinėmis sąlygomis suteikia paprastai mokamas paslaugas, ar kandidatas savo rinkimų kampaniją finansuoja valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų lėšomis, jau galima kelti klausimą ar nebuvo pažeisti rinkimų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Pagrindiniai akcentai

Paklausus, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, renkantis už kurį kandidatą balsuoti, rinkimų ekspertė teigė, jog paprastai rinkėjai, rinkdamiesi tarp kandidatų, atkreipia dėmesį į jų politines pažiūras ir deklaruojamas vertybes. Jeigu jos neturi jokių sąlyčio taškų su rinkėjo turimais politiniais įsitikinimais, labai didelė tikimybė, kad rinkėjas tokio kandidato nesirinks ir už jį nebalsuos.

„Žinoma, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kaip kiekvienas kandidatas prisistato, kokius darbus išrinkimo atveju planuoja atlikti. Ir, ar kandidato pažadai iš tiesų galėtų būti praktiškai įgyvendinami. Galbūt siūlomos idėjos ar sprendimai yra labai puikūs, tačiau, pavyzdžiui, tai yra ne savivaldos lygio klausimas, o galbūt tam tikriems rezultatams pasiekti reikės gerokai daugiau nei vienos kadencijos? Jeigu vienas ar kitas rinkimuose dalyvaujantis kandidatas jau yra turėjęs patirties savivaldos lygio ar nacionalinėje politikoje, rinkėjai gali pasidomėti, o kaipgi jam sekėsi ankstesnė politinė veikla. Ar jis, kaip politikas, pateisino rinkėjo lūkesčius? O gal priešingai, tiek veikla, tiek ir siūlomi sprendimai nuvylė“, – teigė rinkimų ekspertė L. Matjošaitytė.

„G. ž.“ inform.