Posėdžio dalyviai prie Prezidento Antano Smetonos dvaro.

„Istorinė atmintis - dabarties ir ateities pamatas“, Aktualijos, Naujausi

Savivaldybės tarybos posėdyje susipažino su Kraštotyros muziejaus objektais (2)

Loreta EŽERSKYTĖ

Lapkričio 11-ąją vykęs rajono Savivaldybės tarybos išvažiuojamasis posėdis buvo skirtas susipažinti su Ukmergės kraštotyros muziejaus veikla. Jame dalyvavę Tarybos nariai, savivaldybės vadovai, Tarybos sekretoriato, Švietimo, kultūros ir sporto, Urbanistikos ir infrastruktūros, Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyrių vedėjai, specialistai, aplankę objektus mieste, autobusu išvyko į Veprius, Siesikus, Užulėnį ir Užugirį, kur veikia muziejaus skyriai.

 

Vepriuose muziejus įkurtas asmeninės kolekcijos pagrindu

Visos išvykos metu, nuo vieno objekto keliaujant iki kito, posėdžio dalyviai klausėsi muziejininkės-ekskursijų vadovės Aldonos Urbaitės įdomių pasakojimų apie Ukmergės miesto ir rajono išskirtinius objektus, iškilias asmenybes. Pakeliui į Veprius muziejininkė plačiau pristatė Ukmergės rajono dvarų žiedą, vedantį per aštuonis dvarus – Prezidento Antano Smetonos, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio, Šventupės bei Siesikų pilį. Apie 140 kilometrų maršrutas – vienintelis toks Lietuvoje. Nors vieni dvarai dar apgriuvę, kiti prikelti naujam gyvenimui, treti vilioja įdomiais renginiais – kiekvienas iš jų turi savito žavesio ir yra nepakartojamas.

Veprių krašto muziejuje atvykusiuosius pasitiko muziejaus administratorė-edukatorė Eglė Žentelienė. Ji – šio unikalaus muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo, mokytojo Jono Žentelio anūko žmona.

Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė, pristatydama vieną iš įstaigos padalinių, pažymėjo, jog Veprių krašto muziejus įkurtas 1967 m. J. Žentelio asmeninės kolekcijos pagrindu. Šiuo metu ekspozicijoje ir fonduose yra daugiau nei 10 tūkst. eksponatų, atspindinčių Veprių krašto praeitį. Iš jų įdomiausi – etnografiniai, sakraliniai, archeologiniai. Čia taip pat sukauptas gausus tremties ir rezistencijos archyvas, surinkta gausi medžiaga apie žymius Veprių krašto žmones. Labiausiai stebina tai, kad šį neįkainojamą darbą atliko vienas žmogus.

Pasak E. Žentelienės, 1967-iais tuometinės Veprių vidurinės mokyklos bendrabutyje atsiradus laisvų patalpų, J. Žentelis iš aplink griaunamų sodybų ėmė rinkti ir dažniausiai dviračiu vežti čia įvairius daiktus – namų apyvokos įnagius, darbo įrankius. Entuziasto atsidavimo dėka per porą metų keturi senojo mokyklos bendrabučio kambarėliai buvo gausiai užpildyti eksponatais. 1969 m. Veprių vidurinės mokyklos visuomeninis muziejus paminėtas respublikiniame visuomeninių muziejų kataloge ir tapo oficialiu.

Įdomesnius daiktus, vėliau tapusius eksponatais, J. Žentelis rinko ne tik po Veprių apylinkes. Kai kur už „ačiū”, kai kur už saujelę saldainių jis sugebėjo muziejui parūpinti išties unikalių vertybių. Rizikuodamas užsitraukti valdžios nemalonę, sovietmečiu muziejininkui netgi pavyko ateities kartoms išsaugoti Ukmergės rajone stovėjusių koplytstulpių. Salomėjos Nėries kolūkio valdybos pirmininko Stepono Jankeliūno ir Veprių viršaitės Janinos Akstinavičienės iniciatyva 1993 m. pastatytas muziejui skirtas pastatas. 1995 m. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Veprių krašto muziejus buvo perduotas Ukmergės kraštotyros muziejaus žinion ir tapo jo skyriumi.

Veprių muziejuje svečius pasitiko E. Žentelienė. Dešinėje – V. Reipaitė.

J. Žentelis už ilgametę aktyvią veiklą saugant ir puoselėjant praeities relikvijas, už didelį indėlį gimtinės kultūros srityje buvo apdovanotas Lietuvos valstybės Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių jubiliejaus minėjimo komisijos raštu. Muziejaus 40-mečio proga jam įteikti LR kultūros ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės padėkos raštai. 2015 m. J. Ženteliui suteiktas Ukmergės rajono garbės piliečio vardas.

Išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjus muziejų konstatuota pagrindinė problema – pastatas nėra šildomas, reikalinga patalpa edukacijai. Apie tai diskutuota ir anksčiau. Planuojama rengti pastato rekonstrukcijos techninį projektą ir ieškoti lėšų šaltinio darbams finansuoti.

Restauruojama pilis savaitgaliais priima lankytojus

Už poros kilometrų nuo Siesikų miestelio, Daugalių kaime, Siesikų ežero krante stūksanti Siesikų dvaro pilis pastatyta XVI a. pradžioje ir iki šiol išlieka vienu ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Apie tariamą jos statytoją Gabrielių Daumantą Siesickį nėra daug informacijos, tačiau teigiama, jog jis buvo apsišvietęs didikas ir tarnavęs Jogailaičių dinastijos atstovams – Čekijos ir Vengrijos karaliui Vladislovui Jogailaičiui III, vėliau LDK Didžiajam kunigaikščiui bei Lenkijos karaliui Kazimierui Jogailaičiui ir jo sūnui LDK Didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui.

XVIII a. viduryje Siesikų dvarą įsigijo Ukmergės pilininkas Konstantinas Daugėla. Ši giminė Siesikų dvarą valdė iki pat nacionalizacijos 1940 m. XIX a. viduryje tuometinis dvaro šeimininkas pilį rekonstravo, suteikdamas jai klasicistinių bruožų. Rūmuose jis sukaupė didelę meno dirbinių ir istorinių eksponatų, ginklų kolekciją. Deja, XX a. karų verpetuose šie turtai dingo.

Siesikų dvaro sodyba yra valstybės saugomas istorijos ir kultūros paminklas. Ją sudaro rūmai, du gyvenamieji („akademija“ ir bravoras) ir ūkinis pastatai, svirno liekanos bei parkas. Nuo 1991 m. Siesikų dvarą valdė valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“. 1999-iais ji sudarė nuomos sutartį 99 metams su įmone UAB „Fondas statyboms vystyti“, kuri rūpinosi pilies atstatymu, restauracija. Deja, įmonė buvo likviduota. 2018 m. LR Vyriausybė priėmė sprendimą Siesikų dvaro sodybą, kuri dar vadinama Siesikų pilimi, perduoti Ukmergės rajono savivaldybei, kad būtų restauruota ir pritaikyta turizmo, kultūros, meno ir laisvalaikio reikmėms. Ukmergės rajono savivaldybės taryba sutiko perimti Siesikų dvaro sodybą savo nuosavybėn savarankiškai savivaldybės funkcijai, susijusiai su kultūros puoselėjimu, vykdyti. Ją patikėjimo teise valdo Ukmergės kraštotyros muziejaus.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyvius prie Siesikų pilies pasitiko muziejaus administratorius-edukatorius Audrys Matulaitis, kuris čia darbuojasi daugiau nei du dešimtmečius. Jis ne tik veda ekskursijas, bet ir vadovauja tvarkybos darbams, prižiūri pastatus.

Pakvietęs į vidų A. Matulaitis papasakojo, kad pirmas pilies aukštas, kuris buvo skirtas ūkinėms reikmėms, jau restauruotas, o antrajame, kur gyveno ponų šeima, nuo 2021-ųjų liepos vykdomi tyrimai ir restauravimo bei tvarkybos darbai. Čia pagaminti ir sudėti langai, langinės, lubos, gaminamos rankų darbo grindų plytelės. Pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui sieninės tapybos restauravimo, konservavimo darbams finansavimui gauti. Sieninės tapybos būklė yra tikrai prasta, avarinė. Tikimasi kitais metais gauti finansavimą ir nedelsiant pradėti konservavimo bei restauravimo darbus.

Pasak A. Matulaičio, ši tapyba yra unikali, Lietuvoje tik Siesikuose galima rasti tokios apimties pasaulietinės XVII a. pirmosios pusės tapybos, todėl siekiama ją išsaugoti.

Kalbėdamas apie ateityje laukiančius darbus, muziejaus administratorius-edukatorius paminėjo, jog Siesikų dvaro sodyboje būtina įrengti grįstą autobusų stovėjimo aikštelę. Yra pasitaikę, kad kieme įklimpusį ekskursantų autobusą teko traukti traktoriumi. Taip pat objektui reikalingi tualetai, virtuvėlė, būtina sutvarkyti takus.

A. Matulaitis puoselėja viltį atstatyti pilies bokštą, į jį galėtų patekti ir lankytojai, turintys negalią. Taip pat bus siekiama, kad valstybės saugomas istorijos ir kultūros paminklas būtų šildomas. Tam numatoma panaudoti atsinaujinančią energiją, darbus finansuoti ES lėšomis.

A. Matulaitis posėdžio dalyviams papasakojo apie Siesikų pilyje atliekamus ir numatomus darbus.

Pilyje dirba trys žmonės, jie turi 2,5 etato. Muziejaus administratorius-edukatorius pasidžiaugė gražiu bendradarbiavimu su seniūnija, vietos bendruomene, kurios prireikus talkina aplinkos tvarkymo darbuose.

Nors pilis ne pirmus metus restauruojama, joje savaitgaliais priimami lankytojai. Nemažu iššūkiu darbuotojams tampa kiekvieną penktadienį, statybininkams bei restauratoriams baigus darbus, patalpas išvalyti ir paruošti priimti ekskursijas. Šiemet muziejuje apsilankė 6 763 žmonės, iš jų – 175 užsieniečiai. Ypač didelio antplūdžio būta spalį – sulaukta 940 lankytojų. Už bilietus ir ekskursijas pilis šiemet uždirbo per 17 tūkst. eurų.

Dvaro komplekse – 28 pastatai

Taujėnų seniūnijoje veikia du Kraštotyros muziejaus skyriai – Prezidento Antano Smetonos dvaras ir Užugirio mokykla-muziejus.

Pirmiausia posėdžio dalyviai pasuko į vaizdingoje Lėno ežero pakrantėje stovintį A. Smetonos dvarą, kurio istorija prasideda 1934-iais, kartu su prezidento 60 metų jubiliejumi. Pasitinkant iškiliojo kraštiečio gimtadienį buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Platinant Dovanos ženklus buvo surinkta nemaža pinigų suma, už ją 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Prijungus 25 ha miško, kurį A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras, bei jau turėtus 5 ha miško, suformuotas 110 ha sklypas. Jis pavadintas Užugirio kiemu. 1937 m. vasarą, pastačius gyvenamuosius rūmus, A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo savo ūkyje.

Rūmuose buvo įvestas vandentiekis, įrengta kanalizacija, tiesioginis telefono ryšys su Kaunu. Pats A. Smetona Užugirio dvare praleido tik kelias vasaras, nes 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, prezidentas pasitraukė į Vakarus, o Užugirio dvaras buvo nacionalizuotas. Žemė ir ūkiniai pastatai atiteko tarybiniam ūkiui, tuo tarpu rūmuose buvo įkurdinta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija. 1954 m. dvaras priklausė čia įkurtai Užugirio narkologinei ligoninei, vėliau buvo Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius. Ligoniai iš dvaro teritorijos iškeldinti 1991 m.

1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu. 2008 m. Užugirio dvaras buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei. 2014 m. visuomenei pristatytas restauruotas Prezidento Antano Smetonos dvaras. Čia veikia nuolatinė ekspozicija, keičiamos parodos, atvertas prezidento darbo kambarys, prezidento žmonos Sofijos Smetonienės kambarys, yra kino salė.

Kaip papasakojo Kraštotyros muziejaus direktorė V. Reipaitė, Užugirio dvaro kompleksą sudaro 28 pastatai. Jų būklė įvairi – trys iš jų (rūmai, kumetynas, pirtis) restauruoti. Septyniolika pastatų pripažinti kultūros paveldo vertybe.

„Rajono savivaldybės dėka perdengtas akmeninio garažo stogas ir Kultūros paveldo departamentui pateikta paraiška kitiems pastato tvarkybos darbams. Be to, šiemet sutvarkyti rūmų fasado balkonai, šildymo sistema“, – kalbėjo direktorė.

Posėdžio dalyviai apžiūrėjo ne tik dvaro rūmus, bet ir renovuotą buvusį kumetyno pastatą, užimantį beveik 600 kv. m. Čia įrengta „Prezidento Antano Smetonos rezidencija“ – kavinė ir gyvenamieji kambariai. Patalpos nuo 2016 m. nuomojamos, tačiau buvusių nuomininkų veikla šeimininkų lūkesčių netenkino.

2021-ųjų gruodį pasibaigus nuomos sutarčiai su nuomininku atsisveikinta. Buvo paskelbtas naujas viešasis nuomos konkursas ir gegužę penkeriems metams pasirašyta nauja sutartis.

Naujoji nuomininkė Aurelija Burokaitė, Tarybos narius, rajono vadovus, kitus savivaldybės atstovus pakvietusi į nuomojamas patalpas, teigė, jog iki šiol į A. Smetonos dvarą dažniausiai atvyksta kauniečiai, kėdainiečiai. Kadangi pati yra vilnietė, norėtų į Užulėnį pritraukti kuo daugiau sostinės gyventojų.

Vienu metu gyvenamuosiuose kambariuose, kurių iš viso yra keturiolika, gali apsistoti 30–50 žmonių.

„Dabar dirbame tik pagal užsakymus, kavinės darbuotojus atsivežame iš Vilniaus. Kadangi pastatas šaltas, šildomas tik elektra, o ji labai pabrangusi, vargiai galėsime vykdyti veiklą žiemą. Be to, kambariuose reikalingas remontas, būtina keisti atgyvenusią santechniką. Tačiau didžiausia problema – pastato šildymas“, – apie patiriamus sunkumus kalbėjo nuomininkė. Tačiau ji nusiteikusi optimistiškai, tikisi objektą padaryti patraukliu svečiams.

Buvusioje mokykloje vyksta veikla

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai neaplenkė ir Užugirio mokyklos-muziejaus, kuris įsikūręs prezidento A. Smetonos 1935 m. statytoje mokykloje. Tai viena moderniausių to meto Lietuvos pradinių mokyklų, joje buvo centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, karštas vanduo, elektriniai skambučiai klasėse, mokytojų butuose – radijo ryšys. 1936 m. mokyklai suteiktas Užugirio Prezidento Antano Smetonos pradžios mokyklos vardas. 1940 m. pavadinimas keitėsi – ji tapo Užugirio pradžios mokykla. Karo metais vėl užėjus Raudonajai armijai, mokykloje buvo įkurta fronto ligoninė. Mažėjant vaikų kaimuose 2003 m. mokykla uždaryta, jos patalpose įsikūrė Ukmergės kraštotyros muziejaus skyrius.

Didžiąją dalį Užugirio mokyklos-muziejaus eksponatų surinko ilgametė muziejaus vedėja Regina Šviežikienė. Vietos gyventojai jai patikėjo daugelį buities bei namų apyvokos daiktų, tekstilės dirbinių, brangias šeimos relikvijas. Muziejuje įrengtos nuolatinės „Lino kelio“ bei „Duonos kelio“ ekspozicijos, mokytojų butas, smetoniška ir tarybinė klasės, veikia parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai.

Kieme yra įrengtas senųjų amatų centras, kuriame muziejaus lankytojai edukacinių užsiėmimų, pavyzdžiui, šakočio kepimo ir degustavimo, prezidento A. Smetonos mėgstamų valgių, Užugirio duoniukų kepimo pagal Julijos Smetonaitės receptą ir pan., metu yra supažindinami su krašto istorija, tradicijomis, papročiais ir kulinariniu paveldu. Šalia esančiame sklypelyje muziejininkai užaugina dalį edukaciniams užsiėmimams ir degustacijoms būtinų kultūrų.

Lankytojų dėmesio sulaukia ir priešais muziejų, kitoje gatvės pusėje, buvusios A. Smetonos tėvonijos sodelyje įrengtas gimtųjų namų maketas.

Kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Juras Lukšys posėdžio dalyviams papasakojo, kad šiais metais Užugirio mokyklos-muziejaus pastatui suteiktas kultūros vertybės valstybinės reikšmės statusas. Taip pat atlikti pastato konstrukcijų tyrimai, parengtas stogo ir fasadų tvarkybos darbų techninis projektas. Muziejininkų dėmesio sulaukė prezidento gimtųjų namų vietoje likęs svirtinis šulinys. Savivaldybei skyrus lėšų buvo parengtas projektas ir atlikti šulinio remonto darbai.

AUTORĖS nuotraukos

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas