Ar ukmergiškiai jau taikosi į mero kėdę?

Loreta EŽERSKYTĖ

Iki 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko vos daugiau kaip pusmetis. Nors oficiali rinkimų politinė kampanija dar neprasidėjo, partijos formuoja, o kai kurios jau yra patvirtinusios savivaldybių tarybų sąrašus ir kandidatus tiesioginiuose  merų rinkimuose. Viešojoje erdvėje daugiausia diskutuojama apie galimus kandidatus užimti didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – savivaldybės mero postą. Jau žinomi keli politikai, kurie paskelbė sieksią šių pareigų.

O kaip pasiruošimas savivaldos rinkimams vyksta Ukmergėje? Mūsų žiniomis, kol kas nė viena politinė jėga nėra oficialiai paskelbusi, jog patvirtino kandidatų sąrašą ar iškėlė kandidatą į merus.

Kol kas apsisprendė tik „darbiečiai“

Nuo 2015-ųjų, antrą kadenciją iš eilės, rinkėjai tiesioginiuose rinkimuose rajono savivaldybės mero pareigas patikėjo Darbo partijos atstovui Rolandui Janickui. Ši politinė jėga 2019-2023 m. kadencijos Savivaldybės taryboje iš viso turi šešis narius.

R. Janickas neslėpė, jog šių pareigų sieks ir 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose: „Visuotinis susirinkimas jau yra patvirtinęs mano kandidatūrą“.

Pasak pašnekovo, apsispręsti kandidatuoti nebuvo sunku, nors naujai priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos merui suteiks kitokias nei iki šiol funkcijas ir tai bus iššūkis. Meras turės daugiau administracinių galių, bet nebus Tarybos narys.

Politiko teigimu, rezultatų galima pasiekti, jei kartu dirba visa komanda. Meras turės rasti bendrą kalbą su Taryba ir būti tarsi jungiamoji grandis.

R. Janickas pasidžiaugė, jog iki šiol Savivaldybės taryba ir administracija stengėsi dirbti bendrai, vieningai, nekariavo vieni prieš kitus: „Jei lyderiai savo asmenines ambicijas kelia aukščiau bendrų, sunku tikėtis rezultatyvaus darbo. Tuomet kenčia gyventojai…“

Savivaldybės vadovas dideliu įvertinimu laiko tai, kad Ukmergės rajono savivaldybė buvo pripažinta bendruomeniškiausia šalyje.

„Manau, kad savivaldybė su bendruomene eina teisingu keliu. Esu pasiruošęs tęsti pradėtus darbus ir siekti įgyvendinti idėją, kad Ukmergė taptų augančiu miestu, kad ukmergiškiai neišvyktų iš gimtojo krašto, kad susigrąžintume į rajoną išvykusiuosius. Turime ir kitų idėjų, kai kurie darbai jau pradėti, kiti – pusiaukelėje,“ – kalbėjo meras.

Procedūros dar nėra baigtos

Pakalbinome ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Ukmergės skyriaus pirmininkę, mero pavaduotoją Agnę Balčiūnienę. Paklausta, ar jos vadovaujamas skyrius jau yra apsisprendęs dėl mero kandidatūros, politikė paaiškino, jog pasiruošimas savivaldos rinkimams vyksta, bet procedūros dar nėra pasibaigusios.

Pasak politikės, ruošiantis savivaldybių tarybų ir merų rinkimams vadovaujamasi nustatyta tvarka ir partijos prezidiumo bei Centrinio rinkimų štabo nurodymais.

„Mes dar turime laiko. Neilgai trukus bus žinomas ir kandidatų į Tarybą sąrašas, ir kas atstovaus partijai mero rinkimuose“, – patikino A. Balčiūnienė.

Į klausimą, ar ji pati ketina kandidatuoti į merus, politikė tiesiai neatsakė: „Truputį palaukime ir viskas paaiškės…“

„Komitetas kandidatą kels“

Taip „Gimtajai žemei“ teigė rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas, vadovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Tavo Ukmergė“.

„Dėliojamas kandidatų sąrašas, kalbamės dėl kandidato į merus“, – teigė D. Varnas.

Pasak pašnekovo, „pirmas numeris“ dar nėra žinomas. Viena aišku, jog komitetas savo kandidatą į merus turės.

Galbūt tai bus pats D. Varnas?

„Neatmetu tokios galimybės. Gal ir sutikčiau kandidatuoti, bet svarstome ir kitas galimybes. Kadangi sprendimas dar nėra priimtas, nenorėčiau kažko prisikalbėti“, – sakė administracijos direktorius.

Jis taip pat paminėjo, jog visuomeninis rinkimų komitetas „Tavo Ukmergė“ atliko beveik visus rinkimų programoje numatytus darbus. Nepavyko įvykdyti vienintelio pažado – sutvarkyti daugiabučių kiemus. Tam sutrukdė pandemija, finansavimo problemos, kitos objektyvios priežastys. Tačiau ši opi problema pradėta spręsti ir, tikimasi, bus išspręsta.

Rinksis iš trijų

„Turbūt apie 50 skyrių jau yra iškėlę kandidatus į merus, kurie dalyvaus 2023 m. pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Mes esame tarp vėluojančių. Mūsų skyriaus taryba dar šį mėnesį rinksis į posėdį ir svarstys šį klausimą“, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos Ukmergės skyriaus pirmininkė Indrė Kižienė.

Ji sakė, kad pagal nustatytą tvarką kandidatus į merus pirmiausia kelia grupės. Ukmergiškiai yra pasiūlę tris kandidatūras – I. Kižienės, Valdo Petronio ir Kazio Grybausko.

Rugsėjo pradžioje visuotiniame susirinkime bus apsispęsta, kuris iš jų atstovaus partijai.

Paklausta, kodėl šis procesas taip užtruko, pirmininkė neslėpė, jog ukmergiškiai patyrusio ir turinčio tokio darbo patirties kandidato į merus pirmiausia bandė ieškoti už rajono ribų. Tačiau šios minties atsisakyta ir galiausiai priimtas sprendimas, jog kandidatuoti vis tik turi savas žmogus.

I. Kižienė, J. Varžgalys.

Mano, kad laiko užteks

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Ukmergės skyriui vadovaujantis Seimo narys Juozas Varžgalys neslėpė, jog Ukmergėje kol kas nėra patvirtintas nei kandidatų sąrašas, nei kandidatas į merus, kurie dalyvaus kitąmet rengiamuose savivaldos rinkimuose.

„Ir kitos partijos kol kas neskuba. Negirdėti, kad būtų paskelbusios, kas joms atstovaus. Mes apsispręsime apie rugsėjo vidurį“, – „Gimtajai žemei“ sakė politikas, pridūręs, jog laiko pasiruošti rinkimams užteks.

Pasidomėjus, ar didelį politiko stažą turintis J. Varžgalys galėtų būti „valstiečių“ kandidatu tiesioginiuose mero rinkimuose, pašnekovas tuo suabejojo: „Manau, kad ne“.

Varžėsi devyni kandidatai

2019 m. kovo 3 d. vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvavo devyni kandidatai.

Darbo partijai atstovavo R. Janickas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo iškėlę A. Balčiūnienę, Visuomeninis rinkimų komitetas „Tavo Ukmergė“ – D. Varną, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Romą Pivorą, Lietuvos socialdemokratų partija – V. Petronį, Lietuvos centro partija – Eduardą Zeziulevičių, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – Arnoldą Vilčinską, Partija Tvarka ir teisingumas – Julių Kazėną ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija – Gediminą Lapuką.

Merai turės kitokias funkcijas ir pareigas

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2021-ųjų balandį paskelbė nutarimą, jog iki šiol galiojanti merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai. Tuomet pažymėta, kad tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją.

Tad Seimas ėmėsi pagrindinio šalies įstatymo keitimo. Praėjus metams po Konstitucinio Teismo nutarimo – 2022-ųjų balandį – parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis įteisinami tiesioginiai merų rinkimai.

Besibaigiant pavasario sesijai, šių metų birželį, parlamentas palaimino Rinkimų kodeksą bei Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Šie teisės aktai numato ne tik kokios po 2023-aisiais vyksiančių rinkimų bus merų funkcijos, bet ir jų kadencijų skaičių.

Rinkimų kodekse numatoma merų rinkimų tvarka iš esmės lieka tokia pati, kaip ir iki šiol – meras bus renkamas ketverių metų kadencijai, vienmandatėje apygardoje. Ir toliau vyks du rinkimų turai, o meru taps daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs asmuo.

Tačiau atsiranda naujovė – kadencijų skaičiaus ribojimas. Rinkimų kodeksu nustatyta, kad žmogus, mero pareigas ėjęs tris kadencijas iš eilės, negalės būti renkamas meru ketvirtai kadencijai.

Seimo priimtose Vietos savivaldos įstatymo pataisose numatoma, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji. Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo. Meras nebebus tarybos narys.

Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams. Balsuoti posėdžiuose meras negalės, tačiau jam bus suteikta veto teisė. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu taryba neatsižvelgs į mero motyvus ir iš naujo priims savo sprendimą, šis galės dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.

Mero atostogų ar laikino nedarbingumo metu pavaduos vicemeras, o kai jis ilgesnį laiką negalės eiti pareigų, jį pakeis iš tarybos narių paskirtas asmuo.

Dar viena naujovė savivaldoje – vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo. Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau negu dabar leidžia įstatymas.

Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

Naujasis įstatymas numato daugiau teisių opozicijai savivaldybių tarybose – numatoma galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai. Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams. Be to, tarybos mažuma įgijo teisę kartą per pusę metų į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti jai rūpimus klausimus.

Nuotraukos iš redakcijos archyvo