Ukmergės rajono užtvankos: ar jų būklė kelia grėsmę?

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Antradienį Panevėžyje įvykusi „Ekrano“ marių užtvankos avarija, kai pakilęs vanduo išplėšė užtvankos šliuzą ir Nevėžio upėje drastiškai pakilo vanduo, ant kojų sukėlė tarnybas ir atsakingas institucijas. Taip pat privertė sunerimti ir visuomenę, nes šalyje yra netoli pusantro tūkstančio įvairių užtvankų.

Po šio įvykio specialistai šių hidrologinių statinių šeimininkams priminė prievolę užtvankas, kaip ir visus statinius, tinkamai prižiūrėti. Aplinkosaugininkai prabilo apie ruošiamą užtvankų „mirtininkių“ sąrašą. Jį ketinama paskelbti rudenį. Jame atsidurs ne viena dešimtis užtvankų, kurias teks demontuoti.

Ukmergės rajone yra 12 tokių hidrotechnikos statinių, jie visi iškilę prieš kelis dešimt-mečius. Nors jie, kaip ir kitose savivaldybėse, kelia nerimo, specialistų vertinimu, mūsų rajono užtvankos yra geros ir patenkinamos būklės.

Valdyti ir prižiūrėti patikėta savivaldybei

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Židonienė, Ukmergės rajone yra 12 hidrotechnikos statinių, kurie yra valstybės nuosavybė, bet patikėjimo teise perduoti valdyti ir prižiūrėti savivaldybei.

„Iš šių dvylikos hidrotechnikos statinių penkios užtvankos įrengtos ant upių. Tai Taujėnų ant Mūšios upės, Dovydiškių ant Armonos upės, Antakalnio II ant Nasėvelos, Kadrėnų ant Mūšios upės, Virkščių I ant Šašuolos upės. Dar septyni hidrotechnikos statiniai įrengti ant patvenktų ežerų – Lėno, Kurėnų, Siesikų, Žirnajų, Makio, Kertušo ir Žemaitkiemio I“, – vardijo vedėjo pavaduotoja.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio, rugpjūčio 6 d. laikraštyje.

AUTORĖS nuotraukos

Prie Kadrėnų užtvankos Mūšios upėje veikia hidroelektrinė.