Kadrėnų (Mūšios) tvenkinyje maudytis saugu, teritorija paruošta poilsiautojams.

Aktualijos, Naujausi

Vandens telkiniai švarūs, poilsiavietės laukia lankytojų

Nijolė STUNDŽIENĖ

Maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda nuo birželio 1 dienos ir tęsiasi iki rugsėjo 15-osios. Ne anksčiau kaip 10 dienų iki maudymosi sezono pradžios turi būti atliekami ir reguliariai kartojami maudyklų vandens kokybės tyrimai. Nors Ukmergės rajone oficialiai įteisintų paplūdinių bei maudyklų nėra, tačiau kartą per mėnesį tikrinami labiausiai ukmergiškių pamėgti vandens telkiniai. Pirmieji gauti rezultatai patvirtino, kad tirtuose ežeruose, tvenkiniuose bei Šventosios upėje maudytis yra saugu. Seniūnijos pasirūpino ir poilsiaviečių aplinka, tad beliko sulaukti vasariškai šiltų orų bei poilsiautojų.

Mėginiai imami iš 19 vandens telkinių vietų

Ukmergės rajone rūpintis vandens kokybės patikra yra pavesta savivaldybės Visuomenės sveikatos biuriui, kuris užsako reikiamus tyrimus bei visuomenei paskelbia jų išvadas.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Kimsė, birželio 7-ąją vandens mėginiai buvo paimti iš 19 vietų: Veprių (Veprių seniūnijoje), Kurėnų (Vidiškių sen.), Siesikų (Siesikų sen.), Žirnajų (Pabaisko sen.), Taujėnų ir Lėno (Taujėnų sen.), Dirvonų (Pagojės) (Deltuvos sen.), Alaušo (Žemaitkiemio sen.), Obelių (Pivonijos sen.), Ilgajo (Siesikų sen.), Šešuolių (Šešuolių sen.), Makių (Želvos sen.), Žemaitkiemio (Žemaitkiemio sen.) ežerų, taip pat iš Kadrėnų (Mūšios) (Vidiškių sen.), Virkščių (Lyduokių sen.), Mateikiškių (Šešuolių sen.) tvenkinių bei Šventosios upės (Ukmergės mieste, ties Vepriais ir Šventupės kaimu).

Vandens mėginių tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje.

Šią savaitę gauti rezultatai parodė, kad visų maudymosi vietų vandens kokybės rodikliai atitinka Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotus reikalavimus, todėl minėtuose telkiniuose galima maudytis. Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų vandens paėmimo vietose nenustatyta.

Pasak E. Kimsės, tyrimams neatitikus higienos normų reikalavimų, gyventojai bus nedelsiant informuojami ir atliekami pakartotiniai tyrimai.

„Rekomenduojame visiems maudytis tik gerai žinomuose arba nuolat stebimuose paplūdimiuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Taip sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis“, – patarė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė. Ir pridūrė, kad kiti vandens mėginiai bus imami liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Rekreacinių zonų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas vandens kokybės tyrimams atlikti turi būti paimtas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Dėl poilsiautojų sveikatai keliamų grėsmių malsvabakterėms intensyviai dauginantis ir žydint, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, reikia imtis tam tikrų saugumo priemonių. Melsvabakterių kiekiui esant didesniam nei 20 000 ląstelių/ml – informuoti visuomenę ir rekomenduoti nesimaudyti, o melsvabakterių kiekiui esant didesniam nei 100 000 ląstelių/ml – uždrausti maudytis.

Ukmergė neturi įteisintų paplūdimių bei maudyklų

Šalies savivaldybės, atsižvelgdamos į visuomenės teikiamus siūlymus, prieš maudymosi sezoną sudaro prižiūrimų maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką ir šią informaciją turi skelbti savo interneto svetainėse bei pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Vandens kokybė yra stebima maudyklose, įtrauktose į stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu „Dėl stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“. Šiame sąraše yra 120 maudyklų, tačiau Ukmergės savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių jame nėra.

Nors Ukmergė neturi oficialiai įteisintų paplūdimių bei maudyklų, rajone netrūksta rekreacijai skirtų zonų bei vandens telkinių su įrengtomis maudymosi vietomis. Labiausiai gyventojų pamėgtų vandens telkinių vandens kokybė tikrinama savivaldybės iniciatyva ir biudžeto lėšomis.

Teritorijas tvarko ir patys gyventojai

Bene daugiausiai poilsiaviečių yra Vidiškių seniūnijos teritorijoje.

Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras pasidžiaugė, kad tikrinti vandens telkiniai – Kurėnų ežeras, Kadrėnų arba kitaip dar vadinamas Mūšios tvenkinys bei Šventosios upė ties Vidiškiais ir Šventupe – atitiko kokybės reikalavimus. Pasak seniūno, pagal galimybes sutvarkyta ir maudymosi vietų aplinka, kitos poilsiavietės.

„Tvarkytinų teritorijų turime nemažai. Pagal poreikį šienaujame žolę, renkame šiukšles“, – vykdomus darbus vardijo V. Štaras. – Šventupėje prie upės pastatėme naują persirengimo kabiną. Vasaros poilsiui paruošta ir prie Kadrėnų tvenkinio esanti maudymosi vieta.”

Pasak seniūno, prie aplinkos tvarkymo kai kur prisideda ir patys gyventojai. Pavyzdžiui, Kurėnų ežero vieną pakrantę prižiūri ten įsikūrusios kavinės „Kurėnų užeiga“ savininkė, o kitą sutvarko Rečionių bendruomenė.

„Trūksta tik pinigų bei darbo rankų“

Veprių seniūnija visada išsiskyrė lankytinų vietų gausa. Anot seniūnės Dalios Radzevičienės, miestelyje kasdien gali sutikti būrius ekskursantų, pavienių turistų, pailsėti, išsimaudyti, pasivaikščioti iš Ukmergės ar kitų miestų atvykusių žmonių.

Pilsiautojus vilioja ir Šventosios upė, o ja plaukiantys baidarininkai dažnai išsilaipina į krantą, kad apžiūrėtų Veprius, jų apylinkes.

„Jau pavasarį ėmėmės kai kurių darbų. Ežero gatvėje sutvarkėme 300 metrų pakrantės: iškirtome krūmynus, kai kuriuos medžius, keliose vietose pastatėme suoliukus. Dabar vaikštant paežere atsiveria gražūs vaizdai”, – kalbėjo seniūnė.

Ji pasakojo ir apie atnaujinamus prie ežero esančius mažąjį bei pagrindinį paplūdimius: „Reikia pakeisti jau pasenusius medinius laiptelius, persirengimo kabinas, pastatyti sūpynes… Kai kas jau padaryta, bet dar daug turime sumanymų ir planų, trūksta tik pinigų bei darbo rankų“.

Pasak D. Radzevičienės, šiuo metu žolę trimeriais šienauja trys vietos gyventojai, kurie dirba pagal užimtumo programą. Tvarkant teritorijas jiems talkina keli seniūnijos darbuotojai. Prasidėjus vasarai, kaip teigė seniūnė, kur kas mažiau sulaukiama už pašalpas atidirbti turinčių asmenų.

Seniūnija taip pat prižiūri ir Šventosios upės pakrantę bei joje esančias reakreacines zonas, be to, rūpinasi Bėčių, Gavėnonių tvenkinių prieigomis. Nors šių vandens telkinių vandens kokybė nėra tikrinama, tačiau jie mėgiami gyventojų. Gavėnonių tvenkinio pakrantę, anot pašnekovės, prižiūri vietinis jaunimas, seniūnija tik jiems padeda.

Turi dvi maudymosi vietas

Šešuolių seniūnijoje yra įrengtos dvi maudymosi vietos – prie Šešuolių ežero ir Mateikiškių (Pilionių) tvenkinio. „Jau pastatėme naujas persirengimo kabinas, nušienavome žolę, Šešuolių ežere įrengėme naują tiltelį, kai kuriuos įrenginius perdažėme”, – pasirengimo vasaros poilsiui darbus vardijo seniūnė Jolanta Lukšienė.

Pasak jos, seniūnija prižiūri ir 80 arų Kazimieravos tvenkinio poilsio vietą, kurioje įrengtos maudyklos nėra, bet ji mėgiama žvejų.

„Prie tvenkinio yra pontoninis tiltas, mediniai baldai, laužavietė”, – kalbėjo J. Lukšienė, apgailestaudama, jog 80 arų plotą apšienauti per sezoną pavyksta tik du kartus. Seniūnės teigimu, labai trūksta darbo jėgos. Seniūnija turi tik ūkvedį ir vieną darbininką, o tvarkomų teritorijų yra tikrai daug. Tenka pasirūpinti parkais, kapinėmis, žaidimų aikštelėmis, piliakalniais…

Sprendimas pasiteisino

2018 metų pabaigoje rajono Savivaldybės tarybai pritarus buvo nuspręsta iš privataus asmens už 45 tūkstančius eurų nupirkti prie Žirnajų ežero, Jurdonių kaime, Pabaisko seniūnijoje, esantį 0,8 ha ploto žemės sklypą visuomeniniam pliažui įrengti. Šis sandoris motyvuotas tuo, kad gyventojai tik prie šio vienintelio rajone ežero neturi prieigos, tai būtų vieta, kur galėtų poilsiauti ne tik vietiniai žmonės, bet ir ukmergiškiai.

Nupirkus šį žemės sklypą, išvalyta 50 metrų paplūdimio juosta, kuria dabar galima naudotis, maudytis, įrengtas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytas biotualetas.

Pabaisko seniūnijos seniūno Renato Kolkos teigimu, šis sprendimas tikrai pasiteisino. Maidymosi bei poilsio vieta tapo lankoma ir seniūnijos, ir aplinkinių gyventojų, mėgiama žvejų. Šiuo metu pakrantėje įrenginėjama valčių nuleidimo vieta.

Įsigytame sklype seniūnijos jėgomis buvo iškirsi menkaverčiai krūmai, pasodinta daugiau medžių, kad jiems augant žmonės galėtų pabūti pavėsyje, pastatyta smėlio dėžė vaikams.

„Poilsiavietės teritorija nemaža, todėl ir priežiūros darbų nestinga. Be to, ten yra šlaitas, kurį sunku nušienauti traktoriuku, tenka dirbti rankiniu budu“, – apie vadinamojo pliažo priežiūrą kalbėjo R. Kolka. Pasak jo, tai vienintelė seniūnijos teritorijoje esanti vieša maudymosi vieta ir prieiga prie Žirnajų ežero.

Gali būti aktualūs maudymosi kostiumėliai.

AUTORĖS nuotrauka

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas