Gaunantys pašalpas per dieną gali dirbti tik 4 valandas

Nijolė STUNDŽIENĖ

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pasirašė įsakymo „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimą. Jame kalbama apie visuomenei naudingos veiklos atlikimo trukmę: socialines pašalpas gaunantys ukmergiškiai kviečiami talkininkauti 24 valandas per mėnesį, kiti – 32 arba 40 valandų. Tačiau per dieną visuomenei naudinga veikla gali trukti tik 4 valandas.

Talkininkauja tik 40 proc. pašalpos gavėjų

„Gimtosios žemės“ kalbinta rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė informavo, jog nuo birželio padidėjo socialinės pašalpos dydis, todėl ir reikėjo pakoreguoti ankstesnį administracijos direktoriaus įsakymą dėl žmonių pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti Ukmergės rajono savivaldybėje.

„Pakoreguotas tik gaunamos socialinės pašalpos dydis, talkininkavimo laikas nesikeičia, – aiškino vedėja. – Visuomenei naudingos veiklos atlikimo trukmė priklauso nuo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį paskirtos socialinės pašalpos dydžio.“

Teikiant socialinę pašalpą, kurios dydis nuo 50 eurų iki 206 eurų, jos gavėjai kviečiami talkininkauti 24 valandas; gaunantys nuo 206 eurų iki 308 eurų pašalpą – 32 valandas, o kurių pašalpa didesnė nei 308 eurai – 40 valandų.

Kaip sakė A. Leonavičienė, visuomenei naudinga veikla per dieną gali trukti tik 4 valandas.

Pasak vedėjos, gegužės mėnesį socialinę pašalpą gavo 889 asmenys (436 šeimos). Pašalpos gavėjų skaičius vasaros laikotarpiu nedidėja. Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo gaunamų asmens (šeimos pajamų) per mėnesį ir jis gali būti nuo 5 Eur iki daugiau kaip 400 Eur.

Priklausomai nuo gaunamos sumos darbingi nedirbantys asmenys pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.

„Talkininkauti pasitelkiama vidutiniškai apie 40 proc. socialinės pašalpos gavėjų“, – aiškino Socialinės paramos skyriaus vedėja, pridurdama, jog visuomenei naudingą veiklą savo teritorijoje organizuoja seniūnijos.

Socialinės pašalpos gavėjai visuomenei naudingai veiklai nukreipiami į seniūnijas pagal savo gyvenamąją vietą.

Anot A. Leonavičienės, talkininkams siūlomos veiklos formos yra įvairios: aplinkos (teritorijų skirtų visuomenės poreikiams) bei parkų, miškų želdinių tvarkymas ir priežiūra; pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius; veikla socialinėse, švietimo, kultūros ir kitose įstaigose bei institucijose ir kt.

Pagal nustatytą tvarką, visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami asmenys, sukakę senatvės pensijos amžiaus; nėščios moterys; motina ar tėvas arba globėjas, auginantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; augantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų, kuris (kurie) negali lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją, arba vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), nelankantį (nelankančius) švietimo įstaigos dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau, iki vaikas pradės mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Atidirbti už gaunamą pašalpą taip pat nereikia tiems, kurie slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jie paskirti fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, arba vaiko, kuriam nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens arba vaiko, kuriam nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju. Talkininkauti nekviečiami neįgalūs asmenys; besigydantys ambulatorinėje, stacionarioje, reabilitacinėje sveikatos priežiūros įstaigoje (gydymosi laikotarpiu, bet ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų per mėnesį); asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu); asmenys, pateikę medicinos dokumentų išrašą ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kurį laiką asmuo dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Taip pat nuo visuomenei naudingo darbo atleidžiami asmenys, besimokantys mokymo įstaigos dieniniame skyriuje; dalyvaujantys aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (kursai, mokymasis Užimtumo tarnybos siuntimu ir kt.); asmenys, pateikę mokslo baigimo pažymėjimą, pirmus tris socialinės pašalpos gavimo mėnesius (šie asmenys turi kreiptis dėl socialinės pašalpos per tris mėnesius po mokslų baigimo). Atidirbti nereikia ir tiems asmenims, kurių gaunamos socialinės pašalpos dydis yra mažesnis kaip 50 eurų per mėnesį, taip pat tiems, kurie dėl pateisinamų priežasčių negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Jie nuo talkininkavimo atleidžiami surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir apsvarsčius Socialinės paramos skyrimo komisijoje.

 „Pasitaiko atvejų, kai suaugusieji šeimos nariai atsisako talkininkauti, tokiu atveju socialinė pašalpa, bet žymiai mažesnė, skiriama tik vaikams. Jei šeimoje tik suaugę asmenys ir jie atsisako talkininkauti, tokiu atveju socialinė pašalpa neskiriama“, – komentavo A. Leonavičienė.

Prie kai kurių darbininkų reikia „statyti“ prižiūrėtoją

Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė apie kai kuriuos visuomenei naudingos veiklos vykdytojus, kitaip dar vadinamus pašalpininkus, turi savo nuomonę.

„Didžioji dalis šių talkininkų – tie patys asmenys, kurie ateina tik „atidirbti“ valandas. Jiems rimto darbo patikėti negali, nes daugumos požiūris į šią veiklą yra atsainus. Atidirbo 4 valandas, meta kastuvus – ir eina namo“, – atviravo seniūnas. Ir pridūrė, jog kartais socialinės pašalpos gavėjų prašoma padirbėti ilgiau ir per keletą dienų atidirbti numatytas valandas, tačiau dauguma talkininkų su tuo nesutinka.

Pasak Ž. Dirsės, kur kas rimčiau savo darbą vertina pagal užimtumo programą dirbantys asmenys, kurie už tai gauna atlyginimą. „Nors jie gauna minimalų užmokestį, tačiau šie žmonės turi daugiau motyvacijos. Jiems jau galime patikėti ir žolės pjovimo įrangą, kitus sudėtingesnius darbus“, – mintimis dalijosi seniūnas.

Miesto seniūnijoje paprastai visuomenei naudingus darbus už gaunamas pašalpas per mėnesį turi atidirbti apie 60 ukmergiškių. Vasarą jų sumažėja, nes kai kurie susiranda kitų darbų. Per dieną sulaukiama nuo 4 iki 20 talkininkų. Jų darbo apskaitą pavesta kontroliuoti seniūnijos darbuotojui. Jis visuomenei naudingus darbus dirbančius asmenis priskiria prie sudarytų ekipažų. Dažniausiai, anot seniūno, dirbantys už pašalpas renka šiukšles, grėbia lapus, ravi, atlieka kitus pagalbinius darbus.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai talkininkai pareiškia, jog, pavyzdžiui, šiukšlių jie nerinks, nes toks darbas juos žemina, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas. – Tuomet klausiu, tai kokio darbo jie pageidauja. Paaiškėja, kad žmogus visai nenori dirbti“.

Kaip teigė Ž. Dirsė, seniūnijai visada trūksta darbo rankų, tačiau prie kai kurių talkininkų reikia „statyti“ atskirą prižiūrėtoją. Dirbantys už pašalpas dažnai kreipiasi į medikus dėl neva paaštrėjusių „lėtinių ligų“ ir gauna nedarbingumo pažymėjimus, bando ir kitaip išsisukinėti.

AUTORĖS nuotr.