Kodėl šylant orams vargina mieguistumas ir energijos stoka?

Tiek sveiki, tiek ir sergantieji arterine hipertenzija dažnai pastebi, jog pavasarį ir vasarą arterinis kraujo spaudimas žemesnis nei įprastai – kamuoja mieguistumas, energijos stoka. Kokie veiksniai lemia kraujospūdžio sumažėjimą vasarą ir ką daryti, kad pasijustume geriau?

Kardiologo Pauliaus Trinkausko teigimu, viena mokslo tyrinėjimo sričių yra arterinio kraujospūdžio priklausomybė nuo klimato sezoniškumo ir aplinkos temperatūros. Ši tema aktuali ir Lietuvoje, juk gyvename šalyje, kuri pasižymi gana dideliais sezoniniais klimato svyravimais.

Prancūzijoje atlikto tyrimo metu tirta daugiau nei 8 tūkstančiai suaugusių asmenų, kurių sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas, padidinus aplinkos temperatūrą nuo 8 iki 21 laipsnio, vidutiniškai sumažėjo 8 mmHg stulpelio. Lieka neaišku, dėl kokių procesų šiluma sumažina arterinį kraujo spaudimą. Tačiau manoma, kad arterinis kraujospūdis šilumoje mažėja dėl sumažėjusio simpatinės nervų sistemos aktyvumo (simpatinė nervų sistema atsakinga už streso atsaką mūsų organizme). Taip pat šilumoje mažėja kraujagyslių pasipriešinimas – jos labiau atsipalaiduoja.

Kraujospūdžio sumažėjimą lemiantys veiksniai

Atliekant mokslinius tyrimus pastebėtas už stresą atsakingų hormonų, tokių kaip noradrenalinas, aldosteronas, kortizolis ir kt. vaidmuo reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Japonijos mokslininkams atliekant eksperimentą, žmonių grupė merkė rankas į ledinį (0 laipsnių) vandenį. Pastebėta, kad jų kraujyje padaugėjo streso hormonų, kurie atsakingi už kraujospūdžio padidėjimą. Duomenys parodė, kad žiemą padaugėja šių hormonų ir kyla kraujospūdis, o vasarą – atvirkščiai, hormonų kiekis sumažėja, tad mažėja tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujospūdis.

Atrodo, neįprasta, tačiau, kardiologo P. Trinkausko teigimu, kraujospūdžio pokyčius lemia ir vitamino D koncentracija organizme. Tyrimo, kuriame dalyvavo 148 vyresnio amžiaus moterys, metu vienoms buvo skiriamas kalcis su vitaminu D, kitoms – tik kalcis. Moterų, kurios gavo mišinį su vitaminu D, sistolinis kraujospūdis buvo žemesnis vidutiniškai 9,3 procento. Nors ir ne itin dažnai, Lietuvoje vasarą tikrai galime pasidžiaugti saulėtomis dienomis. Tuomet mūsų organizme gaminasi daugiau vitamino D, kuris gali turėti įtakos arterine hipertenzija sergantiems žmonėms.

Kraujo spaudimo pokyčiai, žemesnis arterinis kraujospūdis dažnai vargina ir jaunas bei besilaukiančias moteris. Gydytojas P. Trinkauskas nėščiosioms pataria vengti tvankių, blogai vėdinamų patalpų, sunkesnės namų ruošos. Ypač svarbu gausiai vartoti skysčius. Vanduo ir poilsis – geriausias vaistas nuo žemo kraujo spaudimo.

Reikia pasimatuoti kraujo spaudimą

Pasak gydytojo P. Trinkausko, nepaisant vasarą pagerėjusios kraujospūdžio kontrolės, arterine hipertenzija sergantiems asmenims vis vien svarbu ir būtina vartoti antihipertenzinius vaistus. Todėl jokiu būdu negalima savarankiškai keisti antihipertenzinių vaistų dozių ar koreguoti gydymo režimo be gydytojo nurodymų.

Nutraukus antihipertenzinių vaistų vartojimą, galima sulaukti staigaus kraujospūdžio padidėjimo, dėl kurio gali pablogėti paciento savijauta, sutrikti širdies ritmas, grėsti galvos smegenų insultas arba hipertenzinė krizė.

Pasak kardiologo, yra žmonių, kurie natūraliai kenčia žemo kraujo spaudimo simptomus, nepaisant metų sezono. Jie patiria daug nepatogumų, nes dažnai jaučiasi nedarbingi, jiems sunku susikaupti: „Kiekvienas žmogus privalo mokėti pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Jei turite padidėjusį kraujo spaudimą, rekomenduojama matuoti bent kartą ar du per parą – ryte ir vakare, prieš tai bent 5 minutes ramiai pasėdėjus. Būtina stebėti ir fiksuoti pokyčius. Jei kraujo spaudimas yra lygus ar didesnis nei 140/90 mmHg, būtina kreiptis į gydytoją.“

Pirmasis vaistas – ne kava, o vanduo

Kardiologo teigimu, pirmoji pagalba sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui neturėtų būti kava, mat ji šalina iš organizmo skysčius. Be to, kofeinas tik trumpam gali šiek tiek padidinti arterinį kraujo spaudimą.

„Jei esate saulėtoje aplinkoje, blogai pasijutus pirmiausia reikėtų pasitraukti į pavėsį, vartoti daug skysčių, atsigerti vėsaus (tik ne ledinio!) vandens. Jei yra galimybė, atsigulti ir pakelti kojas. Nėra konkrečių priemonių ar vaistų, kurie namų sąlygomis padėtų pakelti kraujo spaudimą, tad efektyviausia pagalba – vanduo, sūresnis maistas ir poilsis“, – sakė kardiologas P. Trinkauskas.

Kada kyla pavojus?

Labai svarbu skirti tiesiog žemesnį kraujospūdį, kuris paprastai nekelia grėsmės sveikatai ir gyvybei, nuo patologiškai žemo kraujo spaudimo, kurį sukelia kai kurios sunkios ligos.

Jeigu žmogus jaučiasi neblogai ir viršutinis (sistolinis) kraujo spaudimas yra daugiau kaip 90 mm gyvsidabrio stulpelio, šlapimo kiekis nėra sumažėjęs, pavojus sveikatai negresia. Ypatingą dėmesį būtina atkreipti, jei pacientas labai vangus, sutrikusi orientacija, sąmonė, kraujospūdis žemesnis nei 90 mmHg stulpelio. Tai rimti pavojaus signalai, įspėjantys, kad reikia kuo greičiau suteikti pirmąją pagalbą. Gydytojas P. Trinkauskas įspėjo, kad patologiškai reikšmingą kraujo spaudimo sumažėjimą sukelia ir miokardo infarktas, gausus kraujavimas – tiek vidinis, tiek išorinis, skysčių netekimas dėl gausaus vėmimo ar viduriavimo. Tokia būklė vadinama šoku. Tokiu atveju būtinas skubus gydymas.

„G. ž.“ inform.