J. Paškauskienė su meile kalba apie gausią savo šeimą.

Naujausi, Žmonės

Penkiolikos vaikų mama jaučiasi laiminga

Nijolė STUNDŽIENĖ

Artėjant Motinos dienai šalies prezidentas Gitanas Nausėda ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius įteikė iš įvairių Lietuvos regionų atvykusioms daugiavaikėms motinoms, nusipelniusioms motinystei ir globai. Tarp apdovanotųjų už pasiaukojimą, įkvepiantį pavyzdį savo bendruomenei ir visai visuomenei buvo ir mūsų rajono Siesikų seniūnijos Tulpiakiemio kaime gyvenanti 73-ejų Jadvyga Paškauskienė. Ukmergiškė pagimdė ir kartu su vyru Zenonu dorais žmonėmis išaugino 15 vaikų.

 

Dideli namai šiandien ištuštėję

Šventės išvakarėse Tulpiakiemyje aplankyta Jadvyga atviravo, kad vaikams užaugus, sukūrus savo šeimas, jos triukšmingi namai dabar ištuštėję. Praėjusiais metais mirus vyrui, moteris liko gyventi su jauniausiuoju 33 metų sūnumi Kęstučiu. Mamą dažnai lanko ir kiti jos vaikai, anūkai, kurių moteris jau turi dvidešimt, bei proanūkiai.

– Jei visi vienu metu susirinktų, neužtektų vietos, – šypsojosi J. Paškauskienė, ir ėmė pasakoti apie savo nelengvą, bet prasmingą gyvenimą.

Su vyru susitiko Vilniuje

Jadvyga kilusi iš Švenčionių rajono. Anksti netekus motinos, jauną mergaitę tėvas išvežė į Vilnių dirbti. „Iš pradžių prižiūrėjau vaikus, bet auklės darbas man nepatiko, todėl įsidarbinau ligoninėje. Po darbo skubėdavau į vakarinę mokyklą“, – jaunystę prisiminė pašnekovė.

Sostinėje ji sutiko ir savo vyrą. Aštuoneriais metais vyresnis Zenonas iš Tulpiakiemio į sostinę buvo atvykęs į vairuotojų kursus. Po neilgai trukusios draugystės 1965 metais juodu nutarė susituokti. Šeima apsigyveno jaunikio tėvų namuose.

Tų pačių metų lapkritį Jadvyga susilaukė pirmagimio Sauliaus. Beveik po dvejų metų, 1967-ųjų spalį, gimė Virgilijus, o 1969-ųjų lapkritį – trečias sūnus Sigutis. Vėliau šeima pagausėjo dukromis: 1971 metų vasarį sulaukta Jolitos, 1972-ųjų balandį – Ingos, po dvejų metų, 1974-ųjų balandį, – Vaidos. Vėliau, 1975-ųjų birželį, gimė Gediminas, 1977-ųjų gegužę – Jurgita, 1978-ųjų lapkritį – Aldona, 1980-ųjų birželį – Vilma, 1981-ųjų rugsėjį – Raimondas, 1983-ųjų gruodį – Stepas, 1985-ųjų rugsėjį – Živilė, 1987-ųjų birželį – Arvydas ir 1989-ųjų kovą – Kęstutis.

„Vaikai vaikus augino…“

Pasiteiravus, ar nebuvo sunku, turint tokią gausią šeimą, Jadvyga gūžtelėjo pečiais: „Visko buvo per tuos metus, bet vaikai vaikus augino, visi turėjo pareigų, padėjo vyras.“

Pasak moters, reikėjo visus ir pamaitinti, ir aprengti, todėl darbo tikrai netrūko.

„Dabar vaikus auginti lengviau – valstybė padeda, yra pigesnių drabužių parduotuvių, o ir vystyklų plauti nereikia“, – mintimis dalijosi pašnekovė, pridurdama, jog pačiai puoštis nelikdavo nei laiko, nei lėšų.

Nepaisant dažnų gimdymų, moteriai dar teko darbuotis tuometinio kolūkio fermoje. Gausios šeimos tėvas dieną dirbo traktorininku, o grįžęs namo užsiimdavo savo ūkio darbais, talkindavo žmonai.

Anot Jadvygos, Zenonas buvo geras vyras ir puikus tėvas, niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, rūpinosi, kad namuose netrūktų pinigų, visiems visko pakaktų. Neva daugelis galvoja, jei šeima daugiavaikė, tai, vadinasi, – girtuokliai, apsileidėliai. „Mes nebuvome tokie, stengėmės daug dirbti,“ – pridūrė moteris.

Rinkosi darbininkiškas profesijas

J. Paškauskienė negalėjo atsakyti, kodėl ryžosi pagimdyti tiek vaikų. Pasak jos, „taip išėjo…“

„Nenorėjau, bet kai pajusdavau, kad laukiuosi, niekada nebuvo kilusi mintis nutraukti nėštumą, – atviravo Jadvyga. – Aš ir dabar vengiu nepažįstamiems žmonėms pasakoti, kiek turiu vaikų. O kam jiems tai žinoti? Paskui dar pradės apkalbinėti.“

Gausios šeimos motina iki šiol prisimena patirtas aplinkinių bei mažai juos pažinojusių žmonių pašaipas. Nors į tai stengėsi nekreipti dėmesio, širdį vis tiek suspausdavo nuoskauda. Laimei, vaikai dėl to niekada tėvams nepriekaištavo, nereikalavo pinigų, brangių daiktų. Visi anksti „stojosi ant kojų“, o baigę mokslus, stengėsi susirasti darbus, kad patys galėtų užsidirbti pragyvenimui. Matyt, dėl to Jadvygos ir Zenono vaikai rinkosi darbininkiškas profesijas.

„Neturėjome dėl jų problemų, – savo atžalomis džiaugėsi moteris. – Iš pradžių vaikai lankė mokyklą Pagiriuose. Vėliau mokslus tęsė Siesikuose, įgijo išsilavinimus“.

Vyresnysis Saulius, kaip pasakojo Jadvyga, gyvena Ukmergėje, dirba UAB „Biofabrikas“. Sigutis tapo kelininku ir taip pat gyvena Ukmergėje, ten – ir Jolita, kuri yra dažytoja, dirba statybose, mieste – ir miško kirtimais užsiimantis Gediminas, čia pat – ir Vilma, dirbanti UAB „Ritualija“. Inga bei Jurgita apsistojo Kėdainiuose, viena dirba „Krekenavos agrofirmoje“, kita yra siuvėja. Virgilijus įsikūrė Trakų rajone, jis – vairuotojas-ekspeditorius. Stepas gyvena Panevėžio rajone, Raguvos miestelyje, dirba baldus gaminančioje įmonėje. Vaida beveik prieš dešimt metų išvyko į Jungtinę Karalystę, ji – siuvėja. Anglijoje taip pat gyvena Živilė, dirbanti fabrike, bei Arvydas, kuris yra automechanikas. Aldona apsistojusi Austrijoje, ji dirba parduotuvėje.

„Kęstutis nuo vaikystės norėjo tapti traktorininku. Saulius tuo metu dirbo kaime, turėjo traktorių, tai kai jo nebūdavo, jaunėlis įlipdavo, užvesdavo variklį, pavažinėdavo ir būdavo labai laimingas. Todėl ir pasirinko šią profesiją. Dabar uždarbiauja pas ūkininkus, turime ir savo 3 ha žemės“, – apie kartu gyvenantį sūnų pasakojo motina.

Ji džiaugėsi, kad beveik visi vaikai sukūrė savo šeimas, susilaukė atžalų, kai kurie jau turi ir anūkų. Pasak Jadvygos, norėtųsi, kad ir Kęstutis parvestų nuotaką, būtų kam pasirūpinti namais, buitimi, o ir linksmiau visiems būtų.

Buitimi rūpinasi pati

„Kol leidžia jėgos, namų ruoša užsiimu pati, – kalbėjo moteris. – Nors ūkio neturime, bet daržovių pasisodiname. Padeda beveik kiekvieną savaitgalį iš Kėdainių atvažiuojančios dukros, o ir ukmergiškiai – dažni svečiai.“

Aplanko Jadvygą ir užsienyje gyvenantys vaikai. Be to, su jais dažnai susisiekia telefonu, bendrauja per socialinius tinklus.

Moteris neneigė, jog pastaruoju metu vis dažniau šlubuoja sveikata: „Sunkiai vaikštau, operavo kelio sąnarį. Turėjau net dvi tulžies operacijas. Prastėja regėjimas, reikėtų pasiryžti kataraktos operacijai. Ir širdelė jau silpna. Tik nesinori pas gydytojus vaikštinėti, ligų ieškoti. Jauna buvau sveika, stipri.“

Nepalenkė Jadvygos ir COVID-19 liga. Nors buvo pasiskiepijusi, praeitų metų gruodį moteris užsikrėtė koronavirusu. Gultis į ligoninę neprireikė, bet, kaip pati sakė, sirgo sunkokai.

„Dukra Jolita – našlė, o jos sūnus gyvena Anglijoje, todėl ji kalbina mane persikelti pas ją. Bet kol turiu jėgų, noriu gyventi savo namuose“, – teigė pašnekovė.

Prezidentūroje lankėsi pirmą kartą

Pasakodama apie savo gyvenimą, prisimindama jaunystę, patirtus sunkumus prižiūrint gausų būrį vaikų, J. Paškauskienė teigė esanti laiminga. Ji prisipažino, jog, auginant 15 vaikų, daug gavo įvairių apdovanojimų, medalių, ordinų, bet iki šiol į Prezidentūrą dar niekada nebuvo pakviesta.

„Visus apdovanojimus atveždavo namo, todėl džiaugiuosi sulaukusi kvietimo apsilankyti Vilniuje, gyvai išvysti šalies prezidentą“, – kalbėjo Jadvyga.

Gausios šeimos mamą į iškilmes lydėjo dukters Ingos sūnus Renatas su savo drauge Kristina.

„Gal ir kiti anūkai, dukros, sūnūs būtų norėję su manimi važiuoti, bet kvietime buvo nurodyta, kad kartu gali atvykti tik du lydintys asmenys“, – šiek tiek apgailestavo moteris.

J. Paškauskienės kandidatūrą prezidento apdovanojimui atrinko ir pateikė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

AUTORĖS nuotr.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas