Senamiesčio progimnazijoje jau mokosi 11 ukrainiečių. AUTORĖS nuotr.

Aktualijos, Jaunimas, Naujausi

Rajono švietimo įstaigose daugėja vaikų iš Ukrainos

Nijolė STUNDŽIENĖ

Karas Ukrainoje pakeitė ir Lietuvos gyvenimą: kasdien mūsų šalį pasiekia daugiau nei po 2 tūkst. karo pabėgėlių, tarp kurių yra šeimos su vaikais. Prieglobstį ukrainiečiai randa ir Ukmergėje. Daugelis atvykusiųjų, vos tik įsikuria, savo atžaloms ieško mokyklų, lopšelių-darželių. Rajono švietimo įstaigos kasdien priima vis daugiau ukrainiečių vaikų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, jog Lietuvos mokymo bei ugdymo įstaigose pabėgėlių iš karo niokojamos Ukrainos vaikams numatyta apie trisdešimt tūkstančių vietų.

Ukrainiečių vaikai gali būti priimami į visas Lietuvos mokyklas, kuriose yra vietų. Dėl priėmimo tėvai (globėjai) gali kreiptis tiesiai į mokyklą arba savivaldybės, kurioje apsistojo, švietimo padalinį. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, taikomas individualus adaptacinis laikotarpis, kuris priklauso nuo vaiko emocinės būsenos. Ukrainiečiai gali mokytis klasėse kartu su kitais bendraamžiais arba išlyginamosiose klasėse. Atvykę mokiniai gali nuotoliniu būdu jungtis prie Ukrainos mokyklų ar bendro portalo ir mokytis pagal ukrainiečių programą.

Pedagogams naujas iššūkis

„Gimtosios žemės“ kalbintas rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas sakė, kad iš užsienio atvykusių vaikų švietimo įstaigose daugėja kiekvieną dieną.

Šios savaitės pradžioje į rajono mokyklas bei ikimokyklinio ugdymo skyrius jau buvo priimta per 40 ukrainiečių vaikų. „Šis skaičius nuolat kinta, nes vis daugiau iš Ukrainos atvykusių tėvų kreipiasi į mūsų skyrių, tiesiai į mokyklas“, – situaciją komentavo V. Kalinas.

Kovo 28 dienos duomenimis, Senamiesčio progimnaziją jau lankė 11 ukrainiečių, Taujėnų gimnaziją – 5, Antano Smetonos gimnaziją – 4, Dukstynos pagrindinę mokyklą ir „Šilo“ progimnaziją – po 2 vaikus.

Nuo karo Ukrainoje bėgančių šeimų vaikų jau turi visi miesto lopšeliai-darželiai: „Vaikystė“ buvo sulaukusi 5 mažylių, „Eglutė“ – 3, „Saulutė“ ir „Nykštukas“ – po 2, „Žiogelis“ – 1. Taip pat po vieną vaiką atėjo į Pašilės progimnazijos ir Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro ikimokyk-linio ugdymo skyrius.

Pasak vedėjo, kiekvienam atvykusiam mokiniui, atsižvelgiant į jo tėvų, globėjų lūkesčius, turimą patirtį, pasiekimus, sudaromas individualus ugdymo planas. Tačiau švietimo įstaigos didžiausią dėmesį dabar skiria ukrainiečių vaikų emocinei būklei, jų saugumo užtikrinimui.

Kitataučių, ypač patyrusių karo baisumus, integracija – pedagogams naujas iššūkis. Tačiau, V. Kalino teigimu, rajone dėl to problemų nekyla. „Bendrame šalies kontekste pagal vaikų priėmimą į ugdymo įstaigas esame vieni iš lyderių“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Jo teigimu, mokyklos bei ikimokyklinės įstaigos stengiasi, kad ukrainiečių vaikams nieko netrūktų, kad nekiltų kalbos barjerų. Be to, vaikams sudaromos galimybės lankyti įvairius būrelius, mokytis meno, dailės, sportuoti.

„Atvykusiems vaikams svarbu mokytis lietuvių kalbos, todėl Savivaldybės tarybai teikiamas svarstyti projektas dėl išlyginamųjų klasių bei mobilių grupių sudarymo, – aiškino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. – Jose vaikai nuo 5 klasės galės mokytis lietuvių kalbos. Teirausimės tėvų nuomonės, klausime, kas jų vaikams būtų geriau, ar mokytis įprastu būdu, ar išlyginamojoje klasėje. Be to, kai kurie ukrainiečių vaikai nori užsiiminėti per nuotolį, t. y. klausyti iš savo buvusių mokyklų siunčiamas pamokas bei gauti užduotis.“

Sprendžiamas ir mokytojų padėjėjų, kuriais galėtų dirbti iš Ukrainos atvykstantys pedagogai, klausimas: „Mokytojų padėjėjų ypač trūksta lopšeliuose-darželiuose, ikimokyklinėse įstaigose. Jų reikia ir mokykloms. Želvoje jau vienas ukrainietis mokytojas vedė bandomąją anglų kalbos pamoką. Tačiau jam darbą pasiūlė Molėtų rajone ir jis išvyko. Mokytojų padėjėjų reikės ir išlyginamosiose klasėse.“

Gimnazija pajėgi priimti ir daugiau moksleivių

Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna sakė, kad kasdien sulaukia naujų prašymų priimti ukrainiečių moksleivius. Vieni ateina su tėvais, kitus atsiveda patys mūsų gimnazistai, atlydi pažįstami, buvusių gimnazistų tėveliai, dabar globojantys karo pabėgėlius.

„Šiuo metu turime keturis naujus moksleivius, atvykusius iš Ukrainos, nuo rytojaus ateis dar vienas mokinys, – kalbėjo direktorius. – Ukrainiečiai priimami į I, II gimnazines klases, puikiai sutaria su bendraklasiais, jau ir bendras šventes kartu švenčia, per kelias dienas išmoko pagrindinius lietuviškus žodžius…“

Antano Smetonos gimnazijos gimnazistai geranoriškai priėmė naujus bendramokslius.

Nuotrauka iš Antano Smetonos gimnazijos Facebook

Kadangi susiduriama su nedideliu kalbos barjeru, atvykusieji su daugeliu mokytojų bendrauja rusų kalba, o su klasiokais susikalba angliškai.

Pasak direktoriaus, skiriasi ir ugdymo programos, nes ukrainiečių mokyklose yra tik 11 klasių, o Lietuvoje bendrojo ugdymo programa orientuota į 12 klasių. Dėl to kai kurie mokiniai realiai kartoja savo mokyklose jau praeitą kursą.

Papildomai visi mokosi ir lietuvių kalbos. „Jei yra penkios lietuvių kalbos pamokos, iš jų keturias ukrainiečiai dirba individuliai su mokytojais“, – pasakojo A. Girdžiūna.

Pasak direktoriaus, yra ir besimokančių nuotoliniu būdu: „Sudarėme sąlygas, kad jie nuėję į skaityklą galėtų kompiuteriu prisijungti prie interneto ir išklausyti iš jų mokyklų siunčiamas paskaitas, o vėliau grįžtų į bendras pamokas.“

Gimnazija visus atvykusiuosius aprūpino kompiuteriais, iš mokytojų labdaros-paramos fondo lėšų naujiems mokiniams skyrė būtiniausių mokymo priemonių, juos pamaitino.

„Jie į mokyklą ateina su vienu sąsiuviniu ir tušinuku, todėl visiems turime paruošę mini mokymosi priemonių krepšelį, kuriame yra viskas, ko reikia pradžiai“, – sakė direktorius, pridurdamas, kad gimnazija pajėgi priimti ir daugiau atvykstančių mokinių.

Problemų su naujokais nekyla

Daugiausiai ukrainiečių vaikų jau sulaukusios Senamiesčio progimnazijos direktorius Arūnas Kerza patikino, jog visi nauji mokiniai su savo šeimomis yra įsikūrę mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, dauguma gyvena Technologijų ir verslo mokyklos bendrabutyje.

„Iš karo zonos pasitraukusių, į Lietuvą pabėgusių ir Ukmergėje prisiglaudusių šeimų vaikų jau yra ir pradinėse, ir vyresnėse progimnazijos klasėse. Kol kas problemų su naujokais neturime, bandome jiems padėti, integruoti. Vaikai susikalba rusiškai, šiek tiek moka anglų kalbą, o tarpusavyje kalbėti padeda rankų bei pirštų gestai“, – apie situaciją pasakojo direktorius.

Dauguma progimnazijos mokytojų moka rusų kalbą, todėl sugeba mokiniams paaiškinti, pateikti užduotis. Vaikai jau mokosi ir lietuvių kalbos. Tam vyresniųjų klasių mokiniams skiriama po tris papildomas valandas, o pradinukams – po dvi. Su jais dirba paskirti mokytojai.

Senamiesčio progimnazija iš savo lėšų ukrainiečius aprūpino kuprinėmis, rašikliais, sąsiuviniais.

„Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gavome ir turėsime užpildyti atvykusių vaikų poreikių lenteles, todėl aiškinsimės, ar jie turi sportinę aprangą, batelius, kokių priemonių trūksta. Artimiausiu metu vykdysime ir vaikų tėvų apklausą, ko kam reikia. Juk daugelis ukrainiečių atvyko be jokių daiktų“, – apie pagalbą mokiniams ir jų šeimoms kalbėjo A. Kerza.

Pasak direktoriaus, jau yra vaikų, kurie panoro lankyti robotikos būrelį, taip pat progimnazija susisiekė su Meno, Sporto mokyklomis, kuriose nori mokytis ukrainiečių vaikai.

Siekdama suteikti kuo geresnes galimybes nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikams Lietuvoje mokytis savo kalbos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakoregavo ir ugdymo planus: iš Ukrainos perkeltam mokiniui pasirinkus mokytis ukrainiečių kalbą, tam bus skiriamos 5 pamokos per savaitę.

Pasak A. Kerzos, kol kas Senamiesčio progimnazija neturi mokytojų, mokančių ukrainiečių kalbą.

Skyrė papildomų lėšų

Praėjusią savaitę Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė 3,7 mln. eurų. Numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas.

Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Šiomis lėšomis gali būti finansuojamos papildomos ugdymo valandos ukrainiečių, lietuvių kalboms mokyti.

Ukrainos kalbos ir pilietiškumo ugdymui, kuris reikalingas atvykusioms šeimoms, siekiančioms grįžti į tėvynę, planuojama kartu su ukrainiečių bendruomenėmis organizuoti ir savaitgalio mokyklėles.

Palengvintos ir mokytojų iš Ukrainos įsidarbinimo galimybės Lietuvos mokyklose: nebetaikomas reikalavimas iš karto mokėti lietuvių kalbą. Vaikus jie galės mokyti ukrainiečių kalbos, literatūros, istorijos, kitų dalykų.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas