Prieš 65 metus Ukmergėje užgesęs ryškus šviesulys

Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS

Birželį sukaks 65 metai, kai 1938–1957 m. Ukmergėje veikusi, išleidusi paskutiniąją apie 80 absolventų – pradinių klasių mokytojų laidą, buvo uždaryta pedagoginė mokykla (anksčiau, iki 1952 m. vadinta mokytojų seminarija). Pirmiausia, ši mokykla garsino Ukmergę labai plačiame Šiaurės rytų Lietuvos regione. Mat į čia esančias mokyklas daugiausia buvo skiriami jos absolventai. Antra, nemažai pedagoginės mokyklos absolventų tapo žymiais Lietuvos mokslo ir meno veikėjais. Trečia, mieste buvo juntamas didelis jos kultūrinis indėlis. Dažnai koncertuodavo mokyklos mišrus choras, merginų ir skudutininkių ansambliai. Vien man mokantis 1953–1957 m. įvyko trys mokyklos dėstytojų ir moksleivių bendruomenės spektakliai miesto visuomenei.

Man esant II kurse dėstytojai bei moksleiviai pastatė ir rodė mieste Žako Ofenbacho (Offenbach, 1819–1880) operetę „Perikola“. Literatų būrelis 1955 03 06 pastatė Jevgenijaus Švarco (1896–1958) pjesę-pasaką „Raudonkepuraitė“. Spektaklio dalyviai – pirmojoje nuotraukoje.

Būnant IV kurse, likę trijų baigiamųjų grupių moksleiviai su dėstytojais 1957 m. pavasarį statėme teatrinį Šarlio Pero (Perrault, 1628–1703) pasakos „Pelenės“ variantą. Antrojoje nuotraukoje – šio spektaklio dalyviai.

Lietuvoje atsiradus pradinių klasių mokytojų pertekliui ir uždarius pedagoginę mokyklą, Ukmergė neteko šio gana ryškaus kultūros-švietimo šviesulio.

Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę – Nijolė Kulakauskaitė-Kanapeckienė (1940–2018), Jolita Kilijonaitė-Lavrentjevienė, Rimantas Lapkus (1937–2015), Milda Stasiūnaitė, Alfonsa Kuoraitė-Paškauskienė, antroje eilėje – Veronika Aleknavičiūtė-Ladygienė, Apolonija Rutkauskaitė, dėst. Antanas Šarkauskas (1897–1974), dėst. Adelė Bieliūnaitė-Kiubarienė (1926–1997, Pelenė, spektaklio režisierė), Juozas Petronis (Princas), dėst. Vitalija Laurinavičiūtė-Kuodienė (apie 1922-2008, Pamotė), direktorė Viktorija Rudminienė, dėst. Jurgis Verbickas (1903-1989, spektaklio dailininkas), trečioje eilėje – dėst. Efrosinija Kašteljan, Juzė Sabulytė-Zaborskienė, Janina Čečiotaitė-Malinauskienė (1940–2010), Gražina Laurinaitytė-Sadauskienė, dėst. Anelė Dudavičiūtė-Vilčinskienė, ?, dėst. Marija Grybaitienė, Danutė Tarvydaitė, Gražina Gujytė-Mieldažienė, dėst. A. Kalvaitytė, Gerutė Miselytė-Petrauskienė (1940–2018), Vlada Badikonytė (1938-2002), dėst. Ona Matakanskienė, ketvirtoje eilėje – Stasė Masalskaitė-Momgaudienė (1938–2005), Mykolas Sargelis (1941–2017), Angelė Staškevičiūtė-Jucevičienė, ?, Kazimiera Džiugaitė-Skaudienė (1939–2020), Irena Vitaitė, Anelė Morkūnaitė, Marija Stankevičiūtė, Irena Macijauskaitė (apie 1937–apie 2005), Regina Gžimalauskaitė-Čiapienė, Eugenija Vaičiūnaitė, Albina Novikaitė-Verenienė, ?, Virginija Uginčiūtė-Palaimienė (1939–1999), Marija Grigaliūnaitė-Rutkauskienė, Janina Pragaravičiūtė-Urbonavičienė, paskutinėje eilėje – Boleslovas Amankavičius (1931–2010), Stasė Grincevičiūtė-Radzevičienė, Bronius Sarapinas, Genė Šeibokaitė, Algimantas Uginčius, Irena Palaimaitė, Albinas Dzimidavičius, Palmyra Juodelytė-Kisielienė, Jonas Niaura (1940–2006), Marija Naraškevičiūtė-Galvosienė (1937–2020), Vytautas Korizna, Irena Petronytė-Jovaišienė, A. Ažubalis.

Nuotraukos – iš autoriaus albumo. Jis atsiprašo ištekėjusių moksleivių, kurias įvardijo mergautinėmis pavardėmis, nes antrųjų pavardžių nežino. Atsiprašo ir keleto tų, po kurių pavardės nepridėjo skliaustų su datomis, nors jie(-os) to nebesužinos…

Mus remia: