Rajono švietimo bendruomenę buria socialinio tinklo paskyra

Apie Ukmergės švietimo bendruomenę vienijantį tinklapį ,,Ukmergės švietimas: koja kojon“ kalbamės su Vaidotu KALINU, rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju.

– Kada ir kokiu tikslu buvo įkurtas ,,Koja kojon“ klubas?

– Malonu girdėti „koja kojon“ reiškinį pavadinant klubu. Tačiau „Ukmergės švietimas: koja kojon“ nėra klubas. Bent jau šiuo metu. Tai nėra ir projektas. Žodį „projektas“ dažniausiai siejame su veiklomis, kurios turi pradžią, pabaigą, finansavimą, vykdytojus. Šia prasme „koja kojon“ turi tik pradžią – 2018 metų kovas. Viliuosi, kad pabaigos nebus. Tiesa, su tam tikrų švietimo srities projektų įgyvendinimu „koja kojon“ yra glaudžiai susijęs.

– Tai kas gi vis dėlto yra „Ukmergės švietimas: koja kojon“?

– Tai Ukmergės rajono švietimo bendruomenės socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, skirta pristatyti mokyklų, lopšelių-darželių, mokinių ir mokytojų pasiekimus, iniciatyvas, išskirtinius įvykius. Kadangi paskyros atsiradimą inicijavo Švietimo ir sporto skyrius, o aš nuo pat pradžių esu susijęs su jos administravimu, dažnai tenka išgirsti sakant, jog tai yra švietimo skyriaus paskyra. Bet tai – klaidingas požiūris.

– Kodėl pasirinktas toks „Facebook“ puslapio pavadinimas?

– Kuriant informacijos viešinimo priemonę norėjosi vienu šūviu nušauti kelis zuikius. Kaip minėjau, puslapis skirtas reikšmingesnių rajono švietimo įvykių pristatymui. Antrasis tikslas – rajono švietimo bendruomenės telkimas bendrai veiklai, dalijimosi kultūros plėtojimas. Frazeologizmas „koja kojon“ asocijuojasi su žengimu neatsiliekant nuo laikmečio, technologijų ir inovacijų. Kadangi man kartkartėmis norisi aplenkti laiką ar bent jau pabandyti tai padaryti, mielesnės yra kitos „koja kojon“ sąsajos. Tai būtų bendrystė, bendrakūra, savitarpio pagalba, pasitikėjimas visais lygmenimis bei laisvė veikti. Prisimenu vieną linksmą istoriją, ištikusią žvejojant Šventojoje. Vienu momentu upėje išgirstu garsiai šūktelint „koja kojon“. Pakėlęs akis matau pažįstamus, ant irklenčių sustojusių kūno kultūros mokytojų veidus. Vienam, išvydus mane, ši frazė išsprūdo greičiausiai netyčia. O gal ir tyčia, nes „koja kojon“ visoje Ukmergės švietimo bendruomenėje yra atpažįstamas ir, norisi tikėti, artimas kreipinys.

– Kaip veikia visa ,,Koja kojon“ sistema?

– „Koja kojon“ išskirtinumas yra tame, kad puslapį savarankiškai redaguoja ir informaciją skelbia mokyklų, vaikų darželių ar kitų, švietimo veiklas vykdančių įstaigų, pasirinkti asmenys – redaktoriai. Administratoriaus sutikimo ar kokio nors patvirtinimo čia nereikia. Mano, kaip administratoriaus, dalyvavimas informacijos viešinimo procesuose yra minimalus. Nuo paskyros gyvavimo pradžios esu ištrynęs tik porą įrašų. Vienas iš jų buvo apie mokinių muštynes parke. Priimti sprendimą dėl tokio įrašo trynimo nebuvo sunku, nes jis neatitinka „koja kojon“ idėjos. Kartais kitų redaktorių paskelbtuose įrašuose dėmesiui atkreipti prirašau žinučių pavadinimus, pridedu simbolių. Tačiau tai darau labai retai. Visi redaktoriai yra gavę informacijos talpinimo „koja kojon“ trumpas gaires ir jų laikosi. Bent jau didžiąja dalimi. O ta dalis, kuria nesilaiko, turi savo žavesio ir potencialo atsirasti naujiems dariniams.

– Kiek turite paskyros redaktorių? Ar pasipildote naujais?

– Šiuo metu paskyrą redaguoja 32 redaktoriai iš visų rajono darželių ir mokyklų. Taip pat šį darbą atlieka keli neformaliojo vaikų švietimo organizatoriai bei švietėjiškas veiklas vykdančių įstaigų atstovai. Kaita vyksta, bet ji nėra dažna. Pradžioje mes skelbėme, kad redaktoriais gali tapti atstovai iš visų mūsų rajono vaikus ugdančių įstaigų bei laisvieji mokytojai. Tokia nuostata išlieka ir dabar. Tereikia įstaigos vadovui ar neformaliojo švietimo veiklų organizatoriui parašyti elektroninę žinutę su pageidavimu. Čia dar svarbu pasakyti, kad redaktoriaus, kaip ir visa „koja kojon“, veikla yra savanoriška, jie už tai finansinio atlygio negauna. Aš esu nepaprastai dėkingas redaktoriams už tikrą, šiltą ir pozityvų Ukmergės rajono švietimo bend-ruomenės puslapio gyvenimą.

– Minėjote, kad „koja kojon“ yra susijęs su švietimo srities projektų įgyvendinimu…

– Taip, tai „Nuotolinio mokymo dienoraštis“, „Nepavogtos Kalėdos Ukmergėje“, spalvotų kojinių, autizmo supratimo dienų akcijos. Šių projektų ir akcijų pagrindinės idėjos – mokinių, mokytojų, tėvelių sutelktumas, tolerancijos auginimas, dalijimasis sėkmės istorijomis, parodymas, kad „ne šventieji puodus lipdo“. Didelio pasisekimo sulaukė projektas „Nuotolinio mokymo dienoraštis“. „Koja kojon“ puslapyje buvo skelbiamos mokytojų bei tėvelių atsiųstos atliktų nuotolinio mokymo užduočių akimirkos. Baigiamojoje dienoraščio stadijoje organizavome loteriją, kurios metu trims laimingiesiems dalyviams įteikėme Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo įsteigtus prizus – tortus. Visada atsiminsiu, kad didžiausią, beveik per pusę stalo tortą laimėjo pats mažiausias loterijos dalyvis – 4 metų ikimokyklinukas iš lopšelio-darželio „Buratinas“.

– Kaip dar bandote populiarinti, reklamuoti ar kitaip garsinti šviečiamąsias veiklas?

– Pagrindiniai įvykiai yra skelbiami puikiai funkcionuojančioje Ukmergės rajono savivaldybės „Facebook“ paskyroje ir interneto svetainėje. Visos ugdymo įstaigos viešina informaciją savo interneto puslapiuose, kai kurios ir savo „Facebook“ paskyrose. Turėjome fantastišką idėją sukurti vieningą informacinę platformą, kuri apjungtų informacijos sklaidą su skaitmeninėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, sistemoje tėveliai ne tik galėtų rasti visą informaciją apie rajone veikiančius būrelius, bet ir galėtų į pasirinktą įregistruoti savo vaiką. Darbinis platformos pavadinimas „Mano e.Ukmergė“ rodė ambicijas nepasitenkinti vien švietimo sritimi. Deja, šio projekto kol kas atsisakyta.

– Turbūt įgyvendinti projektus nemažai jums sutrukdė karantinas, kuomet daugelį veiklų teko perkelti į internetinę erdvę?

– Turistai mėgsta sakyti – nėra blogo oro, yra bloga apranga. Čia buvo kažkas panašaus. Džiugu, kad ukmergiškiai gana lengvai „prisimatavo“ ZOOM, TEAMS ir kitas priemones. Pasimokę iš savo klaidų, pradėjome gana neblogai organizuoti nuotolinius masinius renginius mokiniams (tautinių balandžių lankstymo, Ukmergės gimtadienio kepurėlių gaminimo pamokėlės) ir suaugusiems (švietimo vizijos bendrakūros susitikimai, vakaro pašnekesiai su garsiais ukmergiškiais). Po pirmojo, naudojant „Zoom“ programėlę, renginio pradinukams galėjome pasakyti – nepasisekė ir daugiau to nedaryti. Bet nusprendėme pasimokyti iš klaidų ir jų nekartoti ateityje. Dabar jos atrodo juokingai: nuorodą prisijungimui į Kristinos Darulienės judančių popierinių lėlių pamoką paskelbėme viešai. Buvome ramūs, nes turėjome „Zoom“ galimybę priimti 500 dalyvių. Tačiau visi norintys Ukmergės moksleiviai į pamoką nebetilpo, nes joje dalyvavo ir mokiniai iš Širvintų, Kėdainių, gal ir kitur… Vėliau komentaruose teko perskaityti vienos močiutės įrašą, kad būtų geriau daugiau tokių renginių neorganizuoti, nes jos anūkėlė dar ir dabar verkia nepatekusi. Be to, buvo suteikta galimybė pradinukams užduoti klausimus mokytojai. Įsivaizduokite dabar, kaip elgėsi 500 pradinukų, turėdami galimybę pamokos metu paklausti mokytojos…

– Daugiausia orientuojatės į mokinių ir jaunimo švietimą. O kaip su suaugusiaisiais ir senjorais, kurie yra aktyvūs ir nori bendrauti, šviestis?

– Asmeniškai labai džiaugiuosi Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto veikla, stengiuosi senjorus palaikyti, padėti jiems. Rajone yra ir kitų puikiai veikiančių suaugusiųjų lavinimo įstaigų. Organizuojant suaugusiųjų veiklas svarus yra Švietimo pagalbos tarnybos vaidmuo. Tačiau Jūs esate teisi, mokymosi visą gyvenimą idėja rajone, kaip ir visoje šalyje, turi būti plėtojama.

– Papasakokite apie terapinius projektus mokytojams.

– Reaguojant į ekstremaliosios situacijos iššūkius ir sunkumus, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius inicijavo veiklas, kurias pavadino „Geros savijautos laikas mokytojams“. Organizuoti bandomieji smėlio terapijos, gongų terapijos, meditacijos užsiėmimai, 20 km pėsčiųjų žygis, suteikta galimybė mokytojams vakarais nemokamai naudotis baseino paslaugomis. Kadangi šie užsiėmimai sulaukė labai palankaus įvertinimo, planuojame juos tęsti ir ateityje. Taip pat labai džiaugiuosi Meno mokyklos vykdomu projektu ,,Muzikos ir meno terapija“.

– Kokios artimiausios akcijos yra jūsų planuose?

– Turime daug rimtų planų ir idėjų, gal ir visą knygą būtų galima parašyti. Trumpai papasakosiu apie iš pirmo žvilgsnio nerimtą, bet gan įdomią darnaus vystymo idėją, skirtą 2021 metų Europos atliekų mažinimo savaitei. Planuojame visas Ukmergės rajono ugdymo įstaigas pakviesti jungtis į „Vieno rašiklio bendruomenę“, nustoti pirkti naujus tušinukus ir taip mažinti plastiko naudojimą. Jeigu norėsite sužinoti, kaip viskas vyks plačiau ir kokiu būdu asmeniui gali užtekti tik vieno rašiklio, sekite įrašus „Ukmergės švietimas: koja kojon“.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Kamilė STRACHĖ

Mus remia: