Spalio 25 dieną – jubiliejinis Konstitucijos egzaminas

Teisingumo ministerijos rengiamas tradicinis, jubiliejinis 15-asis Konstitucijos egzaminas šiemet visus norinčius pasitikrinti žinias ir vėl suburs spalio 25 dieną.

Tiesa, šiemet laukia ir keletas pokyčių. Pirmą kartą egzaminas vyks neišskiriant neįgaliųjų kaip atskiros grupės piliečių bei bus suteikiama galimybė savo žinias pasitikrinti ir visuose šalies pataisos namuose. Be to, pirmą kartą bus pagerbtas ir apdovanotas geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis.

 

Konstitucijoje – svarbiausios vertybės

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius pasidalijo mintimis apie Konstituciją, kurios gali būti naudingos kiekvienam, ketinančiam dalyvauti egzamine: „Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios, universalios vertybės, tai lyg visuomenės sutartis, pagal kurią tauta, priimdama Konstituciją, susitaria gyventi. Konstitucija reguliuoja visas pagrindines žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenimo sritis. Kiekvienas iš mūsų su Konstitucija susiduriame kasdien, todėl labai svarbu ją kuo geriau išmanyti, nes tai leidžia ne tik suprasti, kaip funkcionuoja valdžios institucijos, bet ir padeda pasinaudoti Konstitucija, kai tenka ginti savo pažeistas teises ir laisves.“

Profesorius pabrėžia, kad Konstitucija yra vientisas aktas, jos visos nuostatos susijusios, todėl, norint atskleisti kokios nors konkrečios nuostatos turinį, jos negalima aiškinti izoliuotai nuo kitų Konstitucijos nuostatų. Nepakanka perskaityti tik kurį nors vieną Konstitucijos straipsnį, būtina matyti to straipsnio sąsajas su kitais straipsniais, matyti visuminį teisinį reguliavimą. Labai svarbu ir tai, kad Konstitucijos nuostatų negalima aiškinti tik pažodžiui, nes jos nuostatų tikrasis turinys gali būti atskleistas tik tuomet, kai taikomi ir kiti Konstitucijos aiškinimo metodai: sisteminis, loginis, Konstitucijos kūrėjų intencijų, istorinis ir kiti. Antai, Konstitucijoje nėra parašyta, kad Seimo narys privalo lankyti Seimo posėdžius, bet tai nereiškia, kad Konstitucija neįtvirtina tokios Seimo nario pareigos. Ji kildintina iš įvairių Konstitucijos nuostatų, pavyzdžiui, iš nuostatos, kad kiekvienas Seimo narys yra Tautos atstovas, Seimo nario darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto ir kt. Vadinasi, pagal Konstituciją Seimo narys turi konstitucinę pareigą lankyti Seimo, jo komitetų, komisijų posėdžius. O jeigu juos praleidžia be pateisinamos priežasties, jam gali būti surengta apkalta už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą.

V. Sinkevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad Konstitucijoje yra ir tokių nuostatų, kurių turinį galima aiškinti skirtingai. Tai nėra Konstitucijos kūrėjų neapsižiūrėjimas ar jų kompetencijos stoka. Tiesiog neretai skirtingi žmonės skirtingai supranta tą patį žodinį tekstą. Kita vertus, kai kurios nuostatos buvo suformuotos nepakankamai tiksliai vien dėl to, kad rengiant Konstituciją politikams nepavyko susitarti dėl vienareikšmės atitinkamos Konstitucijos sampratos, buvo ieškoma kompromisinių variantų, kitaip atitinkamos nuostatos apskritai nepavyktų įtvirtinti Konstitucijoje. Koks yra tikrasis atitinkamos Konstitucijos nuostatos turinys, oficialiai gali išaiškinti tik Konstitucinis Teismas. Jo pateiktas išaiškinimas tampa privalomu Seimui, Vyriausybei, Respublikos prezidentui, todėl leisdami įstatymus, kitus teisės aktus, jie negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas pritaiko Konstituciją prie besikeičiančio gyvenimo, turime vadinamą „gyvąją Konstituciją“, kai Konstitucijos nuostatos tekstas lieka nepakitęs, tačiau jį išaiškinus, turinys pasipildo naujais aspektais. Taip užtikrinamas Konstitucijos stabilumas, ji apsaugoma nuo nebūtinų pataisų, Konstitucija pritaikoma naujiems visuomenės ir valstybės poreikiams.

„Tik tas gali pasigirti, kad gerai išmano Konstituciją, kuris ne tik skaito Konstituciją, bet ir domisi, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas. Tikroji Konstitucija yra ne tik jos rašytinis tekstas, bet ir tai, kaip jį išaiškino Konstitucinis Teismas“, – sako profesorius. Anot jo, Konstitucijoje įtvirtintas asmens ir visuomenės interesų derinimo principas. Valdžios institucijos ir jų pareigūnai negali iškilti virš visuomenės ar žmogaus, jų pareiga – tarnauti žmonėms, užtikrinti, kad asmens teisės ir laisvės nebūtų pažeidžiamos. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turi ne tik teises ir laisves, bet ir pareigas, o įgyvendindami savo teises ir laisves, negalime pažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Konstitucijos negalima aiškinti taip, kad tai būtų žalinga visuomenei. Konstitucijos turime tiek, kiek ją suprantame, kaip ji atsispindi valstybės institucijų ir jų pareigūnų sprendimuose ir veiksmuose, kaip ginamos asmens teisės ir laisvės.

Pasak V. Sinkevičiaus, kuo geriau kiekvienas iš mūsų supras Konstituciją, tuo visuomenėje bus daugiau teisingumo, pagarbos, tolerancijos, atsakomybės.

„Einant į egzaminą, nereikėtų jaudintis ir baimintis, nes šis egzaminas yra skirtas pasitikrinti, ar gerai išmanome pagrindinį valstybės įstatymą, ko dar nežinome, nesuprantame. Einame, kad geriau žinotume. Tai diena, kuri yra skirta pasidžiaugti, kad turime Konstituciją“, – sakė teisininkas.

Jau galima registruotis

Teisingumo ministerija informuoja, kad interneto svetainėje www.konstitucijosegzaminas.lt šiuo metu jau vyksta dalyvių registracija, čia taip pat galima pasitikrinti žinias iš anksto.

Prisijungti prie egzamino dalyviai galės spalio 25 dieną, nuo 9 iki 13 val. Užduočių atlikimui bus skirtos 45 minutės. Egzaminą sudaro uždari testo ir vienas atviras klausimai.

Konstitucijos egzamino klausimynas yra parengtas vienas visoms dalyvių grupėms sudėtingėjančia tvarka. Klausimai bus pateikti su keturiais atsakymų variantais, iš kurių reikės pasirinkti vieną teisingą.

Nugalėtojams – apdovanojimai

Nugalėtojams Konstitucijos egzamino globėjas prezidentas Gitanas Nausėda įsteigė specialų prizą, taip pat laimėtojų lauks Teisingumo ministerijos dovanos: planšetiniai kompiuteriai, elektroninės skaityklės, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai, suteiksiantys galimybių ir toliau plėsti teisinių žinių akiratį.

Egzamine dalyvaus trys atskiros dalyvių grupės: teisinį išsilavinimą turintieji ar teisę studijuojantieji, moksleiviai bei kiti asmenys.

Apdovanojimų sulauks geriausiai Konstituciją išmanantis moksleivis (pagal klases), geriausiai Konstituciją išmanantis studijuojantis teisę ar teisinį išsilavinimą turintis asmuo, geriausiai Konstituciją išmanantis pilietis, aktyviausia mokykla, vyriausias dalyvis, geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis.

Egzamino laimėtojais taps tie dalyviai, kurie pateiks daugiausiai teisingų atsakymų į uždaro tipo klausimus ir tiksliausiai bei kūrybiškiausiai atsakys į atvirą klausimą. Surinkus vienodą balų skaičių, bus atsižvelgiama į egzamino užduočių sprendimo laiką.

Nugalėtojai bus paskelbti per dvi darbo dienas po egzamino.

Konstitucijos egzamino užduotis rengė ir nugalėtojus išrinks kompetentinga komisija: Konstitucinio Teismo pirmininkė prof. Danutė Jočienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. V. Sinkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas, Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Vytautas Mizaras, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Virginija Mikutavičiūtė ir Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Edita Mačiulaitienė.

Paruošė Genovaitė KAZIELIENĖ

Mus remia: