„Ateitį kuria patirtis ir jaunystė“, Naujausi, Žmonės

Žygiavo Vyčio apygardos partizanų keliais

Elena LIUTKUTĖ

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Ukmergės filialo nariai turi prasmingą tradiciją kasmet keliauti partizanų keliais. Ne kartą leistasi į žygį Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais. 2015-ųjų rudenį jie keliavo kartu su Ukmergės, Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Širvintų ir kitų rajonų jaunimu. Po poros metų su bendro likimo broliais iš Širvintų rajono dalyvavo žygyje, kurio maršrutas vedė per Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Kaišiadorių ir Jonavos rajonus. 2020-ųjų rugsėjį prie ukmergiškių prisijungė gausus būrys svečių – Alytaus, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Širvintų, Šakių atstovai. Visi kartu prisiminė Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanus, jų kovas už taip brangią Tėvynes laisvę. Šių metų žygis buvo skirtas Vyčio apygardos partizanų kovoms atminti.

„Kiekvienu žygiu pagerbiame partizanus, kovojusius ir atidavusius brangiausią savo turtą – gyvybę už Lietuvos laisvę. Vardan jos bebaimiai kovotojai aukojo savo ateitį ir gyvybes. Už tai, kad esame laisvi, turime būti jiems dėkingi. Šalies ateities negalima sukurti neprisimenant praeities“, – mintimis dalijosi visų šių žygių sumanytoja ir organizatorė LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė.

Rugsėjo 11-ąją vykęs žygis prasidėjo Ukmergėje, prie paminklinio akmens, skirto pirmojo Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio bei kitų partizanų, žuvusių 1945-ųjų sausį Užulėnio miške, atminimui. Prie ukmergiškių prisijungė svečiai iš Kauno, Anykščių, Biržų, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Jonavos, Kėdainių rajonų bei šauliai. Taip pat visą dieną renginyje dalyvavo būrelis Senamiesčio progimnazijos moksleivių. Žygis, kuriame dalyvavo per 200 žmonių, prasidėjo Tautiška giesme, ją giedojo jungtinis Ukmergės ir Alytaus choras. Renginio pradžioje partizanų dainą atliko Kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“, į gausiai susirinkusius kreipėsi Lietuvos kovotojų sąjungos Garbės pirmininkas Jonas Burokas.

Iš Ukmergės žygeiviai vyko į Taujėnų seniūnijos Pamūšio kaimą, kur stovi naujai restauruotas kryžius žuvusiems Vyčio apygardos partizanams atminti. Šiame kaime buvusioje Dalinkevičių sodyboje įrengtame bunkeryje 1946 metais, naktį iš rugsėjo 12 į 13-ąją, žuvo Karolis Žižys-Giraitis (būrio vadas), Petras Paulikonis-Ūdra ir Ignas Zelionka-Ramūnas. Jų atminimui 2001 m. buvo pastatytas kryžius. Renginio vedėja Onutė Krukauskienė prisiminė partizanų kovas, sveikinimo žodį tarė LR Seimo narė Irena Hasse, atnaujintą kryžių pašventino Taujėnų parapijos klebonas Laurynas Grikietis. Ukmergės kraštotyros muziejaus istorikas Vladas Kovarskas papasakojo apie šioje vietoje vykusią kovą ir žuvusius partizanus. Per laukus nuskambėjo „Pyniavos“ ansambliečių atliekamos dainos.

Kita stotelė – Taujėnai, savo istorija ir garbinga kova už nepriklausomybę, už Tėvynės laisvę turtingas miestelis. Prie Taujėnų gimnazijos, kur pastatytas atminimo kryžiaus 1945-1949 m. žuvusiems Vyčio apygardos partizanams, pagerbtas jų atminimas, po to visi susibūrė centre. Prie žygio dalyvių prisijungė ir Taujėnų gimnazijos gimnazistai, nemažas būrys taujėniškių. Aikštėje netoli bažnyčios, kur pokario metais buvo suguldyti išniekintų partizanų kūnai, dabar stovi trys paminklai: už Lietuvos Laisvę, Lietuvos savanoriams ir partizanams. LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė A. Kalesnikienė priminė šlovingą miestelio istoriją ir praeitį. Į žygio dalyvius kreipėsi rajono meras Rolandas Janickas. Suskambusios Alytaus choro „Atmintis“ ir Ukmergės choro „Tremtinys“ dainos sugraudino ne vieną širdį. Susirinkusiuosius sveikino Taujėnų seniūnijos seniūnė Elvyra Tulušienė ir bendruomenės atstovai, kurie dovanojo muzikinį sveikinimą.

Toliau žygio dalyvių kelias suko į Užulėnio mišką. Prie atminimo obelisko žuvusiems Vyčio apygardos partizanams atminti buvo skaitomos eilės, skambėjo alytiškių atliekamos dainos. Susirinkusieji klausėsi istoriko V. Kovarsko pasakojimo apie Vyčio apygardos partizanus, jų stovyklas, kovas, apie visus buvusius Vyčio apygardos partizanų vadus. Šaulys, tautodailininkas Stanislovas Zinkevičius pasidalino mintimis apie jo sukurtas rodykles į partizanų kovų vietas. Tuomet visi pėsčiomis per mišką patraukė į už maždaug 200 m buvusią partizanų stovyklą. Čia žygeivių laukė LPKTS Ukmergės filialo narių kartu su klubo „Miško broliai“ ir kapelos „Vieversa“ vyrais mūšio vietoje, kur žuvo 18 Vyčio apygardos partizanų, paruošta staigmena – partizanų stovyklavietės inscenizacija.

Tai sukėlė didžiulę nuostabą, o jaunimas pamatė, kaip atrodė tikri partizanai, jų ginklai, jų maistas, palapinės, apranga… Tragiškus įvykius menančių pušų ir eglių viršūnėmis nuskambėjo „Vieversos“ atliekamos partizanų dainos. Susirinkusieji klausėsi V. Kovarsko ir vietos gyventojų pasakojimų apie laisvės kovotojų aukų prasmę ir jų žygdarbius.

Žygio maršrutas neaplenkė ir Užulėnio mokyklos – muziejaus, kraštiečio prezidento Antano Smetonos paminklo. Buvusioje mokykloje susirinkusieji buvo supažindinti su ekspozicija, skirta NKVD smogikų nužudytam partizanui Florijonui Budnikui ir žiauriai nukankintai jo žmonai, partizanų ryšininkei, mokytojai Valentinai Budnikienei atminti. Čia žodį tarė jų sūnus Gediminas Budnikas. Mokyklos kieme žygeivių laukė pietūs – visi buvo vaišinami aukštaitišku kugeliu.

Trumpai pailsėję, pasistiprinę žygio dalyviai judėjo toliau – į Aukštuolių kaimą. Prie atminimo ženklo buvo pagerbta Katliorių šeima, kurios septyni vaikai kovojo Vyčio apygardos partizanų gretose, iš jų šeši žuvo. Ypatingi pagarbos žodžiai skambėjo partizanų motinai, kuriai teko sunki lemtis laidoti savo vaikus.

Paskutinė stotelė – Siesikai. Šis kraštas garsėja savo istorine praeitimi, kovotojais savanoriais, Vyčio apygardos vado Danieliaus Vaitelio-Briedžio būrių kovomis. Siesikuose visus pasitiko šviesios atminties Laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio Algirdo Motiejūno sūnus Kęstutis. Jis papasakojo Siesikų Laisvės paminklo istoriją – apie jo nugriovimą, atstatymą, taip pat priminė šiose apylinkėse vykusias kovas už laisvę.

Susirinkę į Siesikų lauko estradą renginio dalyviai apžvelgė kelionę, dalijosi įspūdžiais, LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė A. Kalesnikienė dėkojo žygeiviams, partneriams Ukmergės kraštotyros muziejui ir Taujėnų seniūnijai. Padėkos žodžiai buvo skirti ir filialo nariams už puikų komandinį darbą, rajono savivaldybei ir LPKTS už finansinę paramą. Taip pat visus sveikino ir puikiai organizuotu renginiu pasidžiaugė rajono mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė.

Šventė baigėsi uždegančia Siesikų kapelos „Vieversa“ koncertine programa.

Aukštuolių kaime, prie paminklo Katliorių šeimai. Antra iš dešinės – A. Kalesnikienė.

Klubo „Miško broliai“ vyrai inscenizuotoje partizanų stovykloje.

Siesikų kapela „Vieversa“ renginio dalyvius pradžiugino uždegančia koncertine programa.

 

Vyčio apygarda įkurta 1944 m. pabaigoje. Veikė Panevėžio ir Ukmergės apskrityse bei dalyje Kėdainių apskrities. Apygardos kūrėjas ir pirmasis jos vadas Juozas Krikštaponis žuvo 1945 m. Po jo žūties vadovavimą apygardai perėmęs Danielius Vaitelis-Briedis suvienijo iki tol savarankiškai veikusias rinktines. Tačiau rašytinių to meto dokumentų beveik nėra, nes vadas asmeniškai keliaudavo po būrius ir dažniausiai duodavo žodines instrukcijas.

1948 m. gegužės 13 d. žuvus Danieliui Vaiteliui-Briedžiui apygarda liko be vadovybės. Štabo atkūrimo ir struktūrų reorganizavimo ėmėsi Alfonsas Smetona-Žygaudas, iki tol buvęs apygardos vado adjutantu. Jam vadovaujant buvo įkurtos Krikštaponio ir Briedžio rinktinės (jose – 4 rajonai), užmegzti glaudūs ryšiai su Šiaurės Rytų srities vadovybe.

1949 m. pradžioje buvo sudarytas naujas Vyčio apygardos štabas, kurio viršininku paskirtas Kostas Tvaska-Rugelis. Tuo pat metu sudaryti ir nauji rinktinių štabai, paskirti nauji rinktinių vadai. Apygardos struktūra nebuvo įprasta, kartais tas pats pareigūnas užimdavo kelias pareigas – būrio, rajono ir rinktinės vado. Būriai jungėsi ir skirstėsi taip, kaip buvo patogiau pagal situaciją. A. Smetonos-Žygaudo vadovavimo metu apygardos štabas dislokavosi Šilų miške ir kaime. Štabas turėjo rašomųjų mašinėlių, rotatorių, spausdino įsakymus, instrukcijas, leido laikraštėlį „Lietuva brangi“. Taip pat A. Smetona-Žygaudas organizavo platų LLKS vyriausiosios vadovybės leidžiamos spaudos platintojų tinklą.

1949 m. vasarą štabas buvo išduotas, žuvo apygardos štabo viršininkas ir visi Krikštaponio rinktinės pareigūnai. Nors nuostoliai ir buvo dideli, 1950 m. Vyčio apygardoje veikė 13 partizanų būrių, kurie jungė apie 100 aktyvių kovotojų.

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

  • //// :
    Strybu palikonis susirinko...

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas