Derliaus šventėje pasigesta… žemdirbių

Loreta EŽERSKYTĖ

Kelerius pastaruosius metus tradicinė rajono Derliaus šventė – Aniuolų sargų kermošius – vyksta ne Ukmergėje, o vis kitoje rajono seniūnijoje. Šį rudenį ji surengta Pivonijos seniūnijoje, Krikštėnų dvaro teritorijoje.

Šeštadieniui sinoptikai žadėjo žvarbius ir labiau nei rugsėjui, o vėlyvam rudeniui būdingus orus. Nors iš tiesų buvo vėjuota, apniukę, termometrai rodė menką šilumą, lietaus debesys plaukė pro šalį. Ir tai buvo bent menka paguoda pirmiausia tiems, kurie ne vieną savaitę kūrė, planavo, įtemptai dirbo, kad šventė įvyktų ir nudžiugintų jos dalyvius.

Kadangi šiųmetis kermošius vyko Krikštėnų dvaro teritorijoje, tai padiktavo ir renginio tematiką – pasistengta atgaivinti dvarų kultūrą. Tuo labiau kad visose rajono seniūnijose buvo arba ir iki šių dienų dar stovi didesni ar mažesni dvarai, dvareliai.

Šventę pradėjo Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Garsas“ (vad. Martynas Bražas).

Renginio vedėjas aktorius Andrius Žiurauskas kvietė ir sąmojingai pristatė kermošiuje dalyvaujančių seniūnijų seniūnus bei jų palydovus. Jie visi atrodė tarsi dvariškiai – drabužiais, manieromis stengėsi atkartoti kadaise dvaruose gyvenusius savo kraštiečius.

Taip pat susirinkusieji buvo supažindinti su kiekviena seniūnija. Vedėjas pranešė, jog Pivonijos seniūnijoje yra apie 80 gyvenamųjų vietovių, kurios kaip žiedlapiai išsiskleidė aplink Ukmergę ir gyvena beveik du tūkstančiai žmonių. Siesikiečiai turi renesanso laikų dvarą; Pabaisko istorija įkūnijama per Vaitkuškio dvarą, kuris yra vienas reikšmingiausių XVI–XX a. pr. kultūros ir edukacinių centrų Lietuvoje, mėgėjiškos ir profesionalios fotografijos lopšys; Želvos seniūnija – istorinių, architektūrinių ir gamtinių paminklų lobynas, menantis ne vieną šimtmetį; Deltuvos seniūnijoje šalia trakto Peterburgas-Varšuva priešais buvusią caro pašto stotį įsikūręs Laibiškių dvaras, Deltuvos Tiškevičių dvare veikusiuose bitininkystės kursuose mokėsi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pavyzdinis Leonpolio dvaro ūkis Ukmergę ir Lietuvos kariuomenę aprūpino pienu, sviestu ir sūriu, čia 1930 metais buvo įkurta ir moderni spirito varykla; Veprių seniūnijoje yra meteorito krateris, ežeras su plaukiojančiomis salomis ir Kalvarijų takai, kraštas garsus savo dvarų istorija, žmonėmis, žolynų magija, svetingumu. Taujėnų seniūnijoje gimė pirmas Lietuvos prezidentas – Antanas Smetona, Lyduokių ir Šešuolių seniūnijos garsios bažnyčiomis. Viena didžiausių rajone Vidiškių seniūnija garsi „Komarinės“ dvaro paslaptimis ir Šventeriačiaus šaltinio vandeniu; Žemaitkiemio seniūnija išsiskiria savo unikaliu gamtos reiškiniu – meteoritais, iškritusiais 1933 m., kurie išgarsino Žemaitkiemio vardą visame pasaulyje.

Visus susirinkusius pasveikino rajono meras Rolandas Janickas, pasidžiaugė, kad turime galimybę bendrauti, kalbėtis, palinkėjo visiems geros sveikatos, paskelbė mugės pradžią ir pakvietė pažiūrėti, kaip atrodo dvarų šių metų derlių pasiekimai, paragino dalyvauti dvariškose pramogose. O jų buvo ne tiek ir mažai. Norintieji galėjo pažaisti kroketą ir obuolkrepšį. Kroketas kildinamas iš Anglijos, jį anksčiau žaisdavo tik didikai. Žaidimo tikslas – lazdomis pervaryti savo kamuoliuką pro tam tikra tvarka sustatytus vartelius. Laimi tas, kuris pravaro kamuoliuką pro visus vartelius ir pataiko į lazdelę, įsmeigtą paskutinių vartelių gale. Šis žaidimas sutraukė nemažą būrelį dalyvių. Tie, kurie patys žaisti neišdrįso, stebėjo, kaip tai darė kiti, ir jiems patarinėjo… Obuolkrepšis – tai senovinis žaidimas, žaistas tiek dvaruose, tiek kaimuose, tiek miestuose. Jį žaisdavo poromis, kurios stengiasi sumesti kuo daugiau obuolių į krepšį.

Kiekviena seniūnija šventei iš augalų „pasiuvo“ po suknelę, puošnumu ir išradingumu nenusileidžiančią dizainerių sukurtoms. Seniūnijų kūriniai sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo – dažnam rūpėjo „pasimatuoti“ šį rudeninį rūbą ir įsiamžinti nuotraukoje.

Be to, jiems teko užduotis išrinkti pačią gražiausią, originaliausią… Šis titulas teko renginio šeimininkams – Pivonijos seniūnijai.

O kokia šventė be pyragų! Vėlgi kiekviena seniūnija pristatė savo šeimininkių iškeptus ir išmoningai papuoštus skanėstus. Gardžiausią pyragą kermošiaus dalyviai rinko į indą mesdami po pinigėlį. Suskaičiavus juos paaiškėjo, jog daugiausia simpatijų sulaukė Pabaisko „Medutis“.

Dažnos rajone vykstančių renginių aktyvios dalyvės – Dėdienytė (Rasa Graužinienė) ir Agotėlė (Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė) šįkart taip pat turėjo įvairių pareigų. Joms teko sverti seniūnijų pristatytas daržoves. Sunkiausia 2021 metų morka užaugo Žemaitkiemyje – ji svėrė 870 gramų. Pirmą kartą buvo renkama sunkiausia paprika. Tokia pripažinta svėrusi 370 gramų ir išauginta Siesikų seniūnijoje. Taip pat pirmą kartą buvo renkama ir sunkiausia saliero šaknis. Sunkiausias, svėręs 520 gramų, salieras taip pat išaugo Siesikuose. Sunkiausias svogūnas – jo svoris 690 gramų – užderėjo Deltuvoje. Didžiausią moliūgą į šventę pristatė Šešuolių seniūnija, šios daržovės svoris – 89,5 kilogramo.

Taip pat vyko kvepalų gamybos edukacija, užugiriečių Želnių šeima kepė šakotį, dailininkė Agnė Dragūnaitė piešė šaržus…

Krikštėnuose vykusią Derliaus šventę primins seniūnijų atstovams padovanotos Kultūros cent-ro Krikštėnų skyriaus kultūros darbuotojų Dalios Banišauskaitės, Janinos Svetlikauskienės ir Stelos Banišauskienės pagamintos suvenyrinės juostelės ir raktų pakabučiai. Šiuos prizus gavo ir šventės pramogose bei edukacijose dalyvavusieji žiūrovai.

Baigiantis renginiui savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalė Steponavičienė ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys seniūnijoms įteikė padėkas.

Kermošius baigėsi nuotaikinga atlikėjo Žilvino Žvagulio koncertine programa.

Po šventės pakalbinta Pivonijos seniūnijos seniūnė Violeta Kvirienė pasidžiaugė, jog Krikštėnų ir aplinkinių kaimų gyventojai turėjo progą iš arčiau susipažinti su kitomis seniūnijomis, paklausyti puikaus koncerto, dalyvauti edukacijose.

„Su seniūnais nemažai diskutavome, ar pasiteisino sumanymas rajoninę Derliaus šventę iškelti iš Ukmergės ir ją kasmet rengti vis kitoje seniūnijoje. Iš vienos pusės – tai sveikintinas dalykas, tačiau kita pusė verčia susimąstyti. Derliaus šventėje pasigendame pačių žemdirbių, tų žmonių, kuriems ji ir turėtų būti skirta, kurie pristatytų savo produkciją. Jie nedalyvauja, nes kaime dabar pats darbymetis…“ – mintimis dalijosi seniūnė.

Kitais metais Aniuolų sargų kermošius vyks Želvoje.

AUTORĖS nuotraukos