Dainiškio viensėdyje aptiktas vilko pėdsakas.

Aktualijos, Naujausi

Vilkai toje pačioje sodyboje siautėjo du kartus

Genovaitė KAZIELIENĖ

Nuo rugpjūčio 2 iki spalio 15 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vėl priims paraiškas dėl paramos įsigyti priemones, padėsiančias apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo juos puolančių vilkų. Šiemet buvo pakoreguotos įgyvendinimo taisyklės, suteikiant galimybę šia parama pasinaudoti didesniam pareiškėjų ratui. Dėl paramos galinčios kreiptis savivaldybės suskirstytos į tris grupes. Vienoje jų – ir Ukmergės rajonas.

 

Gauti trys prašymai

Šiose savivaldybėse žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus, t. y. daugiausia žalos atvejų per 5 metus

Paraiškas galės teikti labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.

Rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Adomavičienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad šįmet sulaukta trijų prašymų atlyginti vilkų padarytą žalą. Šie žvėrys siautėjo vienoje – Želvos seniūnijoje: „Gegužės 26-ąją kreipėsi šios seniūnijos ūkininkė, pranešdama, kad vilkai sudraskė Dainiškio viensėdyje jos besiganančią telyčaitę. Dvi naktis pilkiai siautėjo ir Bikonių kaime – gegužės 26-ąją plėšrūnai sudraskė du ėriukus. Po mėnesio jie vėl atsliūkino į tą pačią sodybą – birželio 25-ąją papjovė dar vieną avį.“

„Nuvykę į žalos vietą Ukmergės rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui skaičiavimo komisijos nariai, medžiotojų atstovas, ūkininkas dažnai randa ne vien tik gaišenas ar jos likučius, bet ir vilkų pėdsakų. Taip nutiko ir šių metų gegužės mėnesį – Dainiškio viensėdyje ir Bikonių kaime, šalia gaišenų, aptikome vilko pėdsakų“, – pasakojo N. Adomavičienė.

Ji pastebėjo, kad nuo gegužės mėnesio pasitaiko tik pavieniai atvejai, kai vilkai puola ūkinius gyvulius, tačiau tikėtina, jog jie sodybose dažniau lankysis nuo rugpjūčio, kai pradės mokyti vilkiukus.

Turi kreiptis nedelsiant

„Nukentėję savininkai nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai rašydami prašymą dėl vilkų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs prašymą, tą pačią dieną informuoja medžioklės plotų naudotoją ir rajono savivaldybės administraciją“, – galiojančią tvarką komentavo vyr. specialistė.

Ukmergės rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui skaičiavimo komisija vyksta į apžiūrą, po to posėdžiuose nagrinėja pateiktą prašymą bei vadovaudamasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąrašu įvertina bei suskaičiuoja padarytą žalą.

Nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą atlygina ne rajono savivaldybė, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Dėl šios priežasties nukentėjęs asmuo papildomai dar turi parašyti prašymą ministerijai atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą. Įvardytą prašymą bei kitus reikiamus dokumentus rajono savivaldybės administracija pateiks paštu ministerijai, kuri savo ruožtu taip pat įvertins padarytą žalą nukentėjusiems asmenims“, – informavo N. Adomavičienė.

Kas gali teikti paraiškas paramai apsisaugoti nuo vilkų

Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla, t. y. deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti įgyvendinimo taisyklėse nurodytų ir Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų – ne mažiau kaip 1 SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotą įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Pareiškėjo laikomas SG/1 ha kiekis turi atitikti jo deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės. Pareiškėjas gali nurodyti ir mažesnį SG skaičių, jei jo nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, tačiau jis turi užtikrinti, kad nenurodytas SG bus laikomas/saugomas naudojant pareiškėjo turimas priemones, kurioms parama nebuvo skirta.

Taip pat pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kaip numatyta Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše.

Paramos galima kreiptis, jei žemės ūkio veikla vykdoma valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu. Taigi paraiškas gali teikti ir smulkūs šeimos ūkiai, kai šeimos nariai valdoje veikia partnerystės sutarties pagrindu.

Vienam paramos gavėjui numatyta skirti iki 5 000 Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc.

Pareiškėjams bus kompensuojamos šios patirtos išlaidos už gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones: už vielinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis; juostinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis; tinklinį elektrinį aptvarą ir (arba) jo dalis; elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį (-ius) ir (arba) jo (-ų) dalis.

Įgytas apsaugos nuo vilkų priemones būtina įrengti laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų. Apsaugos priemones reikės išlaikyti bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. 5 metus po paskutinės paramos išmokėjimo dienos.

Atsitikus įvykiui, kurio metu būtų sugadintos ar sunaikintos paramos lėšomis įsigytos apsaugos priemonės, jas privaloma atkurti savo lėšomis ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Savivaldybės nuotr.

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas