Lenktynininkai gaudė palankų vėją.

Naujausi, Sportas

Lėno regata – buriuojam, irkluojam, pramogaujam!

Vytautas ČESNAITIS

Dar nesulaukęs Lėno ežero regatos, pasiutėlis vasaros vėjas draikėsi ežero paviršiumi į visas keturias puses, versdamas nervintis jį jau savaitę stebinčius suinteresuotuosius regata. Nuo jo priklausė, ar burvaltės, katamaranai, burlentės skros bangas, ar vyks plaukiančiųjų ir su irklais kova, ar užsikurs sportinis azartas. Pūsteli vėjas priešpriešiniais šuorais – atsitraukia, pasiklauso, pasižvalgo ir kad šaus iš nendrių per ežerą klausdamas – ar pakaks jėgų susirungti? Ar nieko netrūksta? Gal pakviesti laimės aitvarų?

Puiku, jog pagalbos ir dėmesio antrus metus vykstančiai Lėno regatai Ukmergės žemėje ir be vėjo pakako. Po rengėjų apsilankymo vienos ar kitos kultūros arba švietimo institucijos įstaigose susikaupė aktyviam laisvalaikiui reikalingų įrankių. Pokalbiai su bendraminčiais ir savanoriais suteikė organizacinių jėgų, o pasitarimai su pagrindiniais renginio aitvarais – šventės globėju Ukmergės rajono meru Rolandu Janicku ir rėmėju – UAB „Valdo leidykla“ direktoriumi, rajono Tarybos nariu Valdu Mikalajūnu leido sumanymus paversti kūnu. Kaip liaudyje sakoma, reikalai buvo praspręsti, išklausyti prašymai ir pageidavimai įgavo prasmę.

Ir nieko nuostabaus, kad 2021-ųjų metų Lėno regata po parengiamųjų veiksmų prisipildė reliktų, atributų, puošmenų, pagerbimo (su Ukmergės miesto herbu) medalių, diplomų, padėkos raštų, fotoalbumėlių apie Ukmergę, almanacho „Eskizai“ numerių ir t. t. Ačiū Taujėnų kultūrininkams už audio techniką, „Skautų slėniui“ už kanojas, Ukmergės kultūros centrui už puodą žuvienei, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui už subordinaciją, Greitosios medicinos pagalbos ekipažui už budėjimą, dar kitiems – už palaikymą, dėl ko dalyvauti regatoje buvo miela ir solidu. Nežiūrint į tai, jog teko anksti keltis, krautis kuprines, kabintis katamaranus ar valtis ir atsigabenti į Taujėnų seniūnijoje, Užulėnio kaime prie ežero esančią prezidento Antano Smetonos vasaros rezidenciją (dabar muziejus). Kad kiaurą dieną svilino liepinis karštis, erzino atakuojantys bimbalai ir uodai – visa tai entuziastų dėka buvo ištverta. Pilnas šurmulio, supratimo ir geranoriškumo renginys, kurį fotografavo Dalija Zalenčiūtė, Stasys Pulkauninkas, Nijolė Paškauskienė, Henrikas Vaišvila ir kiti, filmavo Ignas Lukoševičius – pasisekė.

Vandens sporto ir sveikatinimo fiesta prasidėjo šventinių vėliavėlių girliandos ir valstybinės vėliavos iškėlimu ant ežero liepto, nepertoliausiai nuo prezidento vasaros rezidencijos susirinkus entuziastams, svečiams, organizatoriams, atlikus šventines apeigas. Po įžanginių žodžių ir pasakytų kalbų, bujomis pažymėtoje varžybų trasoje prasidėjo plaukimų rungtys. Kas kiek pajėgė, starto linijoje ežere gaudė vėją, skubinosi plaukti ir įveikti numatytą maršrutą. Vieniems sekėsi puikiai, kiti gi atidavė paskutines jėgas, kad kirstų finišo žymą. Vienu bandymu to nepadarę, sulaukę palankaus vėjo gūsio, plaukimą pakartojo. Kuo įnirtingiau pūtė vėjas, tuo daugiau plaukusiems teko įdėti pastangų. Jas, nuo liepto ir net iš Arūno Kvietkausko gelbėjimo valties vandenyje stebėjo regatos siela Virgilijus Apanavičius, teisėjaujantis šių eilučių autorius, jų bendraminčiai ir žiūrovai.

O jie rinkosi ir priešingame Lėno ežero pakraštyje. O ko jiems trenktis į dvarą, jei galėjo plaukiančiuosius stebėti anoje pusėje. Ten ir atsisėsti buvo galima, ir pavėnė buvo, o burės palei krantą plazdeno.

Atvykusiųjų laukė ir papildomos pramogos, pageidavusieji nešė ir leido į ežerą kanojas, sulipę į jas – stvėrėsi irklų. Stovinčiame ežero vandenyje jie su kolegomis suderino irklų ritmą ir plaukė į ežero platybes. Niekas nenumanė, kad norinčiųjų atsiras tiek daug, jog jie norės išbandyti ir atrasti save.

O kokia gi vandens šventė be žuvienės? Čia kulinarinį žodį tarė virtuvės šefas Virginijus Barzdžius, kuris kadais būdamas tolimojo plaukiojimo jūreiviu, ją išmoko virti. Jo gurmaniška Lėno ežero gėrybių ir egzotiškų ingredientų žuvienė buvo nepakartojama – tobula. Indeliai su garuojančia sriuba buvo graibstyte graibstomi, prašoma davinį pakartoti. Virėjas sulaukė pelnytų padėkų, prašymų pasidalinti gaminimo receptu. Deja, ko jau ko, bet jūreiviškos paslapties balta šefo kepuraite pasipuošęs Virginijus neatskleidė nei Lėno ežero senbuviams, nei akį merkusioms undinėms. Išliko tvirtas kaip Užugirio girios ąžuolas, menantis 1863-jų kovas „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

Regata pasibaigė medaliais, diplomais ir padėkos raštais, vėliavos nuleidimu, pabendravimu, nusiraminimu, kavos puodeliais. Buvo pagerbti plaukimų pasižymėjusieji – Irmantas Skiauterė, Jonas Lazauskas, Marius Narkevičius ir daugelis kitų dalyvių. Gerieji sportinio katamarano buriuotojai Alvydas Kasperiūnas ir Vytautas Talalas pageidavusiuosius dar sykį plukdė į Lėno ežerą juo pasigrožėti.

Paskutinei transporto priemonei iš prezidento A. Smetonos Užugirio kiemo išvažiavus, ežero bangelėse išniro nuo kaitros ir šurmulio visą dieną nendrėse slėpęsi mažieji kragai, karštoji liepos 10-osios diena ėjo į pabaigą.

D. ZELENČIŪTĖS nuotraukos

Renginio dalyviai ir rajono meras R. Janickas (stovi trečias iš dešinės).

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas