Projektą užbaigėme viešnage Lenkijoje

Violeta GRIGALIŪNIENĖ

Siesikų gimnazijos Erasmus+ projektų koordinatorė

 

Siesikų gimnazijoje visus šiuos mokslo metus buvo vykdomi du Erasmus+ projektai. Nors dirbti teko nuotoliniu būdu, tačiau birželio 27-liepos 3 dienomis projekto dalyviai pagaliau turėjo galimybę pabendrauti gyvai. Lenkijoje, Lodzės mieste, vyko paskutinis projekto „Tolerance is my best friend“ (Tolerancija yra geriausia mano draugė) partnerių susitikimas. Į jį atvyko mokytojai ir mokiniai iš Bulgarijos, Rumunijos, Sicilijos ir Lenkijos. Buvo labai smagu po pusantrų metų pertraukos vėl pamatyti tuos pačius ir naujus veidus, pabendrauti anglų kalba, išmokti naujų žodžių kitomis kalbomis, dalyvauti bendrose veiklose, kartu pusryčiauti ir pietauti, aplankyti naujas vietas. Net pamiršome, kad pasaulį vis dar kausto pandemija.

Į susitikimą Lenkijoje vyko Siesikų gimnazijos moksleivės Vesta Pociūnaitė, Vykinta Pivoraitė, Kornelija Gvozdaitė ir Violeta Šataitytė, kurias lydėjo šių eilučių autorė ir mokytojas Alvydas Grigaliūnas.

Kadangi šis projektas yra apie toleranciją, todėl daug dėmesio buvo skiriama žydų, kuriuos ne visada kitos tautos toleruoja, temai. Lodzės miestas, kuriame viešėjome, yra labai susijęs su šia tauta. XIX amžiuje, prasidėjus pramoninei revoliucijai, Lodzė garsėjo kaip tekstilės pramonės miestas – fabrikai „dygo kaip grybai po lietaus“, į miestą plūdo darbininkai, o įmonių savininkai turtėjo. Lodzėje tuo metu gyveno turtingiausi Lenkijos žmonės, kurių dauguma buvo žydų kilmės. Prasidėjus karui šiame mieste įkurtas didžiulis getas, į kurį suvaryti miesto žydai, o jų namus užėmė vokiečiai. Buvusio geto pakraštyje dabar yra maždaug 14 hektarų užimančios žydų kapinės, o jose palaidota daugiau nei 160 000 žmonių. Mus labai nustebino paminklų, antkapių masyvumas ir tai, kad vietoje gėlių ir žvakių čia dedami akmenėliai.

Aplankėme ir linksmesnių vietų: Lodzės miesto širdį – Piotrkowskos gatvę, prekybos ir laisvalaikio centrą „Manufaktūra“, kompozitoriaus Frederiko Šopeno muziejų, liaudies buities muziejų po atviru dangumi, primenantį mūsų Rumšiškes, Radvilų rūmus, sostinės Varšuvos įžymybes. Pasikėlėme į Kultūros ir mokslo rūmų 30-ą aukštą ir grožėjomės Varšuvos panorama. Šie rūmai buvo pastatyti kaip Josifo Stalino dovana Lenkijos sostinei 1955 metais. Daugelis vietos žmonių atkakliai ragino juos nugriauti, tačiau pastatas vis dar stovi ir kasmet jį aplanko apie 350 tūkst. žmonių.

Viešnagės Lenkijoje metu sužinojome daugybę įdomių dalykų. Projektas baigėsi, tačiau liko puikūs prisiminimai, draugai ir patirtys. Rudenį tęsime kito projekto, kuris yra apie ekologiją, veiklas. Tikimės, kad jas atliksime gyvai, o ne per nuotolį.