Nepalikime vienų vaikų painiose interneto platybėse

Kamilė STRACHĖ

Mes neįsivaizduojame gyvenimo be informacinių technologijų, interneto, socialinių tinklų ir būtų visai neprotinga drausti jais naudotis alfa kartai priklausančiam jaunam žmogui. Vietoje draudimo tėvams itin svarbu palaikyti draugiškus ir artimus santykius su savo vaikais, juos mokyti atsakingo elgesio internete bei užtikrinti jų saugumą socialiniuose tinkluose. Apie tai, kaip tą padaryti nekenkiant atžalai, kalbamės su Dukstynos pagrindinės mokyklos psichologe Indre Gumbaragiene.

 

Paliktas vienas interneto platybėse vaikas yra nesaugus

Pasak psichologės, internetas daugumai jaunuolių yra erdvė, kurioje jie jaučiasi laisvai, joje gali rasti atsakymus į įvairiausius klausimus. „Tai vieta, kur jie turi galimybę bendrauti ir plėsti savo pažinčių ratą. Ypač karantino metu paaugliai yra labai vieniši, neišgirstami suaugusiųjų, patiria įvairiausių sunkumų, tad džiaugiasi virtualiame pasaulyje atradę draugų. Tačiau mes, suaugusieji, turime būti atsakingi ir rūpestingi. Kaip savo vaiko vieno nepaliekame likimo valiai nepažįstamo, judraus miesto centre, taip ir painiose interneto platybėse nederėtų tai daryti“, – akcentuoja I. Gumbaragienė.

Anot jos, vis dėlto yra tėvų, kurie mano, kad kitame kambaryje prie kompiuterio sėdinti atžala yra saugi. „Deja, taip galvoti yra labai neatsakinga. Iš tiesų internetas teikia plačių galimybių, tačiau jame slypi daug pavojų, tokių kaip patyčios, nesaugūs santykiai, asmeninės informacijos nutekinimas, įvairus išnaudojimas“, – aiškina psichologijos specialistė.

Ji dalijasi patarimais, kaip vadovaujantis sveiku protu užtikrinti vaikų ir paauglių saugumą socialiniuose tinkluose.

Reikia laikytis taisyklių

Psichologė sako, kad tėvai susiduria su dilema – leisti ar neleisti vaikui turėti paskyrą socialiniame tinkle. „Jei neleisi, vaikas ją susikurs slapta. Tad, manau, šiuo atveju pagrindinis akcentas nėra leisti ar drausti, o tai, kad tėvai turėtų kurti tokį ryšį su vaiku, kad jis jaustųsi gerai, laisvai, nebijotų paklausti, pasisakyti. Taisyklių laikymasis tikrai daugeliui nepatinka, daug kur galima rasti ir išimčių, tačiau norint mažamečius visapusiškai apsaugoti nuo socialiniuose tinkluose tykančių pavojų, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojų amžius ribojamas, tapti vartotoju galima nuo 13 metų. Tokio amžiaus paaugliai jau geba kritiškiau vertinti gaunamą informaciją, geriau suvokia grėsmes, gali elgtis atsakingai ir saugoti save. Beje, jei patys tėvai užregistruoja vaiką įrašydami vyresnį jo amžių, jie patys moko atžalą nepaisyti normų. Tai vaikams tarsi žinutė, kad nebūtina laikytis taisyklių, jas galima pažeidinėti“, – pastebi I. Gumbaragienė.

Buvimas prie ekrano neturėtų užgožti kitų veiklų

Psichologė teigia, kad buvimas prie ekrano neturėtų užgožti kitų veiklų – gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, mokymosi, popamokinės veiklos, aktyvaus laisvalaikio, kitų. „Jei vaikas per daug laiko leidžia prie kompiuterio, galite tai iškart pastebėti jo nuotaikoje – atsiranda irzlumas, verksmingumas, pyktis bei nuobodulys bandant jį atitraukti nuo internetinių žaidimų. Laiko ribojimą, jei dar tokio nėra, reikėtų įvesti pamažu, nesukeliant šoko nei sau, nei vaikui. Pavyzdžiui, buvimą virtualioje erdvėje trumpinti bent po 5–10 minučių kas kelias dienas“, – pataria pašnekovė.

Svarbu paiškinti, kas yra asmeninė informacija

Vaikas turi aiškiai suvokti, kas yra asmeninė informacija, ir ją atskleisti tik patikimiems, pažįstamiems žmonėms. Asmeninė informacija – tai vardas, pavardė, adresas, asmens kodas, taip pat prisijungimai prie socialinių tinklų paskyrų, lankoma mokykla, dienotvarkė ar kiti faktai apie žmogų, padedantys atskleisti jo tapatybę, sužinoti buvimo vietą ir pan. „Kalbėkitės su vaiku, kokie pavojai slypi socialiniuose tinkluose. Juk virtualioje erdvėje labai lengva apsimesti tuo, kuo nesi, tad visas naujas pažintis reikia vertinti labai atsargiai, – apie nesaugumą aiškina psichologė. – Viskas, kas patenka į internetą, ten ir lieka. Per akimirką, neapgalvojus socialiniuose tinkluose pasidalinta nuotrauka, atskleista informacija gali labai greitai plačiai pasklisti, o tuomet „atsekti galus“ ir ją pašalinti bus neįmanoma.”

Pavojai paaugliams

Specialistė perspėja ir apie pavojus paaugliams: „Galima teigti, kad jiems grėsmę kelia ne tik abejotinos pažintys, bet ir melaginga informacija, ypač susijusi su sveikata, dietomis, svaigalais, vaistais, pinigais… Dažnai vaikinai, bandydami pademonstruoti vyriškumą, susižavi „pelningomis“ verslo idėjomis, pinigų investavimu, taip juos prarasdami. Merginos domisi sveikata, dietomis, lieknėjimo papildais, o šie, vartojami be gydytojų žinios, gali labai pakenkti sveikatai. Paauglystė yra laikotarpis, kai kūnas keičiasi, apie jį yra labai jautru kalbėti, jaunuoliai savimi nepasitiki, o socialiniuose tinkluose mato ištobulintą vaizdą, su kuriuo save lygina. Dėl šios priežasties socialiniai tinklai apskritai yra didelis iššūkis savęs vertinimui, kūno priėmimui. Noras atitikti tuos grožio standartus dažnai tampa ir valgymo sutrikimų priežastimi…”

Psichologiniai smurtautojai aukų nepalieka net naktį

Pasak I. Gumbaragienės, naujausiais apklausos duomenimis, daugiau nei 70 proc. tėvų teigė susirūpinę dėl internetinių patyčių plitimo. Jų ypatumas tas, kad jos nesibaigia niekada – nei grįžus namo, nei naktį. Pažeidėjai, tarp kurių dažnai būna ir suaugusių, nepalieka savo aukos ramybėje ir komentaruose prie įrašų ar video, privačiose žinutėse. Tokio priekabiavimo internete pasekmė – vaikų patiriamas sunkus stresas, atitolimas, sumažėjusi savivertė ir net depresija.

„Dar vienas pavojus – vadinamasis sekstingas. Tai – seksualinio turinio žinučių, nuotraukų siuntimas ir gavimas. Kitas – grumingas, jaunuolių viliojimas. Paauglių savivertė yra gana trapi, tad tokių žmonių komplimentai, pagyrimai, palaikymas juos patraukia į viliotojų pusę. Tada jaunuoliais lengva manipuliuoti. Tiesa, kalbant apie sekstingą reikėtų pažymėti, kad nuotraukos, kuriose paauglys galbūt yra apsinuoginęs, gali būti siunčiamos ne tik nepažįstamam žmogui. Tai kartais vyksta ir tarp dviejų jaunuolių, kurie mezga santykius, yra pora, ir tokio pobūdžio nuotraukomis dalijasi tarpusavyje. Aišku, nė vienas negalvoja apie tai, kad gal po mėnesio ar metų jie išsiskirs, ir išsiųsta nuotrauka gali patekti bet kur. Ištrinta savo paskyroje ji lieka pas kitą žmogų.

Pasitaiko, kad tokios nuotraukos paviešinamos, ir paaugliai tikrai labai dėl to kenčia. Tai gali padaryti nebūtinai buvusi antroji pusė. Pasitaiko atvejų, kai tiesiog kas nors paima telefoną ir jame atranda nuotraukų, kurias išsiunčia kam nors kitam. Taigi jaunuoliai gali nukentėti ne tik dėl to, kad susidurs su pašaliniais žmonėmis, bet ir savo pačių santykių kontekste.

Kartais tokį turinį viešina ir patys paaugliai, manydami, kad tokia informacija pritraukia dėmesį. O tai jiems labai svarbu: gauti patiktukų, sulaukti gražių komentarų“, – pasakoja Dukstynos pagrindinės mokyklos psichologė.

Domėkitės vaiko veikla socialiniuose tinkluose

„Pagrindinė taisyklė, padedanti apsaugoti nuo įvairiausių negandų tiek realiame pasaulyje, tiek ir internete, yra bendravimas. Tėvams reikėtų pasidomėti, ką vaikas veikia socialiniuose tinkluose, su kuo susirašinėja, kas, jo manymu, gali kelti grėsmę ir kodėl.

Tikrai nebūtina žinoti vaikų prisijungimų prie socialinių tinklų slaptažodžių, juk galima prisėsti ir kartu peržiūrėti paskyrą. Kita vertus, kartais tėvams patariu su vaikais „sudaryti sutartį“ – viską pažymėti popieriaus lape: kokios yra taisyklės, kas galima tėvams, kas – vaikams, kas bus, jei kuri nors pusė taisykles pažeis. Tokią „sutartį“ reikia pasirašyti ir iškilus klausimams, bus įrodymas apie susitarimą“, – siūlo I. Gumbaragienė.

Pasak psichologės, labai svarbus akcentas, kalbant apie įvairias prevencijos priemones, yra vaiko savivertės ugdymas. Mokant jį pasakyti „ne“ tam tikromis situa-cijomis, paaiškinant, kam jis gali pasipasakoti, į ką kreiptis pagalbos, stiprinamas vaiko gebėjimas užbrėžti savo ribą, pajusti, kada jam nėra gerai. „Ir labai svarbu yra tai, kad vaikai, paaugliai turėtų suaugusiųjų, kuriais pasitikėtų ir į kuriuos bet kada galėtų kreiptis“, – pabrėžia pašnekovė.

Ir pateikia požymius, kurie rodo, jog vaikui kyla grėsmė socialiniuose tinkluose: jis vengia naudotis socialiniais tinklais, kompiuteriu, telefonu, planšete tėvų akivaizdoje; tėvams įėjus į kambarį staiga išjungia socialinius tinklus; susierzina, supyksta, kuomet tėvai ilgiau sukiojasi šalia, nes negali laisvai naudotis socialiniais tinklais; net uždavus konkretų klausimą apie tai, ką jis veikia socialiniuose tinkluose, su kuo bendrauja, vaikas atsako labai lakoniškai, vengia išsamiau papasakoti; pasikeitė atžalos naudojimosi socialiniais tinklais įpročiai, t. y. jis stipriai į juos įniko arba atvirkščiai, ėmė vengti jais naudotis; pasikeitė vaiko elgesys plačiąja prasme, jis tapo irzlus, piktas, atžagarus arba labai tylus, liūdnas, prislėgtas.

„Kompiuterio, planšetės, telefono ir socialinių paskyrų tik-rinimas turėtų būti kraštutiniai žingsniai, nes įsibraudami į vaiko asmeninę erdvę galite tik pabloginti tarpusavio santykius, o tuomet bus dar sunkiau rasti konstruktyvų sprendimą ir jam padėti. Būna, kad mažamečiai nuo suaugusiųjų slepia virtualių santykių detales, todėl labai svarbu paaiškinti kibernetinės higienos taisykles, kuriomis vaikas gali apsisaugoti. Jeigu įtariate, kad vyksta kažkas negero, o vaikas negali jums atsiverti, pasiūlykite jam kreiptis į mokyklos psichologą, vaikų ar paauglių pagalbos liniją“, – pataria I. Gumbaragienė.

AUTORĖS nuotr.

Mus remia: