Z. Kriaučiūnienė.

Kultūra

Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais

Zita KRIAUČIŪNIENĖ

Buvusi lituanistė, Želvos gimnazijos muziejaus vadovė, Ukmergės rajono Garbės pilietė

 

Yra mūsų muziejaus Želvos krašto istorijos skyriuje toks senas rankraštis, pavadintas ,,Žaizdos Želvos mūsų“. Kaip viena iš šio teksto kūrėjų, prisimenu 1989 metų pavasarį, mokykloje įsikūrusią Sąjūdžio grupę (ją sudarėme 3 pedagogės, 2 kultūros darbuotojos ir tuomet tik ką atvykęs kunigas Petras Avižienis). Niekur savo grupės neviešinę, neregistravę, bet įgiję želviečių pasitikėjimą dirbome patyliukais, be šūkių ir skambių kreipinių. Mūsų rūpestis buvo sakyti žmonėms tiesą – atverti praeities žaizdas, kviesti į skaidresnę kasdienybę, prasmingesnį gyvenimą, dvasinį Atgimimą. Būtent per šį laikraštuką kėlėme blogybes, skleidėme gerų jausmų atsinaujinimo, rimties, susitelkimo, dėmesingumo vaikams, tautinei mokyklai, tikroms gyvenimo vertybėms idėjas. Vienas trečio numerio tekstas sukėlė norą pasidalinti mintimis apie mūsų gimtąją kalbą. Tiesa, jis skamba ne itin maloniai, bet tuomet, Atgimimo metais, mes kvietėme valyti, švarinti mūsų kalbą štai tokiu kreipiniu: ,,Tavoji kalba, želvieti! Kartu su Motinos pienu tu įtraukei į save jos lūpų krutėjime LIETUVIŠKĄ ŽODĮ. MAMA – išmokai pirmąjį žodį. O JI išmokė tave tarti AČIŪ, DĖKUI, ATSIPRAŠAU ir dar daug kitų gražių žodžių. Ir niekad nemokė JI tarti tų bjaurių rusiškų keiksmažodžių, prasidedančių raidėmis b, ch, j ir kitomis. Ir jeigu tu gimei iš Motinos, jeigu tu turi savo senelę, seseris, mylimąją – kaipgi tu gali teršti jų vardą bjauriais keiksmažodžiais, žemindamas jas?! Juk tikrai neišdrįstum apnuoginti save minios akivaizdoje? O gal galėtum mūsų miestelį pereiti be rūbų? Juk vartodamas vulgarius, žmogaus kūno dalis primenančius žodžius tu nurengi save, savo artimą… Tu drąsiai keikiesi visur – gatvėje, autobusų stotelėje, parduotuvėje, netgi namuose, girdint vaikams, ir prie stalo… Ar yra tau vieta, kur tu nebjaurotum mūsų gražios kalbos? NUSTOK KEIKTIS, LIETUVI! Juk yra lietuviškų žodžių, kuriais galima išreikšti savo pyktį, nepasitenkinimą, pagiežą!“

Praėjo daugiau nei 30 metų. Toks kreipimasis gal jau nebebūtų aktualus, bent mūsų gimnazijai, kur gimtosios kalbos mokymui skiriamas ypatingas dėmesys. Kasmet rengiamos lietuvių kalbos savaitės, talentingiausių moksleivių TOP–10, ne kartą buvo renkamas ir „lietuviukas“ (geriausiai lietuviškai kalbantis ir rašantis moksleivis), „metų gimnazistas“ irgi turi būti gražiai, kultūringai kalbantis mokinys, o „klasė be žalingų įpročių“ – kurioje nesigirdi keiksmažodžių. Vyko ir Poezijos laureatų rinkimai, o seniau – net ir Kalbos šventės. Mažesnieji mėgsta Gražiausio lietuviško žodžio rinkimus, o muziejaus bičiuliai yra kvietę net mokytis lietuviškų keiksmų, kultūringų pravardžių…

O šiandien žvalgomės plačiau. Vis tik skaudu, kad viešose erdvėse – per televiziją, viešuose pasisakymuose, pokalbiuose įžvelgiame ir „paveldo“ – rusų kalbos pėdsakų, kitų teršalų. Pirmiausia, jungtukų „jeigu“ ir „kad“ vartojimo klaida, kai prie jų šliejama veiksmažodžio bendraties forma, pvz., „jeigu kalbėti apie ligonio būklę“ (taisome „jeigu kalbėtume…“), arba „kad suprasti tekstą, reikia į jį įsigilinti“ (taisome „kad suprastume“). Ryškiausias taisyklingos vartosenos pavyzdys – mūsų tautosaka, pvz., „Skrisčiau skrisčiau, kad galėčiau, ilgas kojas kad turėčiau“, arba „Jei atsikeltų – dangų paremtų, jei prašnekėtų – daug pasakytų“. Tad mokykimės iš jos.

Perdaug įsibrovęs į mūsų kalbą ir rusiškasis „v polne“ („pilnai“) Vartojame šį prieveiksmį ne visada tinkamai, pvz., ,,aš tave pilnai suprantu“, „mano vaikai materialiai pilnai aprūpinti“. Būtų geriau lietuviškas įvardinis prieveiksmis ,,visiškai“. Reikėtų vengti ir junginio „kas liečia“ (rus. „čto kasajetsa“), pvz., „kas liečia šeimas, tai“, turėtume sakyti ,,kai dėl šeimų“.

Dėl kitų mūsų pastebėjimų galima būtų ir pasiginčyti, bet štai sveikinimo tekste radę ,,širdingai sveikiname“ galėtume sunerimti, suabejoti, nes ,,širdingas“ – tai ne tik ,,nuoširdus“, bet daugiau ,,staigus, ūmus, įširdęs“, taigi geriau vartoti ,,nuoširdžiai“, ką dažniausiai ir pastebime. Atsargiai reikėtų vartoti ir būdvardį ,,tamprūs“ (kalbant apie žmonių grupių bendrystę), pvz., „mus su broliais latviais sieja tamprūs ryšiai“. Juk „tamprus“ – tai ir „besitempiantis, elastingas, galintis įsitempti, o gal ir nutrūkti“, tad tokiu atveju geriau vartoti „glaudus, tvirtas“…

Dar viena abejonė dėl junginio „tėveliai ir vaikai“. Gal ir viskas čia gerai, bet kažkaip atrodo keistokai. Kas mažesni, malonesni? Mums atrodo, kad vaikai, vaikeliai. Mes juos mylime labiau nei „tėvelius“, kuriuos ne visada tiktų taip vadinti… O jeigu „tėvelis“ žiaurus, piktnaudžiauja alkoholiu, kelia ranką prieš vaikus, jų mamą? Tai gal vadinkime „šeima, tėčiai ir mamos, tėvai“? Gal palikime „tėvelį“ vaikams – tegu jie taip vadina, jeigu jis vertas. Ir žinoma, kad „tėvelių“ yra daug, o „tėvų“ – mažiau. Tai gal ir visus vadinkime „tėveliais“? Tik tada nelabai kartu tiktų „vaikai“.

Dar vienas pastebėjimas – dėl švietimo sistemoje vartojamo termino „prailgintos dienos grupė“. Tai apie vaikų grupes, kurios ugdomos ilgiau, po pamokų. Diena gali būti ilgesnė arba trumpesnė, bet „prailginta“ ji tikrai negali būti. Ar galima dieną prailginti? Neįsivaizduojame, kas galėtų tai padaryti. Yra tokia lietuviška pasaka „Kaip ponas dieną ilgino“, bet tikrai neprailgino… Tad vaikų popamokines grupes vadinkime ,,ilgesnės dienos grupėmis“.

Štai tokie pamąstymai apie mūsų gražiąją gimtąją lietuvių kalbą kilo po to Želvos sąjūdiečių grupės mažo laikraštėlio „Žaizdos Želvos mūsų“ pavartymo ir prisiminimų, kaip mes gaivinome kalbą kasdieninę. O savo mintis norisi užbaigti pratęsiant rašinio pavadinimo iš poeto Justino Marcinkevičiaus eilių pakartojimu:

„Žodžiai, kaip ir daiktai, atšimpa ir nusinešioja,

Juos reikia galąsti, o prieš ištariant – dulkes nušluostyt,

Kaip nušluostom jas nuo paveikslų.

Tad kalbėkim tik dideliais ir labai švariais žodžiais.“

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas