Asociatyvi nuotrauka.

Aktualijos, Naujausi

Laistomos ir barstomos neasfaltuotos gatvės bei žvyrkeliai

Loreta EŽERSKYTĖ

Rajono savivaldybės administracija su mažiausią kainą pasiūliusia UAB „Ecoservice Klaipėda“ gegužės 14-ąją pasirašė sutartį dėl žvyruotų gatvių padengimo priemone nuo dulkėjimo darbų. Įmonė įsipareigojo Ukmergės mieste, Taujėnų, Lyduokių ir Vidiškių seniūnijų teritorijose preliminariai 190 tūkst. kv. m plotą nupurkšti kietąsias daleles surišančiu kalcio chlorido tirpalu, kurio koncentracija yra ne mažiau kaip 31 proc.

Kai kurios rajono seniūnijos pačios pirko druską – techninį kalcio chloridą ir barstymo darbus organizuoja savarankiškai.

 

Pasinaudojo skandinavų taikoma naujove

2019-ųjų vasarą, kuomet Ukmergėje buvo remontuojamos Vasario 16-osios, Klaipėdos gatvės, esant sausam orui mieste buvo labai daug dulkių. Jos bei šalia esančios žvyruotos gatvelės pradėtos laistyti vandeniu. Jį karštomis dienomis teko pilti du kartus per dieną. Kadangi paslaugos kaštai buvo nemaži, skubiai ieškota kitų išeičių.

„Išgirdę, kad Švedijoje žvyrkeliai purškiami nauja ir efektyvia dulkėjimą mažinančia priemone – dulkių surišėju-sutankintoju „Dustoff“, nusprendėme ją išbandyti. Su Vilniuje registruota įmone 2019-ųjų rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis ir minėtąja chemine medžiaga mieste nupurkšta 16 tūkst. kvadratinių metrų neasfaltuotų gatvių. Tai pasiteisino. Priemonė ne tik sumažino dulkėjimą, bet ir stabilizavo kelio dangą, žvyrkelis ne taip greitai dėvėjosi“, – naujovės privalumus minėjo rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas.

Išbandė kalcio chlorido tirpalą

Praėjusią vasarą viso miesto neasfaltuotos gatvės, kurių buvo 75, jų bendras plotas – 95,9 tūkst. kv. m, išskyrus dvi, numatytas asfaltuoti, bei 17 Taujėnų seniūnijos gatvių, kurių bendras plotas – 12,5 tūkst. kv. m, nupurkštos dulkėjimą mažinančiu kalcio chlorido mišiniu. Šiai paslaugai buvo skirta 33 000 Eur. Paskelbus viešąjį pirkimą, darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Ecoservice“.

Kalcio chloridas laikomas bene populiariausia Lietuvoje naudojama priemone žvyrkelių dulkėjimui mažinti. Dėl gebėjimo absorbuoti iš aplinkos vandenį, ši druska efektyviai veikia ir esant aukštam, ir žemam santykiniam oro drėgnumui, gerina eismo sąlygas net vykstant intensyviam automobilių eismui.

Apdorojus žvyro dangą kalcio chloridu, absorbuoti iš oro vandens garai kondensuojasi, drėkina dangą. Sudrėkusios smulkiosios dalelės didina tūrį, mažina žvyro dangos poringumą, įgauna rišamųjų savybių, stabilizuoja dangą, ji neišdulka. Dėvintis žvyro dangai atsiradusios smulkiosios dalelės, veikiamos kalcio chlorido, taip pat greitai sudrėksta ir beveik nepadidina dulkėjimo.

Laikantis technologinių reikalavimų, nustatytų Lietuvos automobilių kelių direkcijos ar kitų kompetentingų institucijų, kalcio chloridu apdorotos žvyro dangos dulkėjimas sumažėja 70–90 proc.

Kalcio chloridas gali būti įterpiamas į žvyro dangą kristalų pavidalu – sausas. Kitas naudojimo būdas – paskleisti medžiagą tirpalo pavidalu, išpurškiant paruoštą tirpalą laistymo mašina.

Pasiūlyta centralizuotai pirkti paslaugas

„Tiek mieste, tiek rajono miesteliuose ir gyvenvietėse yra nemažai žvyruotų gatvių, žmonės taip pat gyvena prie žvyrkelių. Dulkantys keliai – opi problema. Kadangi asfaltavimo apimtys nėra didelės, kasmet rajone asfaltu padengiama tik maža dalis žvyruotų kelių ir gatvių, tenka ieškoti kitų išeičių. Efektyvesnio varianto, kaip sumažinti dulkėjimą kalcio chlorido mišiniu arba druska, kol kas nežinome. Be to, ši priemonė mūsų jau išbandyta, pasiteisinusi ir sulaukė tik teigiamų vertinimų“, – sakė D. Varnas.

Taip pat direktorius pažymėjo, jog žvyrkelių dulkėjimo mažinimo tikslas yra ne vien neleisti iš žvyro dangoje esančių ir dangos dėvėjimo procese atsirandančių smulkiųjų dalelių susidaryti dulkių debesiui. Viršutinį (profiliuojamą) žvyro dangos sluoksnį apdorojus dulkėjimą mažinančiais reagentais, užtikrinamas žvyrkelių tinkamumas, pagerinamos eismo sąlygos, padidinamas eismo saugumas.

Prieš laistymo darbų pradžią privalu nugreideriuoti (išlyginti) viršutinį (profiliuojamą) žvyrkelio dangos sluoksnį. Jei danga yra labai sausa, jį reikia sudrėkinti vandeniu.

2021 m. biudžete gatvių laistymui kietąsias daleles surišančių medžiagų mišiniu numatyta skirti 40 500 Eur.

„Pasinaudoti šia paslauga ir centralizuotai pirkti laistymo paslaugas buvo pasiūlyta visiems seniūnams. Kai kurie nusprendė patys įsigyti druską ir savo jėgomis ja barstyti žvyrkelius“, – teigė administracijos direktorius.

Pagal sutartį UAB „Ecoservice Klaipėda“ Ukmergės miesto seniūnijos teritorijoje savo mechanizmais ir medžiagomis įsipareigojo nupurkšti apie 122,6 tūkst. kv. m, Taujėnų seniūnijos – apie 18 tūkst. kv. m, Lyduokių – apie 11,6 tūkst. kv. m, Vidiškių – apie 37,8 kv. m.

Palaistys beveik visas neasfaltuotas gatves

Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė „Gimtajai žemei“ sakė, kad prieš purškimą kietąsias daleles surišančių medžiagų mišiniu gatvės greideriuojamos. Kadangi kol kas jų danga drėgna, laistyti vandeniu nereikia.

Seniūnas pažymėjo, jog numatyta dulkėjimą mažinančiu kalcio chlorido tirpalu, kaip ir praėjusią vasarą, padengti beveik visas neasfaltuotas miesto gatves. Nebus purškiamos tos gatvės, kurias šiemet planuojama asfaltuoti, taip pat įvažiavimai į kiemus ir ypač siauros gatvelės, kur sunku įvažiuoti purškimo technikai.

„Be abejo, gyventume nepalyginamai patogiau, kelių priežiūra būtų paprastesnė ir mažiau kainuotų, jei neliktų neasfaltuotų gatvių ar įvažiavimų. Deja, kol kas to nėra. Vis tik tikiuosi, kad sutelkus pastangas asfaltuotų gat-vių, įvažiavimų, kiemų dangų mieste daugės“, – planais pasidalijo Ž. Dirsė.

Gyventojų skundų nesulaukia

„Taujėnų seniūnijoje pirmą kartą gatvės dulkėjimą mažinančia medžiaga nupurkštos prieš dvejus metus. Kai ši priemonė pasiteisino, pernai purškimo apimtis padidinome, šiais metais bus purškiama dar daugiau žvyruotų seniūnijos gatvių ir žvyrkelių“, – kalbėjo seniūnė Elvyra Tulušienė.

Jos teigimu, sudarant tokių gatvių ir žvyrkelių atkarpų sąrašą pirmiausia atsižvelgta į tai, ar prie jų gyvena žmonės. Planuota palaistyti žvyruotus keliukus, vedančius link labiausiai lankomų seniūnijos kapinių. Tačiau kol kas to atsisakyta, pirmenybę teikiant keliams, kurie nutiesti pro gyventojų namus.

„Žmonės šią naujovę priėmė labai palankiai, nesulaukėme nė vieno skundo, kad žvyrkeliai neturėtų būti laistomi“, – patikino seniūnė.

Atsižvelgė į žmonių pageidavimus

Lyduokių seniūnijoje neasfaltuotos gatvės ir žvyrkelių atkarpos kalcio chlorido tirpalu bus purškiamos pirmą kartą. Pasak seniūno Vytauto Toliūno, planuojama palaistyti visoje seniūnijos teritorijoje esančius žvyrkelius, kuriuose intensyviausias eismas.

„Gatves ir kelių atkarpas atrinkome atsižvelgdami į gyventojų pageidavimus. Bus purškiamos gatvės Lyduokiuose, Nuotekuose, Virkščiuose, Jogviluose, „Pušelės“ sodininkų bendrijoje…“ – vardijo seniūnas.

Pirko druską ir ją barsto patys

Deltuvos seniūnija žvyrkelių dulkėjimui mažinti iš UAB „Keluva“ įsigijo 13 tonų techninio kalcio chlorido, Pabaisko ir Šešuolių seniūnijos – po 7 tonas. Tai deltuviškiams atsiėjo 4,8 tūkst. eurų, Pabaiskui ir Šešuoliams – po beveik 2,6 tūkst. eurų.

Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius sakė, kad praėjusią vasarą, kai vyko vadinamosios Leonpolio alėjos rekonstrukcija ir visas transporto eismas buvo nukreiptas per gyvenvietę, bene pirmą kartą akivaizdžiai pamatė, kaip nuo dulkių kenčia prie neasfaltuotų kelių gyvenantys žmonės: „Iš tiesų tai buvo tragedija. Tada pirkome pakankamai nepigią gatvių laistymo paslaugą. Tačiau paskaičiavę pamatėme, kad patys įsigiję druskos ir ja pabarstę kelius, paslaugą galime kelis kartus atpiginti. Šiais metais taip ir padarėme. Pavyko iš ūkininkų gauti seną trąšų barstytuvą, jį seniūnijos vyrai patobulino.“

Pasak G. Radzevičiaus, gatvės kalcio druska jau pradėtos barstyti ir netruko sulaukti gyventojų padėkų.

Į Deltuvos seniūno sudarytą gatvių ir kelių, kurie bus barstomi, sąrašą įtraukti esantys ne tik Deltuvos miestelyje, visose didesnėse gyvenvietėse, bet ir tolimesniuose kaimuose, „Armonos“, „Statikų“ sodininkų bendrijose. Žodžiu, barstytuvas turėtų pravažiuoti pro visas gausiau apgyvendintas vietoves.

Pabaisko seniūnas Renatas Kolka pasakojo, kad sprendimą įsigyti kalcio chlorido ir jo barstymą organizuoti savarankiškai priėmė taupumo sumetimais: „Kai barstysime patys, paslauga atpigs, todėl už tą pačią sumą galėsime nupirkti daugiau druskos ir jos pakaks didesniam plotui. Esame numatę pabarstyti žvyrkelius Vaitkuškio, Deltuvėlės, Kulniškių, Girgždžių, kituose kaimuose – ten, kur gyvena daugiau žmonių.“

Kadangi Pabaisko apylinkėse ūkininkauja daugiausia stambūs ūkininkai, jų turima technika nauja, moderni, jos pritaikyti keliams barstyti negalima, o senų barstytuvų jau nelikę.

„Kalcio chloridą barstome iš priekabos rankiniu būdu. Per pusdienį 3-4 žmonės pabarsto apie kilometrą, tai nėra mažai…“ – kalbėjo R. Kolka. Jo teigimu, šį darbą atlieka ūkvedys, seniūnijos darbininkė bei už pašalpas atidirbantys gyventojai.

Deltuvos seniūnijoje kalcio chloridu pabarstytas per sodininkų bendriją vedantis žvyrkelis Statikai–Mikailiškiai.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • A :
    Geriau isasfaltuotu
  • Lietutis :
    Geriausia laistyti kai lyja, čia ukiskumas pasireiks
  • Pastebėjimas :
    O, kada, bus rimčiau susidomėta žvirkeliu Rečionys-Obeliai, tikrai ten didelis judėjimas. Panašu, kad tame krašte, jokie politikai negyvena, tik ūkininkai.
  • alx :
    O Siesikų seniunija be seniūno, tai nieks ir nepalaistys. Galetų seimo narys padėti suorganizuoti, pats važinėja į medžioklę, nemalonu kai mašina apdulkėjus...
  • /.,/. :
    keliuka ir aikstele prie silo progimnazijos butinai nupurskite, nes ten katastrofa del dulkiu.
Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas