Laibiškių dvare pas ponus Kievličius.

Kultūra, Naujausi

1784 metų Deltuvos parapijos topografinis aprašymas

2021-ieji – Archyvų metai. Lietuvių kalbos dienų sostinės puslapyje – šiai progai skirta publikacija – Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininko Raimondo Ramanausko iš lenkų kalbos išverstas Ukmergės dekanato topografinis aprašymas. Šis aprašymas yra paskelbtas Lietuvių katalikų mokslo akademijos 2013 m. išleistame Lietuvos istorijos šaltinių XII tome, publikuotas Deltuvos kultūros almanache „Eskizai“. Lietuvos istorijos šaltinių rengėjas – istorikas, archyvistikos specialistas Sigitas Jegelevičius.

„Eskizų“ kolegija pažymi, kad 1784 m. Ukmergės dekanato topografinis aprašymas yra 11-tas iš 19 Vilniaus vyskupijos parapijos aprašymų. Šie aprašymai, anot S. Jegelevičiaus, buvo skirti ne vyskupijos ar Bažnyčios reikmėms, bet turėjo būti panaudoti kuriant Abiejų Tautų Respublikos žemėlapį.

Topografiniai aprašymai vyko pagal Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio nurodymu sudarytą ir dekanams išsiuntinėtą schemą. Aprašymų apimtis ir informatyvumas priklausė nuo dekanų supratimo, išprusimo ir požiūrio į šią neeilinę valstybės užduotį.

Ukmergės dekanato daugelio parapijų topografinis aprašymas toks detalus ir vaizdingas, kad, anot S. Jegelevičiaus – „siūlosi jį uždėti ant dabartinio šio regiono žemėlapio ir sulyginti vietovaizdžio pokyčius“. Vis dėlto vienos kitos parapijos aprašymas atliktas aplaidžiau, mažiau detalus, surašytos ne visos gyvenvietės ir pakelės karčemos.

Deltuvos parapijos, kuri priklausė Ukmergės dekanatui, topografinį aprašymą atliko tuometinis Deltuvos klebonas, kunigas Antanas Soroka. Kiek atidžiau jį paskaičius galima teigti, jog jame minimi vietovardžiai yra daugmaž tapatūs dabartiniams, atstumai iki vietovių pakankamai tiksliai surašyti. Nors šiaurės ir pietų kryptys beveik visur maišomos viena su kita, galima teigti, jog tai yra paprasčiausios užrašymo klaidos, nes vakarų ir rytų kryptys atitinka tikrovę. Galbūt buvo neatkreiptas dėmesys į tai, kad visuose žemėlapiuose Šiaurė yra žemėlapio viršuje.

Ir vis dėlto stebina topografinis detalumas, informatyvumas, vietovių pavadinimų, valdytojų pavardžių gausa. Sprendžiant iš aprašymo galima teigti, jog kunigas Soroka buvo išsilavinusi, šioje srityje nusimananti asmenybė.

Publikacijoje nekeisti mato vienetai, nepatikslinti atstumai ir kryptys iš dabartinių pozicijų. Pavyzdžiui: Bartkuškiai – už ket-virčio mylios (3,9 km) pietvakarių (šiaurės) pusėje nuo Deltuvos bažnyčios, Deltuvos dvaras (Paliepė) yra už 1 000 žingsnių (2 km) į šiaurę, Deltuvėlė – už mylios (8,4 km) į pietus (pietryčius).

Tegul istorinis aprašymas alsuoja praeities romantika.

I

Deltuvos parapijinė bažnyčia stovi Deltuvos kaime, Vilkmergės paviete, Vilkmergės dekanate. Parapijai priklausančios tame paviete esančios vietovės ir kaimai:

Atkočiai yra už geros pusės mylios nuo Deltuvos bažnyčios, pietvakarių pusėje. Priklauso įvairiems ponams: Zabielai, Zabielskiui, Gruževskiui, Končiai, Šalkovskiui.

Atikonys yra už pusės mylios į pietvakarius. Priklauso gerb. Zabielai.

Bartkuškiai – už ketvirčio mylios pietvakarių pusėje. Priklauso Lietuvos raikytojui kunigaikščiui Radvilai.

Baraučizna – už pusės mylios pietvakarių pusėje. Priklauso gerb. Zabielai.

Bardiškiai – už dviejų ketvirčių mylios į pietus. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Deltuvos kaimas, kuriame yra parapinė bažnyčia ir pagal kurią aprašoma visa parapija. Kaimas priklauso gerb. Sorokoms, Gruževskiui, Deltuvos klebonijai.

Deltuvos dvaras yra už 500 žingsnių pietryčių pusėje. Priklauso Sorokai.

Deltuvos dvaras yra už 1 000 žingsnių į šiaurę. Priklauso Gruževskiui.

Deltuvos dvaras – už pusės mylios į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Deltuvėlės palivarkas – už mylios į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Deltuvėlė – už mylios į pietus. Priklauso gerb. Cedrovskiui.

Dimšiškiai – už dviejų ketvirčių mylios į pietus. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Diržiai yra už mylios į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Grizikai – už ketvirčio mylios į pietvakarius. Priklauso Vilniaus domininkonams.

Jonuškai – už ketvirčio mylios į pietvakarius. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Jakutiškiai – už pusės mylios į šiaurės vakarus. Priklauso Vilniaus domininkonams.

Jovaišai – už ketvirčio mylios į pietvakarius. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Kalveliai – už vienos mylios į pietus. Priklauso gerb. Zabielai ir kunigaikščiui Radvilai.

Kančiškiai – už mylios į šiaurės vakarus. Priklauso Vilkmergės pijorams.

Kurmėliai – už pusės mylios į šiaurės vakarus. Priklauso gerb. Končiai.

Kreiviai – už ketvirčio mylios į pietvakarius. Priklauso gerb. Gruževskiui.

Leonpolio dvaras yra už pusės mažos mylios į šiaurės rytus. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Laibiškiai – už ketvirčio mylios į pietus. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Masionys – už vienos mylios į pietus. Priklauso gerb. Cedrovskiui.

Milašiūnai – už geros pusės mylios į šiaurės vakarus. Vilniaus domininkonų palivarkas.

Navikai – už ketvirčio mylios į pietryčius. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Mikačiai – už ketvirčio mylios į pietryčius. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Paąžuoliai – už mažos mylios [mila letka] į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Pučiališkiai – už pusės mylios į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Pašiliai – už didelės mylios [mila wielka] į pietus. Priklauso gerb. Cedrovskiui.

Pakalnė – už didelės mylios į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Pučionys – už didelės mylios į pietus. Priklauso gerb. Kontautui.

Radžiūnai – už geros pusės mylios į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Rūriškiai – už geros pusės mylios į pietus. Priklauso gerb. Cedrovskiui.

Šumšiai – už geros pusės mylios į pietus. Priklauso gerb. ponams Šumskiui ir Končiai.

Šemetiškiai – už ketvirčio mylios į šiaurę. Priklauso gerb. Sorokai.

Šiaudinės palivarkas-karčema – už vidutinės mylios [mila mierna] į pietus. Priklauso gerb. Zabielai.

Stimburiai (dabar Liepeliai) – už vienos mylios į šiaurės vakarus. Priklauso kunigaikščiui Radvilai, gerb. ponams Zabielai ir Cedrovskiui.

Sarosčiai – už geros pusės mylios į pietvakarius. Priklauso Vilniaus domininkonams.

Skystaraistis – už 1000 žingsnių (nuo Deltuvos) į pietvakarius. Priklauso gerb. Sorokai.

Soročinas – už ketvirčio mylios į šiaurės pietus. Priklauso gerb. Sorokai.

Saliečiai – už pusės mylios į šiaurę. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Tatkūnai – už pusės mylios į pietvakarius. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Užuraisčio palivarkas už pusės mažos mylios į pietus. Priklauso kunigaikščiui Radvilai.

Urvaniškiai – bajorkaimis už ketvirčio mylios į pietryčius. Priklauso gerb. Sorokai.

II

Artimiausios bažnyčios: Vilkmergės parapijinė ir Vilkmergės kunigų pijorų bažnyčios yra tame pačiame paviete ir dekanate, į pietryčius, mažoji mylia. Pabaisko – yra Vilniaus vaivadijoje, Pabaisko dekanate, į šiaurės pietus, didelė mylia. Veprių – Upninkų parapijinės bažnyčios filija, Vilkmergės paviete, Pabaisko dekanate, į pietus, didelė mylia. Siesikų – Vilkmergės paviete ir dekanate, į pietvakarius, didelė mylia. Kalvinų kirkė – nuo Deltuvos kaimo į pietus, už 500 žingsnių.

III

Artimiausi miestai: Vilnius, sostinė, į šiaurės rytus, dvylika mylių. Vilkmergė – teismų miestas prie Šventosios upės – į pietryčius, mažoji mylia. Kaunas – teismų miestas – į pietus, devynios mylios. Kėdainiai, kunigaikščių Radvilų – į šiaurės vakarus, septynios didžiosios mylios.

IV

Keliai: Iš Deltuvos į Vilnių – didžioji dalis prasto ir kalvoto kelio. Į Kauną kelias kalvotas, vietomis šlapias. Į Kėdainius kelias labai šlapias ir duobėtas. Vasarą, važiuojant be krovinio sausu keliu į Vilnių ir skubant, pakanka dienos. Žiemos keliu – taip pat dienos, tik išvažiuoti reikia anksčiau ir grįžti sutemus. Į Vilkmergę vasaros ir žiemos laiku galima nuvažiuoti per tris ketvirčius [valandos]. Į Kauną vasarą sausu keliu nuvažiuoti galima per vieną dieną, šlapiu keliu – tik kitos dienos septintą ar aštuntą ryto, žiemą nuvažiuoti užtenka vienos dienos. Į Kėdainius žiemos keliu užtenka vienos dienos važiavimo, vasaros metu – pusantros, nes labai blogas kelias.

V

Apie 6 mylių ilgio ir pločio Plačiavos pelkė yra šiaurės pusėj, siekia Saliečių ir Užuraisčio kaimus. Iš jos išteka Storės upelis, tekantis į pietus – į Šventosios upę.

Ponų Sorokų Deltuvos žemėje netoli vienas kito yra keturi ežerėliai. Du į šiaurę, du į šiaurės rytus (nuo Deltuvos), prie jų – nedidelė pelkė. Parapijos šiaurės rytine dalimi teka Šventosios upė, kuria plukdomi sieliai iki Kauno. Šventosios upė skiria Deltuvos ir Pabaisko parapijų teritorijas ir Vilkmergės pavietą nuo Vilniaus vaivadijos.

Plačiavos pelkės pietvakariuose prasideda Armonos upelis, jis teka Deltuvos parapijos pietine dalimi. Mažesnioji pelkė ir upeliai pietvakarinėje pusėje vadinasi Juodupis, prie Sarosčių kaimo, ir Šventupis – prie Atkočių kaimo. Abu įteka į pelkę ir į Armonos upelį, ribojasi su Siesikų parapija, pietinėje pusėje – su Upninkų parapija. Deltuvos parapija per Veprių girią ribojasi su Upninkų parapija.

Tvenkinys gerb. Sorokų prie Storės upės yra 100 prentų ilgio ir 50 prentų pločio (viena prenta – 4,87 m). Į šiaurę nuo bažnyčios prie tos pačios upės yra mažas kunigaikščio Radvilos tvenkinėlis – 50 prentų ilgio ir 30 prentų pločio, į pietryčius, už pusės mažos mylios nuo bažnyčios. Gerb. Radvilos tvenkinėlis prie Armonos upės yra 10 prentų ilgio ir 10 prentų pločio, į pietus nuo bažnyčios – už pusės mylios. Tvenkinėlis prie Armonos, priklausantis gerb. Zabielai, yra 10 prentų ilgio ir 10 prentų pločio. Jis yra į pietus nuo bažnyčios – už pusės mylios.

VI

Visa Deltuvos parapija yra derlingoje ir lygioje žėmeje, išskyrus kai kurias nedideles giraites ir kurui tinkamą mišką šiaurės vakarų pusėje, šalia kunigaikščių Radvilų Stimburių kaimo, šalia Vilkmergės kunigų pijorų Kančiškių kaimo bei pono Kantauto Milašiūnų palivarko Jakutiškių kaime. Miškas yra maždaug mylios ilgio ir pločio. Šiaurinėje pusėje yra vieno valako dydžio Užuraisčio miškas, kuriame auga beržai ir drebulės. Šiaurės rytų pusėje – Leonpolio ir Laibiškių giria, apimanti tris valakus, ten auga pušys, eglės ir beržai.

VII

Deltuvos parapijoje stovi penki malūnai. Du ant Storės – kunigaikščio Radvilos, dar ant tos pačios upės yra gerb. Sorokų malūnas. Ant Armonos upės – kunigaikščio Radvilos ir gerb. Zabielos. Tuose malūnuose yra valcai prastos gelumbės valcavimui. Nėra jokių kitų nei vandeniu, nei vėju varomų mašinų.

VIII

Parapijos kelių aprašai:

  1. Kelias į Vilkmergę prasideda važiuojant nuo Deltuvos bažnyčios į vakarus. Pradžioje atviru lauku, kur kairėje pusėje pasimato Sorokų dvaras, į kurį nuo bažnyčios yra padaryta užtvanka (lieptas?), apsodinta medžiais, toliau yra gerb. Sorokų karčema, vadinama Urvaniškėliais, šalia jos per Storės upę yra tiltelis, kad būtų patogiau potvynių metu. Kairėje pusėje – gerb. Sorokų Šemetiškių kaimas, dešineje – Soročynas prie Leonpolio miško, o už miško ir nedidelių krūmynų – kunigaikščio Radvilos Januškų kaimas prie Storės. Čia yra riba tarp Deltuvos parapijos ir Vilkmergės parapijos.
  2. Kelias į kunigaikščių Radvilų Leonpolį ir Pabaisko parapijinę bažnyčią eina į šiaurės rytus važiuojant per atvirą lauką ir Leonpolio mišką. Jis lygus, prie Leonpolio dvaro yra tiltas per Šventosios upę. Čia pasibaigia Deltuvos parapijos riba.
  3. Kelias į parapijinę Upninkų bažnyčią eina atviru lauku į pietus. Kelias lygus, eina pro kaimus ir dvarus, esančius pietuose. Tame kelyje – dvi karčemos: gerb. Zabielos ir gerb. Cedrovskio. Važiuojant kairėje pusėje matyti Laibiškiai, Mikaičiai, Navikai, Dovydžiai, Pučališkiai, Dimšiškiai, Radžiūnai, Rūriškiai, Baraučizna, Šiaudinių karčema ir gerb. Zabielos dvaras. Ten pat – tiltas per Šventosios upę, Kalveliai, Pakalnė, gerb. Zabielos Deltuvėlė. Čia riba tarp Deltuvos ir Upninkų parapijų. Važiuojant dešinėje pusėje matyti reti krūmynai, gerb. Končios Kurmėlių dvaras, dvaro karčema tuo pačiu pavadinimu, gerb. Cedrovskio Deltuvėlė ir karčema tuo pačiu pavadinimu, gerb. Cedrovskio Masionių kaimas, Paąžuolių kaimas, gerb. Zabielos Diržiai.
  4. Kelias į Siesikų parapijinę bažnyčią pietvakariuose eina pro gerb. Gruževskio dvarą, per tiltą, esantį ant Armonos upės. Šalikelėje – karklų krūmai, už kurių – p. Gruževskio Kreivių kaimas. Vilkmergės kunigų domininkonų Grizikų kaimas visame lauke, šalia nedidelio miško kairėje pusėje. Už tų kaimų ir nedidelio krūmyno yra gerb. Zabielos Stimburių kaimas. Kelias duobėtas, šlapias ir vingiuotas, eina per brūzgynus, per Šventupio upelio brastą, įvairių savininkų Atkočių kaimą, kunigų domininkonų Sarosčių kaimą. Čia – Deltuvos ir Siesikų parapijų riba. Galima vykti į Siesikus ir kitu keliu palei Kreivių kaimą – į šiaurės vakarus. Kelias yra šlapias, siauras, per tankumynus ir eglyną, eina pro kunigų domininkonų Milašiūnų palivarką ir Jakutiškių kaimą viename lauke, tarp miškų, pro kunigaikščio Radvilos Stimburių dvarą, gerb. Kontauto Pučionių kaimą lygiame lauke tarp miškų ir Vilkmergės pijorų Kančiškių palivarką su kaimu, per mažą mišką, skiriantį Pučionių ir Stimburių kaimus, kurie ribojasi su Siesikų parapija.
  5. Kelias iš Deltuvos į pietvakarius, į gerb. Sorokų Sarosčių kaimą eina per Jovaišus, Bartkuškius, Tatkūnus, Saliečius, Užuraistį lygiu ir atviru lauku.

Deltuvos parapijoje nėra nei vaivadijos, nei apskrities sienų, ji visa su visais kaimais ir vietovėmis yra Vilkmergės paviete ir dekanate, kaip apie tai anksčiau minėta. Tokį mano parapijos aprašymą savo parašu patvirtinu. Kunigas Antanas Soroka (Antoni Soroka), Deltuvos klebonas.

Pagal almanacho „Eskizai“ publikaciją paruošė

Dalia IVAŠKEVIČIENĖ,

rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė, projekto „Lietuvių kalbos dienų sostinė „Kalba ir žmogus. Ukmergės kraštas“ vadovė

Stanislovo Kazimiero Kosakovskio nuotrauka, 1898 m., Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Andrius :
    Tais laikais Pietūs ir Šiaurė žemėlapyje neretai būdavo sukeisti vietomis. Taip kad klaidos kunigas A.Soroka nedarė
  • regina :
    o kodęl nėra pamynėto Statikų km.
  • Julius Kazėnas :
    p. Dalia, labai, labai ačiū už tėviškės malonų aprašymą.
  • Šura :
    Seniai tokius straipsnius skaičiau!Pagarba autoriams!
  • Buvusių nebuna :
    Labai geras ir idomus istorinis straipsnis. Daugiau tokių.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas