Kaimų gimnazijoms kyla išlikimo pavojus

Rajono Savivaldybės taryba patvirtino Ukmergės rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrąjį planą. Rajono savivaldybės administracija įpareigota vykdyti šio plano įgyvendinimo stebėseną ir, esant būtinybei, teikti Savivaldybės tarybai siūlymus dėl jo koregavimo.

Mokyklų laukia pertvarkos

Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, savivaldybei pakeliamą kainą.

Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu „Dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos darbo grupės sudarymo“ sukomplektavo darbo grupę, kuri stebėjo 2016–2020 m. mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimą ir rengė švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2021–2025 m. bendrojo plano projektą.

Šių metų sausio 19 dienos darbo grupės posėdyje buvo nuspręsta mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 m. plano projektą pateikti visuomenės svartymams. Projektas viešintas savivaldybės internetiniame puslapyje, bet per mėnesį nesulaukta jokių pasiūlymų ar pastebėjimų. Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės taip pat svarstė mokyklų tinklo pertvarkos plano projektą. Dauguma įstaigų, išskyrus Taujėnų gimnazijos bendruomenę, tarybų posėdžiuose pritarė parengtam projektui.

Taujėnų gimnazijos bendruomenė siūlė panaikinti plane įrašą, jog nuo 2024 metų rugsėjo gimnazija taptų pagrindine mokykla, ir pastabose įrašyti, kad dėl III gimnazijos klasės nekomplektavimo svarstymo būtų grįžta 2023 metais.

Darbo grupė atsižvelgė į taujėniškių nuomonę ir nutarė koreguoti mokyklų pertvarkos plano projektą. Jo pastabose įrašyta: „2023–2024 mokslo metais Taujėnų gimnazijoje nekomplektuoti III gimnazijos klasės, jei mokinių skaičius klasėje bus mažesnis nei 12 asmenų. Tokiu atveju svarstyti gimnazijos vidaus struktūros pertvarką nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos.“

Panaši situacija ir Želvos gimnazijoje. Todėl prie šios įstaigos pastabose taip pat atsirado prierašas: „2023–2024 m. m. nekomplektuoti III gimnazijos klasės, jei mokinių skaičius klasėje mažesnis nei 12 (gimnazijoje liks tik 9 vienuoliktokai), ir tokiu atveju svarstyti gimnazijos vidaus struktūros pertvarką nuo 2024 metų rugsėjo.“

Mažėjant vaikų skaičiui grėsmė kyla ir Želvos gimnazijos Žemaitkiemio ikimokyklinei grupei. Bus svarstoma apie jos uždarymą nuo 2023–2024 m. m.

Mokyklų tinklo pertvarkos projekte atsirado ir daugiau pastabų. Viena jų – Siesikų gimnazijoje ateinančiais 2021–2022 m. m. nekomplektuoti III gimnazijos klasės, jei mokinių skaičius klasėje mažesnis nei 12. Apie gimnazijos vidaus struktūros pertvarką svarstyti nuo 2022-ųjų rugsėjo. Prognozuojama, kad 2021–2022 m. m. vienuoliktoje klasėje mokysis tik 9 mokiniai.

Šalia Senamiesčio progimnazijos atsirado prierašas dėl galimos Dainavos ir Laičių skyrių struktūros pertvarkos.

Nuo kitų mokslo metų 9 klasės gali nelikti ir Deltuvos pagrindinėje mokykloje.

Vidaus struktūros pertvarka taip pat palies Užupio pagrindinę mokyklą. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. planuojama uždaryti Užupio pagrindinės mokyklos Pabaisko pagrindinio ugdymo skyrių. Jame 2022–2023 mokslo metais gali nelikti 9 ir 10 klasių. Bendras mokinių skaičius sieks tik 18, neliks ir ikimokyklinio ugdymo grupės, o 1–4 klasėse mokysis vos 6 vaikai.

Mokyklų tinklo pertvarkos projekto pastabose taip pat yra įrašas: „Svarstyti „Ryto“ specialiosios mokyklos reorganizacijos galimybę.“

Mažėja ir vaikų, ir mokytojų

Patvirtintame mokyklų tinklo pertvarkos plane 2021–2025 metams pateikiama ir esamos situacijos analizė. Joje atsispindi akivaizdus kasmetinis mokinių mažėjimas. 2016–2017 m. m. rajono bendrojo lavinimo komyklose mokėsi 3 784 vaikai, o šiais mokslo metais – 3 433.

Mokyklų tinklas, jų skaičius priklauso nuo rajono demografinės būklės. Tikėtina, kad per ateinančius 5 metus rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokinių sumažės dviem šimtais.

Šiuo metu rajone veikia 5 gimnazijos, 6 pagrindinės mokyklos, tarp kurių – specialiųjų poreikių ir mokykla-daugiafunkcis centras bei 3 progimnazijos.

Rajone mažėja ir mokytojų. 2016 m. dirbo 465 mokytojai, 2020 m. – 393. Pedagogų skaičiaus pokyčiui įtakos turi mokyklų, mokinių mažėjimas, senėjantis mokytojų amžius. Šiemet ketinama atlikti analizę, kokių mokomųjų dalykų pedagogų trūks artimiausiu metu, ieškoma būdų šiai problemai spręsti.

Pastebima, kad bendrojo ugdymo įstaigos jaunais mokytojais praktiškai nepasipildo: jau 2016–2017 m. m. mokytojai iki 29 m. amžiaus sudarė tik 1,85 proc., o 2019–2020 ir 2020–2021 m. m. – vos 0,27 proc. Sulaukusių 60 metų ir daugiau mokytojų dalis minėtu laikotarpiu padidėjo 14 procentų (nuo 9,70 proc. iki 23,78 proc.). Pedagogų vidutinio amžiaus vidurkis rajone jau nuo 2017–2018 m. m. viršijo 50 metų ir kasmet turi tendenciją augti.

Įvardijo brangiausias mokyklas

Pagrindiniai mokyklų tinklo efektyvumo rodikliai yra mokinių skaičius mokykloje, patalpų ir klasių komplektų užpildymas, vidutinės vieno mokinio ugdymo išlaidos.

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (išskyrus specialiojo ugdymo mokyklą) vienam mokiniui vidutiniškai tenka 7,10 kv. m mokomųjų kabinetų ploto. Pagal įstaigų tipus vidutiniškai vienam mokiniui progimnazijoje skirta 5,06 kv. m; pagrindinėse mokyklose: miesto – 7,54 kv. m, kaimo – 17,33 kv. m; gimnazijose: keturmetėse – 4,03 kv. m, visų amžiaus tarpsnio vaikams – 7,64 kv. m; pagrindinio ir pradinio ugdymo skyriuose – 16,45 kv. m.

Kalbant apie išlaidas, tenkančias vienam mokiniui, 2019 metais brangiausios buvo Veprių (vieno vaiko išlaikymas atsiėjo 4,75 tūkst. Eur), Pabaisko (4,1 tūkst. Eur), Vidiškių (4,06 tūkst. Eur) pagrindinės mokyklos, o pigiausios – Dukstynos pagrindinė mokykla (1,67 tūkst. Eur), „Šilo“ progimnazija (1,72 tūkst. Eur) ir Antano Smetonos gimnazija (1,93 tūkst. Eur). Dalis šių išlaidų dengiama savivaldybės biudžeto pinigais.

„Ryto“ specialiajai mokyklai pagal metodiką skiriamos didesnės ugdymo lėšos. Ten vieno vaiko išlaikymas atsieina 9,69 tūkst. euro.

„G. ž.“ inform.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo