Kalėdiniai spektakliai sutraukia daug žiūrovų.

„Ukmergės krašto atradimai“, Kultūra, Naujausi

Teatro dieną pažymėjus – būsimų spektaklių laukimas

Arvydas PĖŠINA

Kovo 27-ąją buvo minima Tarptautinė teatro diena. Šią datą pažymėjo ir ukmergiškiai režisieriai, aktoriai bei teatro mėgėjai. Apie rajone veikiančius kolektyvus kalbėjomės su Ukmergės kultūros centro ir jo skyrių teatrų režisieriais.

 

Pirmasis teatras – „63 kėdės“

Anksčiausiai, dar 1986 metais, tuometiniuose Kultūros rūmuose įsikūrė teatras „63 kėdės“, jo režisierius buvo Vytautas Česnaitis. Tada jam, baigiančiam tuometinį valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą, reikėjo pateikti diplominį darbą – spektaklį. Jaunasis režisierius sėkmingai pastatė vaidinimą. Taip prasidėjo teatro „63 kėdės“ istorija. „Tuo metu tai buvo naujos kultūros injekcija“, – prisimena V. Česnaitis. Šiose patalpose įvyko ir pirmasis Ukmergės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas.

Kaip pasakojo režisierius, pirmaisiais nepriklausomybės metais keliauta po rajono kultūros namus. Spektakliai buvo populiarūs. Tai liudija kad ir toks faktas – blokados metu, kai trūko kuro, vieno kolūkio pirmininkas skyrė du automobilius, kad jais galėtų atvažiuoti artistai, ir ten parodyti spektaklį.

Sunkmetis vis dėlto paveikė žmones – jie pradėjo rūpintis, kaip išgyventi, kaip uždirbti pinigų. Kultūra tuo metu po truputį buvo nustumiama į šoną. Teatralai viską kūrė tik savo entuziazmo dėka.

O dabar laukiama, kada baigsis karantinas. Tada bus galima pamatyti naują teatro „63 kėdės“ spektaklį apie tremtį. Pasak V. Česnaičio, tai nebus tik teksto atkartojimas – spektaklyje daugiau simbolių, šiuolaikiškumo.

Atėję į studiją vaikai pasilieka

1991 metais buvo įkurta vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“. Studijos režisierė – Tamara Kvieskienė.

Vadovė sako, jog teatras buvo kuriamas puoselėjant idėją, kad vaikai turi vaidinti vaikams. Į pirmas repeticijas susirinko 15 ketvirtokų-penktokų iš įvairiausių Ukmergės mokyklų. Metams bėgant vaikai tapo paaugliais, keitėsi spektaklių formatas, jie tapo sudėtingesni. Norinčiųjų vaidinti daugėjo ir studijoje susikūrė trys skirtingo amžiaus aktorių grupės.

Režisierė džiaugiasi, kad atėję į studiją vaikai čia ir pasilieka. Anot T. Kvieskienės, vaidinimas kai kuriems padeda tapti drąsesniems kalbant, pasirodant viešumoje.

Studija per visą gyvavimo laiką sukūrė virš 40 spektaklių. Mažiausieji tėveliams, sesutėms, broliukams, draugams vaidina Kultūros centro patalpose, studijoje. O vyresni važinėja ne tik į šalies, bet ir tarptautinius renginius, konkursus.

Ukmergiškiai taip pat patys organizuoja Vaikų ir jaunimo teatrų festivalius „Nenuoramos“, į kuriuos suvažiuoja kolektyvai iš visos šalies.

Režisierė prisimena, kad pirmas įvertintas Respublikos mastu studijos spektaklis – pagal Vytauto Bubnio pjesę sukurta „Kaltė“. Vėliau buvo ir kiti vaidinimai, tiek mažiems, tiek ir vyresniems. Į spektaklius jaunimui ateina suaugę žmonės. „Ne tik aktorių artimieji, bet ir šiaip žiūrovai“, – priduria T. Kvieskienė.

Pasiteiravus, ką teatras duoda režisieriui, aktoriui ir žiūrovui, vadovė atsako trumpai: stebuklą. „Didžiausias įvertinimas yra žibančios aktorių ir žibančios žiūrovų akys“, – neslepia pašnekovė.

Kasmet prieš Naujuosius metus Kultūros centre sukuriami kalėdiniai spektakliai, kuriuose vaidina ir „Nykštuko“ nariai, ir suaugę aktoriai. Pasak T. Kvieskienės, anksčiau vaikų vaidmenys buvo mažesni, dabar jie lygiaverčiai vyresniųjų partneriai. Režisierė tai įvertino kaip unikalų reiškinį, kai vienu metu vaidina vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Kai kuriuose spektakliuose aktorių gretas papildo ir vaikų bei jaunimo šokių kolektyvai. Toks masiškumas, spalvingumas ir stebuklo laukimas lemia, kad Kultūros centro salė būna pilna, nors spektakliai rodomi keturis-penkis kartus.

Po pirmojo spektaklio – apdovanojimas

Prieš porą metų Kultūros centre įsikūrė mėgėjų teatras, vadovaujamas Skaistės Vasiliauskaitės-Dančenkovienės. Naujasis kolektyvas neliko nepastebėtas. XXV Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ už spektaklį, pastatytą pagal Daivos Čepauskaitės kūrinį „Aš tave užmiršau“, jo režisierei paskirta nominacija „Ryškiausias debiutas“.

Prieš porą metų įsikūrusio kolektyvo debiutinis spektaklis buvo sėkmingas.

Paklausus, kodėl susidomėjo šia veikla, Skaistė sako, kad teatras, jo paslaptis, viliojo jau nuo vaikystės. Jai visada rūpėjo scena, užkulisiai, personažų išgyvenimai ir virsmas, paliečiantis žiūrovus. Bręsdama kaip asmenybė S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė teatrą ėmė suvokti kaip galimybę kalbėti žmonėms apie tai, kas pačiam, gal ir kitiems, atrodo svarbu. Ji tiki, kad menas pasaulį gali keisti į geresnę pusę.

Režisierė mano, jog pjesės pasirinkimas debiutui yra svarbus žingsnis, nes pirmuoju savo kūriniu teatras prisistato, koks jis bus, kuria kryptimi eis. Pasirinkdami D. Čepauskaitės pjesę „Aš tave užmiršau“ apie lietuvio ir žydaitės meilę, sužlugdytą karo įvykių, kūrėjai galvojo apie savo miestą, temą ir išraišką. Spektaklyje besirutuliojantys įvykiai galėjo būti ir Ukmergėje. Norėta kalbėti apie tai, kas skauda, bet džiugino pjesės šviesios akimirkos, humoras. Gyvenimas juk nėra vien juodas arba baltas.

Kalbant apie apdovanojimą, S. Vasiliauskaitė-Dančenkovienė pastebi, kad debiutuoti tarp dviejų karantinų nebuvo lengva. Tačiau komisijos įvertinimas yra ir džiaugsmas, ir paskatinimas, ir įpareigojimas. Tai suteikia pasitikėjimo ir visą kolektyvą įkvepia kurti toliau.

Tarp taujėniškių aktorių – ir rajono meras

Kas porą metų vis kitame Kultūros centro skyriuje vyksta rajono mėgėjų teatrų šventė-konkursas „Klėtelė“, kuriame dalyvauja šiai įstaigai priklausantys kolektyvai. Vaikai vadina teatrų šventėje „Vėjo malūnėlis“. Pakalbinome kai kurių suaugusiųjų teatrų režisierius.

Vienas ryškiausių mėgėjų teatrų kaimo seniūnijose – Taujėnų ,,Bičiuliai“. Jo įkūrėja ir režisierė Laima Jančiauskaitė pasakoja, kad šio kolektyvo istorija prasidėjo 1997-aisiais, kai į tuo metu Taujėnų kultūros namuose dirbusių L. Jančiauskaitės ir Jurgitos Levickienės rankas pateko Vidos Bladykaitės pjesė „Ženteliai“. Aktorių, galinčių ir norinčių vaidinti pjesėje, paieška prasidėjo nuo dalyvaujančiųjų kultūros namų saviraiškos kolektyvuose. Pirmaisiais aktoriais tapo Jolanta ir Rolandas Janickai, Daiva ir Hubertas Žižiai, Algis Padolskis, Vidmantas Krikštaponis. Prie teat-ro prisijungė tuometiniai Taujėnų vidurinės mokyklos dvyliktokai Algis Virbalas ir a.a. Aurikas Pežinskas. Prasidėjo repeticijos, o 1998 m. balandžio 13 d. įvyko spektaklio premjera.

Buvo pastatyta daug kitų vaidinimų, keitėsi aktoriai. Iš viso ,,Bičiulių“ veikloje yra dalyvavę per 30 žmonių. Nuo 2002 m. taujėniškiai organizuoja tarptautinius mėgėjų teatrų festivalius „Prie dvaro“, kuriuose dalyvavo kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos. 1999 m. teatras lankėsi tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Perses krastos“ Koknesėje (Latvija), kuriame tapo laureatu.

Trejus metus „Bičiuliams“ vadovavęs ir scenai atidavęs 23 metus Taujėnų bendruomenės pirmininkas V. Krikštaponis prisipažįsta, kad teatro branduolys – šeimos ir žinių siekiantis jaunimas. Tai yra tie, kurie nori vaidinti.

XXV Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ už Stasio Žemaičio spektaklyje „Jaunikis iš Kauno“ suvaidintą Jono Kanapinsko vaidmenį nominaciją „Ryškiausias antro plano vaidmuo“ pelnė šio teatro aktorius rajono meras R. Janickas. Pasiteiravus, kaip pavyksta suderinti darbą ir hobį, politikas teigė, jog vaidyba leidžia pajausti gyvenimo pilnatvę, atsipalaiduoti po darbo. Aktorystė, dainavimas padeda išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą.

Scena iš Taujėnų mėgėjų teatro „Bičiuliai“ spektaklio.

Siesikų kaimo teatrui „Pantis“ vadovauja Valentina Karaliūnienė. Šiemet 27-erių gimtadienį minėsiantis teatras kasmet pastato po vieną, du spektaklius pagal Kazio Sajos, Vydūno, Žemaitės, S. Kepsnio ir kitų autorių veikalus. Kolektyvas dalyvauja rajoniniuose renginiuose, vyksta pasisvečiuoti po savo ir kitus rajonus.

Veprių skyriaus mėgėjų teatras „Palėpė“ (vadovė Rasa Šimonienė) susibūrė 1999 metais. Kolektyvas kasmet žiūrovams padovanoja po naują premjerą. Teatralų repertuarą sudaro pjesės apie senąjį Lietuvos kaimą, papročius, buitį. Vaidinamos įvairios lietuvių rašytojų komedijos, kuriamos intermedijos. Nemažai keliaujama, rodomi spektakliai savo ir kitų rajonų žiūrovams.

Kultūros centro Žemaitkiemio skyriaus Valų mėgėjų teatras „Plaštaka“ (vadovė Alė Ališauskienė) savo stiliumi artimas Klojimų teatrams. Pirmasis jo vaidinimas – Aleksandros Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“ mėgėjų teatrų šventėje-konkurse „Klėtelė“ pelnė tarmiškiausio spektaklio nominaciją. „Plaštaka“ – dažnas svečias Panevėžio miesto Užgavėnių šventėse, rajono bendruomenių renginiuose.

Daugiau kaip prieš metus susikūręs Kultūros centro Liaušių skyriaus mėgėjų teatras „Po liepomis“ 2020-ųjų pradžioje žiūrovus pakvietė net trečiai, daug rimtesnei premjerai. Naujausias Linos Monkevičienės režisuotas spektaklis pastatytas pagal Liudvikos Didžiulienės-Žmonos pjesę „Lietuvaitės“. Šis kūrinys pasirinktas neatsitiktinai – buvo labai daug norinčių vaidinti…. Teatras nesustabdė veiklos ir karantino metu. Žiūrovams jau pristatytas saugiai repetuotas, suvaidintas ir nufilmuotas Liaušių skyriaus teatro grupės „Kartu“ spektaklis „Raudonkepuraitė“.

Ukmergiškiai organizuoja Vaikų ir jaunimo teatrų festivalius „Nenuoramos“, į kuriuos atvyksta teatrai iš visos šalies.

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas