Apie potvynio galimybę ir grėsmę keliantį ledą

Loreta EŽERSKYTĖ

Paskutinę vasario savaitę hidrologai Šventojoje prognozavo vidutinį potvynį. Manyta, kad jis prasidės kovo pradžioje. Tačiau oro sąlygos prognozes pakoregavo. Šventoji ledus jau išnešė, jų sangrūdos mažai tikėtinos, tad ir didesnio upės vandens kilimo šį pavasarį nebelaukiama.

Pristatyta meteorologinė ir hidrologinė situacija

Kovo 2 d. nuotoliniu būdu vykusiame rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje dalyvavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Stebėjimų departamento dviejų skyrių vadovai – Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Vida Ralienė ir Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Pasak V. Ralienės, vasaris Ukmergės apylinkėse buvo labai šaltas. Pirmosios dekados vidutinė temperatūra buvo 11, antrosios – 10,5 laipsnio šalčio.

Nuo vasario 20 d. prasidėjo atodrėkis ir paskutinio dešimtadienio vidutinė temperatūra jau buvo teigiama – 2,9 laipsnio. Tuomet prasidėjo intensyvus sniego tirpimas.

Ukmergės meteorologijos stotyje, atviroje aikštelėje, storiausia sniego danga buvo išmatuota vasario 17 d. – ji siekė 25 cm. Netrukus sniegas ėmė tirpti, jo danga kasdien slūgo po 4-6 cm. Vasario 26 d. sniego atvirose vietose jau nebebuvo, jo dar yra likę tik miškuose, slėniuose ir šlaituose.

„Staigaus pavasario žengimo neprognozuojame. Dar bus santykinai šiltas antradienis, trečiadienio naktį temperatūra kris iki 2 – 4 laipsnių šalčio, o dieną bus apie 4 laipsnius šilumos. Ketvirtadienį pietvakarių vėją keis šiaurės vakarų ir dieną iškris nedidelis mišrių kritulių (lietaus, šlapdribos, sniego). Orai atvės, naktimis šals, dienomis galima tikėtis tik 1-3 laipsnių šilumos. Sekmadienį laukiama žiemos sugrįžimo. Turėtų slinkti šaltas atmosferos frontas, dieną turėtų pasnigti. Naktį bus apie 0 laipsnių, o antroje dienos pusėje pradės šalti iki 3 laipsnių šalčio. Didelė tikimybė, kad pirmoje kitos savaitės pusėje kritulių jau nebebus, bet naktys išliks šaltos (šals iki 8–10 laipsnių). O dienomis temperatūra nepakils aukščiau 0 ir bus apie 1–2 laipsnius šalčio. Antroje savaitės pusėje galima tikėtis mažesnio šalčio naktimis ir vėl atodrėkių bei teigiamos temperatūros dienomis“, – artimiausias orų prognozes pristatė V. Ralienė.

Taigi, pavasario žengimas bus pristabdytas, kritulių nebus daug.

Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas J. Šimkus teigė, jog žiemą sniego buvo pakankamai daug, ypač – pietų ir pietryčių Lietuvoje. Ukmergėje jo iškrito šiek tiek daugiau nei norma.

„Susikaupęs sniegas sąlygojo, kad galimas pakankamai didelis pavasarinis potvynis. Tačiau dėl oro sąlygų staigaus sniego tirpimo nebuvo. Taip pat potvynio galimybę sumažino tai, jog dirva buvo praktiškai be įšalo, o iš rudens – pakankamai sausa. Tad didelė dalis tirpstančio sniego vandens tiesiog susigėrė į dirvožemį ir nepateko į upes. Iki šios dienos Šventosios upėje Ukmergės mieste vykdome vandens lygio pakilimo stebėjimus. Ledonešis jau praėjo. Nebent nuo aukštupio iš Anykščių pusės gali šiek tiek ledų atplaukti, tačiau jų jau nebus tiek daug, kad susidarytų didelės sangrūdos“, – sakė vedėjas.

Kovo 2 dienos duomenimis, Šventosios upės vandens lygis yra beveik 0,5 metro aukštesnis už vidutinį daugiametį kovo mėnesio vandens lygį. Iki ekstremalaus rodiklio dar trūksta daugiau kaip 2,6 metro. Pagal artimiausias prog-nozes, vandens lygis dar turėtų šiek tiek kilti – maždaug apie 0,5 metro. Bet stichinio, ekstremalaus vandens lygio neturėtų pasiekti.

Neatmetama galimybė, kad upės vandens lygį dar gali įtakoti Kavarsko vandens saugykla, jos darbas.

Taip pat posėdyje dalyvavo ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus tinklo vadovė Ingrida Tauperytė. Ji pasiūlė psichosocialinę savanorių pagalbą, įspėjant žmones, kuriems gresia potvynis, informuoti juos, ką reikėtų daryti, kur kreiptis. Be to, ji sakė, jog Ukmergėje jau yra susibūrusi apie 15 savanorių grupė, tad netrukus čia turėtų atsirasti ir Raudonojo Kryžiaus skyrius.

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė visą informaciją apie Ekstremalių situacijų komisijos posėdį pateikusi rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Daiva Zimblienė, posėdžio metu prieita prie išvados, jog šį pavasarį Šventosios upėje potvynio neturėtų būti, vandens kilimas bus vidutinis arba vidutinis daugiametis. Tad tikimasi išvengti ir didesnių nuostolių. Gruntinis vanduo gali patekti tik į kai kuriuos Gruodžio 17-osios gatvės gyventojų rūsius.

Su srove pasigalynėti nėra šansų

Vis tik artėjantis pavasaris ragina išlikti budriems. Šilantys orai kiekvieną dieną vis labiau tirpdo ledą, todėl jis šiuo metu gana apgaulingas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad gyventojai, iškylaudami ar žvejodami ant užšalusių upių ar kitų vandens telkinių, kurių ledas jau gali būti nesaugus, visada turi įvertinti galima pavojų. Vasario mėnesį šalyje ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje. Jų metu ištrauktas vienas skenduolis.

Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas „Gimtajai žemei“ sakė, kad šiais metais tarnybos gelbėtojams kol kas neteko gelbėti įlūžusių žmonių, tačiau lankantis prie vandens telkinių galima matyti, jog gyventojai visiškai nebrangina savo gyvybės.

„Važiuojant pro šalį prie automagistralės ant apsnigto Šventosios ledo teko matyti įspaustas pėdas. Vienas ar keli žmonės žygiavo išilgai vagos viduriu upės. Toje vietoje ledas būna silpniausias, nes užsąla vėliausiai. Jei čia žmogus įlūžtų, labai maža tikimybė, kad jam kas nors galėtų padėti. Upės viduryje pasigalynėti su srove nėra šansų…“ – kalbėjo viršininkas.

D. Vyšniauskas teigė, kad praėjusį ketvirtadienį ugniagesiai gelbėtojai Šventojoje atliko stebėseną: „Ledas jau nėra saugus, jį daug kur semia vanduo. Deja, daugelis nesuvokia, kad dabar vaikščiojimas ant ledo pražūtingas. Įlūžus gana greitai atsiduriama po ledu. Tokia tragiška nelaimė savaitgalį įvyko Vilniuje, kai gelbėdamas Neryje įlūžusį šunį po ledu paniro vyras…“

Pasak Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko, plaukiančios ledo lytys neretai prie upių vilioja žmones, kai kurie nekasdienio vaizdo ateina stebėti su vaikais.

„Kartais suaugusieji neįvertina galimos grėsmės ir leidžia mažylius arti vandens, nedraudžia koja paliesti ledo lytį. Tokiu atveju iki nelaimės – vienas žingsnis. Reikėtų įsisąmoninti, kad ledonešį galima stebėti tik iš tolo“, – priminė D. Vyšniauskas.

Nors ežerus dar kausto ledas, bet įlūžti galima ir juose. Ypač pavojingos tos vietos, kur įteka ar išteka vanduo. Be to, ežeruose dabar gausu prigręžiotų žvejybai vietų. Palijus jos didėja, todėl reikėtų elgtis labai saugiai.

Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra pasiruošusi atlikti gelbėjimo darbus nuo ledo ir vandens paviršiaus. Gelbėtojai turi valtį su varikliu, specialius kostiumus, liemenes.

Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių

Aplinkos ministerija pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių. Aplinkos ministerija potvynių žemėlapiams tikslinti ir grėsmėms iš naujo įvertinti prašo ir visuomenės indėlio.

Ministerijos duomenimis, potvyniai kelia riziką 28 tūkst. hektarų miestų ir gyvenviečių. Toks plotas daugmaž atitinka Kėdainių dydžio miestą. Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 skirtingų upių atkarpose, taip pat Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse.

Bendras upių atkarpų ir pakrančių, kuriuose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų. 2014 metais šiems ruožams Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos parengė pirmuosius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius.

Istoriškai Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Trys iš keturių potvynių kildavo tirpstant sniegui ir upėse susidarant ir ledo kamščiams, o intensyvios liūtys sukeldavo apie 15 proc. atvejų. Kitus potvynius lemdavo pakilęs Baltijos jūros lygis arba hidrotechnikos statinių avarijos (15 proc. atvejų).

Valdo RABAZAUSKO nuotrauka

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atliekamo vandens lygio stebėjimo duomenys.