Tikėtina, kad šiemet Šventojoje potvynis prasidės kovo pradžioje.

Aktualijos, Naujausi

Ukmergėje prognozuojamas vidutinis potvynis

Loreta EŽERSKYTĖ

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai kasdien šalyje stebi ir vertina hidrologinę situaciją. Praėjusią savaitę hidrologai skelbė, kad Šventojoje prognozuojamas potvynis, ir jis bus didesnis už vidutinį daugiametį. Tačiau įvertinus naujausius duomenis, šiemet numatomas vidutinis potvynis.

Kaip „Gimtajai žemei“ papasakojo LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič, pirmoji orientacinė potvynio prognozė buvo pateikta prieš prasidedant atlydžiui.

„Kuomet nėra tikslių orų prognozių, situacija vertinama pasirenkant blogiausią galimą scenarijų. Šiuo metu numatomos teigiamos oro temperatūros. Dabar sniegas tirpsta palengva. Jo tirpimo greitį galėtų padidinti iškritęs lietus, bet kol kas prognozuojami tik nedideli jo kiekiai“, – pažymėjo J. Brastovickytė-Stankevič.

Pašnekovės teigimu, netrukus upėmis pajudės ledai, susidarys sangrūdos. Deja, jas prognozuoti ypač sunku: „Galima sakyti, jog ledų sangrūdos neprognozuojamos. Kai jos susidaro, kurį laiką neleidžia vandeniui nutekėti upe ir jo lygis sparčiai ima kilti. Tai gali nulemti didesnį potvynį.“

Pasak LHMT vyresniosios specialistės, po sausringų metų vandens lygis Šventosios upėje išlieka žemesnis už vidutinį daugiametį.

Jis Šventojoje ties Ukmerge vasario 22-ąją siekė 20 cm, kai tuo tarpu vidutinis daugiametis vasario mėnesio vandens lygis yra 69 cm.

„Labai dideli potvyniai Lietuvoje pasitaiko retai, vidutiniškai skaičiuojama, kad jie kyla 2-3 kartus per 100 metų. Kalbant apie Ukmergę, čia potvyniai reti, jie būna vidutiniai ar mažesni už vidutinius. Įvertinus šios dienos duomenis, šiemet Ukmergėje prognozuojamas vidutinis potvynis, kuris neturėtų padaryti didesnės žalos.“

J. Brastovickytė-Stankevič paminėjo, jog po 1970 metų Šventojoje ties Ukmerge aukščiausias vandens lygis stebėtas per 2010-ųjų pavasario potvynį. Tuomet upės vanduo buvo pakilęs 390 cm, bet nepasiekė stichinio lygio, kuris ties Ukmerge siekia 400 cm.

„Šią žiemą nemažai pasnigo, tačiau kiekiai nėra itin dideli. Vasario 20 d. duomenimis, didžiausios vandens atsargos sniege yra pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose, Ukmergėje nežymiai viršija normą. Kadangi dirva jau nėra įšalusi, sniego tirpsmo vanduo lengvai filtruosis į dirvą. Tad tikime, kad šie metai bus drėgnesni ir hidrologinė sausra taip stipriai nenualins Lietuvos upių“, – komentavo LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė.

Kalbėdama apie šios žiemos hidrologines sąlygas ir potvynio prognozę Lietuvoje, J. Brastovickytė-Stankevič teigė, jog 2020 metų ruduo buvo šiltas, kritulių iškrito mažiau už sezono kritulių normą. Mažiausiai kritulių teko rytiniam pakraščiui ir Vidurio Lietuvai, gausiausiai – vakarinei šalies daliai. Dėl kelerius metus varginusios hidrologinės sausros vandens lygiai didžiojoje Lietuvos dalyje išliko žemesni už vidutinį daugiametį vandens lygį. Sausio mėnesį prasidėjus tikrajai meteorologinei žiemai, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10 proc. didesnis už normą. Sausio 10 d. vidutinis sniego dangos storis siekė 3-18 cm. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Dėl šiltesnių orų trečiąjį dešimtadienį įšalo sluoksnis plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm. Dešimtadienio pabaigoje giliausiai (iki 5 cm) dirvožemis buvo įšalęs Varėnos apylinkėse. Sausio mėnesį vandens lygiai vis dar išliko žemesni už vidutinius. Pirmieji ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė sausio 9–17 d. Sausio 16–18 d. jau buvo užšalusių upių. Storiausias ledas (5–16 cm) stebėtas sausio 20 d. Kai kur susidarė ižo sąkamšos, Puvočiuose vandens lygis per parą pakilo 55 cm, Vilniuje per 2 paras 185 cm. Atšilus orams, ant ledo pasirodė vanduo, ledo reiškinių sumažėjo. Dėl kritulių Minijoje, Akmenoje-Danėje, Bartuvoje sausio 22–26 d. vandens lygis pakilo 91–172 cm.

Pasak vyresniosios specialistės, šiuo metu vandens lygis upėse yra 5–73 cm žemesnis už vidutinį daugiametį, storiausias ledas 8–32 cm. Vasario 15-osios duomenimis, sniego dangos storis siekė 10–42 cm. Dirvožemio įšalas daugelyje vietovių buvo 1–6 cm, Vilniuje bei Varėnoje – 10 cm, Šiauliuose bei Šilutėje – 20 cm. Hidrologės teigimu, esant įšalui, sniego tirpsmo vanduo nesifiltruoja į dirvą, bet nuteka paviršiumi į upes. Tuomet didžiausios vandens atsargos sniego dangoje buvo Panevėžyje, Dūkšte, Dotnuvoje, Nemajūnuose, Jonavoje bei Ukmergėje ir sudarė 1,2 normos. Šiauliuose, Vilniuje, Buivydžiuose jos buvo 1,3, Varėnoje – 1,6, ties Lazdijais – 1,9 normos. Kituose šalies rajonuose vandens atsargos sniego dangoje svyravo nuo pusės iki normos. Nuo vasario 10-osios iki 15 dienos vandens atsargos sniege padidėjo 2–11 mm.

LHMT specialistai pabrėžia, kad kol kas sniegas greičiau tirpsta tik miestuose.

Čia jau atrodo, kad atėjo pavasaris. Tačiau gamtoje, miškuose, laukuose sniego tirpimo procesas nėra toks greitas. Hidrologų teigimu, turi praeiti dar šiek tiek laiko, kad ištirptų didžioji dalis sniego ir tirpsmo vanduo subėgtų į upes. Pagal dabartines orų prognozes, tikėtina, jog potvynis prasidės kovo pradžioje.

Antradienį Vidaus reikalų ministerija inicijavo pasitarimą su savivaldybėmis ir atsakingomis tarnybomis siekiant kuo geriau pasiruošti galimam pavasario potvyniui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad šiais metais galimas didelio masto potvynis. Jurbarko, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Panevėžio, Šilalės, Šilutės, Tauragės rajonų, Birštono, Pagėgių gyventojai raginami ruoštis galimai vandens stichijai, nes šiose vietovėse potvynio grėsmė yra didžiausia, tačiau ji galima ir kitose savivaldybėse.

AUTORĖS nuotrauka

Palikite komentarą apie straipsnį

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas