Gyventojai palieka rajoną

Genovaitė KAZIELIENĖ

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis, paskelbė pagrindinius 2020 metų šalies demografijos rodiklius ir palygino juos su praėjusiais metais. Ukmergės rajone šių metų pradžioje savo gyvenamąją vietą deklaravo 36 429 gyventojai, 2020-aisiais – 36 906. Tad per metus rajonas neteko 477 žmonių. 2019 m. sausio 1 dieną mūsų savivaldybę savo gyvenamąja vieta buvo nurodę 37 344 asmenys, 2018-aisiais – 38 253 žmonės.

1989 metais vykusio gyventojų surašymo duomenimis, tuomet mūsų rajone buvo 52 520 gyventojų. Tad per 32 metus savivaldybėje sumažėjo daugiau kaip 16 tūkstančių žmonių.

Per metus netekta 477 gyventojų

Ukmergėje įsikūrę 21 598 gyventojai. Deltuvos seniūnijoje – 2 649, Vidiškių – 2 535, Taujėnų – 1 355, Siesikų – 1 323, Pivonijos – 1 277, Veprių – 1 053, Pabaisko – 1 019, Lyduokių – 1 015, Želvos – 1 003, Šešuolių – 742, Žemaitkiemio – 622 žmonės.

248 asmenys savo gyvenamąją vietą deklaravo prie savivaldybės.

Lietuvoje gyventojų padaugėjo, moterų daugiau negu vyrų

Statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1,1 tūkst. daugiau negu prieš metus. Po Nepriklausomybės atkūrimo daugiausiai gyventojų Lietuva turėjo 1992-aisiais – 3 mln. 706 žmonės.

 2020 metais miestuose buvo įsikūrę 1 mln. 885,9 tūkst. (67,5 proc.) žmonių, kaime – 909,3 tūkst. (32,4 proc.). Moterys sudarė 53 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 128 moterys.

Praėjusių metų nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

Mažiau gimė, daugiau mirė

Pernai gimė 24,5 tūkst. kūdikių, tai 2,9 tūkst. (10,6 proc.) mažiau negu 2019 m., ir 2020 m. 1 tūkst. gyventojų teko 8,8 gimusiojo (2019 m. – 9,8).

Praėjusiais metais mirė 43,4 tūkst. žmonių, tai 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau negu 2019 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019 m.) iki 15,5 (2020 m.).

Daugiau imigravo užsieniečių ir grįžo Lietuvos Respublikos piliečių

2020 m. į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – 3 tūkst. (7,5 proc.) daugiau nei 2019 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 14,3 (2019 m.) iki 15,4 (2020 m.).

Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 m. Jie sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.

2020 m. į šalį imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,6 tūkst. (13,2 proc.) daugiau negu 2019 m. Didžioji dalis (9,3 tūkst., arba 41,8 proc.) 2020 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 7,3 tūkst. (32,7 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (4,4 proc.) – Rusijos. Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 m., padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5 proc., Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2 proc.

Emigracija mažėjo

2020 m. iš Lietuvos emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau negu 2019 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 10,5 (2019 m.) iki 8,3 (2020 m.).

Pernai 6 tūkst. (26,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,8 tūkst. (16,6 proc.) – į Ukrainą, 2,1 tūkst. (9,1 proc.) – į Baltarusiją, 1,8 tūkst. (7,7 proc.) – į Vokietiją, 1,7 tūkst. (7,3 proc.) – į Norvegiją. Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,1 tūkst. (40,3 proc.), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (31,1 proc.), į Norvegiją – 0,7 tūkst. (28,9 proc.), o padidėjo į Ukrainą – 1,6 tūkst. (1,7 karto), Baltarusiją – 1 tūkst. (1,9 karto).

Mažiau ir tuokėsi, ir išsituokė

Pernai buvo įregistruota 15,2 tūkst. santuokų ir 7,4 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,3 tūkst. (22,1 proc.), ištuokų – 1,3 tūkst. (14,9 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius padidėjo nuo 44,5 (2019 m.) iki 48,9 (2020 m.).

AUTORĖS nuotr.