Jaunimo nedarbas rajone didėja

Kamilė STRACHĖ

Lietuvoje pastaruoju metu žymiai išaugo nedarbas, ypač tarp jaunų žmonių iki 29 metų. Tokių bedarbių daugėjo ir mūsų rajone.

Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė „Gimtąją žemę“ informavo, kad šių metų lapkričio 1 dieną bedarbiais registruota 17,5 proc. visų jaunų darbingo amžiaus savivaldybės gyventojų. Per metus jų padaugėjo – 2019-ųjų lapkričio 1-ąją tokių buvo 6,1 proc.

Ir praėjusiais, ir šiais metais nedirbo daugiau vaikinų: 2019 m. iš 326 registruotų jaunuolių merginų buvo 48 proc., vaikinų – 52 proc., šiais – iš 908 jaunimo atstovų merginos sudarė 49 proc., vaikinai – 51 proc.

Anot vedėjos, sunkiausiai darbą randa neįgiję profesijos, turintys pradinį išsilavinimą asmenys. Taip pat sudėtinga įsidarbinti ir tiems, kas baigė aukštuosius mokslus, tačiau jų specialybė Ukmergės rajone nepaklausi.

Pasiteiravus, kokiose srityse jaunuoliai daugiausiai randa darbą, E. Mončinskienė teigė, kad 68 proc. jaunimo įsidarbina paslaugų srityje, 23 proc. – pramonės, 6 proc. – statybos įmonėse, 3 proc. – žemės ūkyje.

Individualia veikla užsiima 5 proc. rajono merginų ir vaikinų, su verslo liudijimais per mėnesį dirba apie 15 asmenų.

„Paskelbtas karantinas ir darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą pritraukė studentus, kurie gali turėti bedarbio statusą, bet darbo ieško tik maža jų dalis, – pastebėjo vedėja. – Jaunimas, kaip, beje, ir vyresni gyventojai, nenori dirbti už mažus atlyginimus.“

Užimtumo tarnyba skelbia, kad Lietuvoje daugiausia nedirbančių jaunuolių iki 29 metų lapkričio 1 d. registruota Kaune – 21,2 proc., Alytuje – 19,6 proc., Lazdijuose – 18,1 proc., mažiausiai – Pakruojyje – 3,9 proc., Varėnoje – 6,5 proc. ir Neringoje – 6,8 proc.

Per mėnesį jaunimo iki 29 metų nedarbo rodiklis paaugo 1,3 proc., o palyginti su 2019 m. lapkričio 1 d. – 9,4 proc. Labiausiai didėjo 16–24 metų jaunuolių registruotas nedarbas – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc.

Net 79,1 proc. darbo ieškančio jaunimo jau turi darbo patirties, iš jų – 88,2 proc. dirbo pagal darbo sutartį, 8,9 proc. vykdė savarankišką veiklą, 2,6 proc. – veiklą pagal verslo liudijimą ir 0,3 proc. buvo individualios įmonės savininkais bei 20,9 proc. buvo niekur nedirbę.

Daugiausia – 26,1 proc. jaunuolių darbo patirties įgijo dirbdami didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklą vykdančiose įmonėse, apdirbamosios gamybos – 16,3 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo – 14,4 proc.

Paskutinėje darbovietėje dažniausiai jaunimas dirbo parduotuvių pardavėjais (12,6 proc.), padavėjais (8,2 proc.), nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais (4 proc.), nekvalifikuotais darbininkais (3,8 proc.), barmenais (3,6 proc.), krovikais (3,4 proc.). Moterys – parduotuvių pardavėjomis, padavėjomis ir barmenėmis, vyrai – nekvalifikuotais darbininkais ir padavėjais.

Šiais metais Užimtumo tarnyboje darbo ieškančių jaunuolių daugiausia įregistruota rugsėjį – net 19 tūkst., kai vidutinis mėnesio vidurkis yra 6,6 tūkst. Darbo neturinčių 16–29 metų asmenų skaičiaus augimas fiksuojamas nuo birželio mėnesio.

Užimtumo tarnybos duomenimis, iš viso per šių metų dešimt mėnesių į Užimtumo tarnybą kreipėsi 101 tūkst. 16–29 m. jaunuolių – tai 52,8 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai moterų – 51,5 proc. Jaunimo grupėje 16–24 metų asmenys sudarė 75 proc.

Šių metų lapkričio 1 d. registruotiems 16–29 metų jaunuoliams paskirta darbo paieškos išmoka: 69,9 proc. – 200 Eur, 30,1 proc. – 42 Eur.

Redakcijos archyvo nuotrauka