Paminėta Giedraičių mūšio 100 metų sukaktis

Elena LIUTKUTĖ

Savaitgalį šalia Giedraičių miestelio, prie senojo Molėtų ir Želvos kelio, atidengta skulptūra – stilizuotas pabūklas, skirtas Giedraičių mūšio šimtmečiui paminėti. Želvos bendruomenė dalyvavo ta proga senosiose miestelio kapinėse surengtoje atminimo akcijoje. Prisimenant didvyrius, kurie pakeliui į Giedraičius vaduodami Želvą 1920 m. lapkričio 20–21 d. čia žuvo ir buvo palaidoti, ant karių savanorių kapų uždegtos atminties žvakelės.

Naujas Nepriklausomybės kovų atminimo simbolis prieš 100 metų vykusio mūšio vietoje, ant kalvos, iškilo Lietuvos kariuomenės iniciatyva. Skulptoriaus Džiugo Jurkūno sukurtas rūdimis padengtas pabūklas simbolizuoja tvirtą sąjungą tarp prieš šimtą metų kariavusių pusių. Paminklo šonuose aprašyta tuometinė situacija ir mūšio eiga.

Mūšio vietoje, prie senojo Molėtų ir Želvos kelio, iškilo stilizuotas pabūklas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys atidengiant paminklą pažymėjo, jog Giedraičių mūšis yra svarbi Lietuvos kariuomenės pergalė – kariai apgynė Lietuvos nepriklausomybę, nepraleido okupacinių pajėgų tolyn į Lietuvos šiaurę.

„Visos kovos dėl Lietuvos kontekste tai yra ir pralaimėjimas, nes nesugebėjome atsiimti sostinės Vilniaus. Tokia priešprieša lietuvių ir lenkų tautoms buvo didžiulis pralaimėjimas: kai du pešasi, kariauja, tai trečias laimi“, – kalbėjo V. Rupšys. Pasak vado, šiuo paminklu ne tik pagerbiame savo karius ir jų narsą, bet ir parodome mūsų draugams lenkams, kad neverta mums būti nedraugais, kad tas trečiasis tokia situacija daugiau nepasinaudotų.

Karo istorikas ir Seimo narys prof. Valdas Rakutis teigė, jog prieš šimtą metų Lietuvos kariuomenė didvyriškai apgynė Lietuvos Nepriklausomybę bei pagal galimybes – šalies teritoriją. Širvintų–Giedraičių–Musninkų apylinkėse priešai buvo sulaikyti. Paskutiniają dieną kariams buvo pasakyta – kiek išvaduosite – tiek tos Lietuvos ir bus. Aktyvūs veiksmai fronte buvo nutraukti, nors pavienės kovos dar vyko toliau, iki 1921 metų pavasario, neutralioje zonoje – dar keletą metų. V. Rakučio manymu, 1920 m. lapkričio 21 dieną galime laikyti viena iš sunkiausiai pasiektų Lietuvos kariuomenės pergalių.

Gėlės Lietuvos nepriklausomybę apgynusių karių atminimui.

Iki šiol 1920 m. Giedraičių mūšis prisimenamas kaip svarbi taktinė pergalė, sustabdžius lenkų puolimą ir apgynus iki tol kontroliuotą Lietuvos valstybės teritoriją. Nepriklausomybės kovose dar jauna Lietuvos kariuomenė atvertė naują puslapį Lietuvos istorijoje. Mūšiuose pasižymėjo karininkai ir kareiviai – ne vienas jų už tėvynę paaukojo savo gyvybę.

Šis paprastų žmonių pasiaukojimas yra pažymėtas paminklais miestelių aikštėse, išsaugotais savanorių kapais miestelių kapinėse. Tarp jų – ir Želvoje.

Senosiose Želvos kapinėse ant karių savanorių kapų uždegtos atminties žvakelės.

Nuo šių kovų prabėgus net ir šimtmečiui svarbu kasdienybėje savo darbais įprasminti Lietuvos ir jos laisvės gynėjų pastangas. Iki šiol Nepriklausomybės kovotojų atminimą Giedraičiuose saugo 1932 m. atidengtas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, kurio autorius – kraštietis dailininkas Antanas Jaroševičius.

Giedraičiai buvo ne kartą patekę į Lietuvos karo istoriją – 1830–1831 m. sukilimo metu sukilėliai buvo trumpam užėmę vietovę, o 1863 m. sukilimo metu Giedraičiuose ar prie jų įvyko kruvinas susirėmimas su rusų kariuomene. Giedraičiai po 1920 metų išliko kaip svarbus Nepriklausomybės kovų simbolis, primenantis demarkacinę liniją ir svarbų laimėjimą.

Krašto apsaugos ministerijos ir Želvos bendruomenės nuotraukos