Vidaus ligų skyrius laikinai tapo „covidiniu“.

Aktualijos, Naujausi, Sveikata

Gydytoja Audronė Augustėnienė: „Esame kaip karo lauke…“

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Ukmergės ligoninėje jau bemaž mėnuo gydomi iš viso Vilniaus regiono vežami COVID-19 infekuoti pacientai. Mūsų gydymo įstaiga viena pirmųjų susidūrė su koronaviruso infekcija. Dėl pavasarį kilusio ligos protrūkio tuomet teko laikinai apriboti ligoninės darbą, o jį atnaujinus – priimti sergančius COVID-19 liga. Užklupus antrajai pandemijos bangai patirties įgijusioje Ukmergės ligoninėje vėl pradėjo veikti vadinamasis covidinis skyrius. Šalyje daugėjant sergančiųjų praeitą savaitę paslaugas teko išplėsti – atidaryti antrą padalinį ir priimti dar daugiau koronavirusu užsikrėtusių pacientų.

Apie pasikeitusį medikų darbo pobūdį, iškylančias problemas kalbėjomės su Vidaus ligų skyriaus vedėja, dabar vadovaujančia COVID-19 skyriui Audrone Augustėniene.

2018 metais renovuotame skyriuje dabar gydomi koronavirusu sergantys ligoniai. Prieš dvejus metus simbolinę atidarymo juostelę perkirpo ir skyriaus vedėja A. Augustėnienė (viduryje).

Skyrius užsipildė per porą dienų

Gydytoja atviravo, jog ankstesnis ir dabartinis darbas gerokai skiriasi. „Esame kaip karo lauke“, – kalbėjo naujajam skyriui vadovaujanti medikė. Pasak jos, apie tai, kad teks priimti koronavirusu sergančius ligonius, gydymo įstaiga sužinojo po Vėlinių. Kadangi buvo nuspręsta atvežtus pacientus įkurdinti Vidaus ligų skyriuje, per porą dienų čia buvusius ligonius teko arba išrašyti į namus, arba perkelti kitas ligonines.

„Vyko totali evakuacija, – tuometinę situaciją apibūdino A. Augustėnienė. – Mūsų skyrius labiausiai atitiko reikalavimus, nes prieš dvejus metus buvo suremontuotas, jame yra gera medicininė įranga, turime daug deguonies aparatų, kurie būtini komplikacijas dėl koronaviruso infekcijos patyrusiems ligoniams. Taigi, įkūrėme 28 lovų COVID-19 skyrių.“

Paruoštos vietos užsipildė per porą dienų. Kaip sakė skyriaus vedėja, pacientai į Ukmergę vežami iš Vilniaus, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių, Alytaus, Trakų, Varėnos. Ligoninėje gydomi ir keli ukmergiškiai. Visi šie ligoniai pirmiausia buvo pristatyti į Vilniaus Santaros klinikas, o vėliau infektologų nukreipti į Ukmergę – atraminę regiono ligoninę.

„Vieną Varėnoje gyvenantį pacientą greitosios medicinos pagalbos automobilis iš pradžių atgabeno į Alytaus gydymo įstaigą. Kadangi ten nebuvo vietų, jis nuvežtas į Vilnių. Ten taip pat paaiškėjo, kad nėra kur guldyti. Tuomet Santaros klinikos ligonį nukreipė pas mus“, – pasakojo medikė. Ir pridūrė, jog gydomų pacientų amžius įvairus – svyruoja nuo 47 iki 98 metų.

Ištuštintose palatose dabar guldomi iš Vilniaus apskrities vežami koronavirusu sergantys ligoniai.

Pacientą teko operuoti

Praėjusią savaitę skyrių teko išplėsti ir Kardiologijos skyriaus patalpose įkurti antrąjį padalinį su dar 28 lovomis. Savaitgalį pastarojo skyriaus palatose buvo įrengti deguonies aparatai, sumontuota kita tokių pacientų gydymui reikalinga įranga. Dabar Ukmergės ligoninė gali priimti iki 60 COVID-19 infekuotų asmenų.

Skyriaus vedėja neslėpė, jog dirbti nėra lengva. Visi ligoniai yra sunkios būklės, turi nemažai gretutinių lėtinių ligų. „Tokie pacientai, kuriuos turėjome pavasarį, kai Ukmergėje veikė „covidinis“ skyrius, dabar gydomi namuose, o į ligonines guldomi tik su komplikacijomis“, – pridūrė A. Augustėnienė.

Vedėja papasakojo ir apie Ukmergės ligoninėje medikų atliktą operaciją koronavirusu sergančiam pacientui: „Iš trečio lygio ligoninės atvežtam žmogui buvo problemų, todėl teko jį operuoti. Mūsų gydytojai, vilkėdami visas apsaugos priemones, sėkmingai atliko šią operaciją.“

Nelengva dirbti su „ufonautiška“ apranga

COVID-19 skyriuje medikai dirba komandomis – vienoje pamainoje yra du gydytojai, trys slaugytojai ir trys slaugytojų padėjėjai. Įeidami į koronavirusu sergančiųjų patalpas visi darbuotojai vilki apsauginius drabužius, veidą prisidengia skafandrais, mūvi dvejas pirštines. Su tokia „ufonautiška“ apranga tikrai nelengva atlikti visus darbus, nes kūnas dėl karščio ima prakaituoti, akiniai rasoja. Vilkint šią apsaugą tenka dirbti po 2-4 valandas. Per pertrauką, poilsiui išeinant į vadinamąją švarią zoną, personalas turi nusirengti visus apsauginius drabužius. O grįžtant atgal vėl rengtis naujus.

Kaip pasakojo A. Augustėnienė, prieš pacientų vizitaciją gydytojai stengiasi tam pasiruošti, kad kuo trumpiau vienoje patalpoje būtų su infekuotu ligoniu. „Iš anksto susipažįstame su ligos istorija, kitais dokumentais, – kalbėjo pašnekovė. – Taip pat į skyrių nesinešame asmeninių daiktų, stengiamės prieš tai net kavos negerti, kad nekiltų gamtinių poreikių…“

Po vizitacijos gydytojai grįžta į „švarias“ patalpas, o su sergančiaisiais lieka slaugytojos ir jų padėjėjos. Su medikais slaugytojos bendrauja telefonu, reikalui esant, pablogėjus ligonio sveikatai, medikai velkasi apsaugą ir grįžta prie pacientų.

Kadangi skyriuje yra daug sunkios būklės ligonių, tenka atidžiai juos stebėti. Sergantiesiems COVID-19 dažnai trūksta deguonies, o tai gali sutrikdyti širdies, inkstų, smegenų ir kitų organų veiklą. Taip pat dėl to gali tirštėti kraujas, išsivystyti tromboembolija. Kad būtų paprasčiau, ligoniams ant piršto dedamas oksometras, kuris rodo deguonies kiekį kraujyje. Prie paciento priėjęs medikas aparato langelyje mato parametrus ir sprendžia apie sveikatos būklę.

Kai kurios skyriaus palatos viena nuo kitos atskirtos stiklo sienelėmis, todėl medikai mato visus ligonius.

Skyriaus vedėja neneigė, jog per šį darbo mėnesį jau pasitaikė ir mirčių. „Mirę ligoniai buvo garbaus amžiaus, turintys daugybę gretutinių susirgimų. Tarp jų buvo ir onkologinis ligonis“, – aiškino medikė. Jos teigimu, koronaviruso sukeltos komplikacijos ir tapo lemtingomis.

Išnaudojamas visų medikų potencialas

Lapkričio pradžioje Ukmergės ligoninėje atidarant COVID-19 skyrių bei tuomet, kai jis veikė pavasarį, pirmajame pandemijos etape, jame dirbo jauni medikai ir tie, kurie neturi 60 metų. Kuriant antrąjį „covidinį“ padalinį buvo pakviesti prisijungti ir rizikos amžiau grupei priklausantys gydytojai, t. y. visi, kas nesibaimina.

„Daugelis medikų supranta, kad personalo trūksta, todėl sutiko dirbti su koronavirusu infekuotais ligoniais“, – pridūrė pašnekovė.

Beje, gydytoja A. Augustėnienė buvo viena iš nedaugelio pavasarį koronavirusu neužsikrėtusių gydymo įstaigos medikų. „Tuomet buvau priverstinai izoliuota, kad nesusirgčiau, ir vėliau, kai labiausiai reikės, galėčiau grįžti į darbą“, – paaiškino medikė.

Pasak jos, formuojant gydytojų komandą dabartiniam COVID-19 skyriui, jame dirbti pradėjo tie, kurie jau turėjo patirties. Jos buvo įgijusi ir A. Augustėnienė, kuri taip pat dirbo pavasarį ligoninėje veikusiame „covidiniame“ padalinyje.

„Dabar mūsų komandoje – įvairių sričių gydytojai, – tęsė pašnekesį medikė. – Skyriuje yra ir chirurgų, ir psichiatrų, ir neurologų, ir vaikų ligų specialistų, net neonatologė. Išnaudojame visų medikų potencialą. Aš esu vidaus ligų gydytoja, man problemų nėra, nes išmanau apie visas ligas. Kitiems kolegoms gal šiek tiek sunkiau, bet komandoje visada yra medikas, su kuriuo galima konsultuotis. Be to, Santaros klinikų internetiniame portale pateikiama visa naujausia informacija, susijusi su šios infekcinės ligos gydymu, galimomis komplikacijomis.“

Dabar nerimo ir baimės – mažiau

A. Augustėnienė patikino, kad dabar, lyginant su pavasariu, nerimo ir nepamatuotos baimės yra kur kas mažiau. Medikai jau įgijo patirties ir žinių, kuriomis kartais dalinasi ir su kitų gydymo įstaigų atstovais.

„Daugiau baimės buvo per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą, kai išeidamas į darbą nežinojai, kada grįši, – mintimis dalijosi pašnekovė. – Parvykusi namo, drabužius palikdavau šaltame kambaryje, kad namiškiams neįneščiau užkrato. Dabar baimių mažiau, nes labiau pažįstame šią ligą, daugiau apie ją žinome. Dirbdama galvoju, kaip sudėlioti ir laiku atlikti visus darbus, todėl nelieka laiko nereikalingoms mintims.“

Skyriaus vedėja juokavo, jog dabar problemų kyla dėl bendravimo su pacientais. Kadangi jie atvyksta iš įvairių regiono gyvenviečių, kartais nekalba lietuviškai. Tarp ligonių yra rusų, lenkų tautybės asmenų. Jaunesni Ukmergės medikai, anot pašnekovės, šių kalbų nemoka, todėl kartais nesusikalba. „Tenka pasitelkti turimas įvairių kalbų žinias“, – šypsojosi medikė ir pridūrė, jog šiek tiek moka lenkiškai ir tai dabar labai praverčia.

Su artimaisiais bendraujama telefonu

A. Augustėnienė užsiminė ir apie pacientų bei jų artimųjų bendravimą: „Sunku ir sergantiesiems, ir jų giminėms. Kai žmogus gyvena Varėnoje, o gydytis atvežamas į Ukmergę, artimiesiems sudėtinga jam perduoti lauknešėlius. Lankyti ligonio negalima, todėl su medikai bendraujama tik telefonu.“

COVID-19 skyriuje veikia telefonas, kuriuo prisiskambinę artimieji gali sužinoti apie juos dominančio ligonio sveikatos būklę. Nors pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą informacija apie žmogaus sveikatą telefonu neteikiama, bet dabar, esant išskirtinei situacijai, šio reikalavimo nepaisoma. Nuo 12 iki 15 valandos prie telefono budi vienas iš komandos gydytojų ir bendrauja su interesantais.

„Labai prašytume ligonių šeimos narių, kad skambintų vienas asmuo, o ne atskirai visa giminė“, – pageidavo skyriaus vedėja.

Medikė pridūrė, jog COVID-19 – sunki liga ir pacientą būtina kuo geriau išgydyti, kad vėliau nebūtų pasekmių.

Taip pat A. Augustėnienė visiems patarė saugotis nereikalingų kontaktų bei šiek tiek sulėtinti gyvenimo tempą. Pajutus koronaviruso simptomus medikė ragino kreiptis į šeimos gydytoją, susisiekti karštąja linija, nevengti ir konsultacijų su medikais telefonu.

Nuotraukos iš redakcijos archyvo

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas