Laikinasis aplinkos ministras K. Mažeika (centre) su savo komanda ir Ukmergės miškininkais po ąžuolyno sodinimo talkos.

Aktualijos, Naujausi

Ukmergėje pasodinta ESPO ąžuolų giraitė

Loreta EŽERSKYTĖ

Trečiadienį Gedimino gatvės gale, kur daugelį metų veikė ukmergiškiams puikiai žinomas tuometės Miškų urėdijos medelynas, buvo pasodinti 56 ąžuoliukai. Jie skirti gruodžio 8–11 d. Vilniuje vyksiančiam Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos šalių 8-ajam susitikimui. Medelius sodino laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, viceministrė Justina Grigaravičienė kartu su Valstybinių miškų urėdija (VMU) ir Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės atstovais. Ąžuolas pasirinktas neatsitiktinai – šis medis siejamas su ilgaamžiškumu ir nepalaužiama galia.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo VMU Komunikacijos vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, ESPO ąžuolų giraitė pasodinta VMU Ukmergės regioninio padalinio Pašilės girininkijos teritorijoje, paprastojo ąžuolo miško sėklinėje plantacijoje, kuri sodinama jau antrus metus. Ją žymės atminimo lenta.

„Šioje naujai įveisiamoje paprastojo ąžuolo miško sėklinėje plantacijoje pirmaisiais metais buvo pasodinta 900 skiepytų ąžuoliukų, šiais metais – dar 700. Ąžuoliukai ypatingi tuo, kad jų įskiepiai surinkti nuo visoje Lietuvos teritorijoje geriausias genetines savybes turinčių ąžuolų“, – pažymėjo S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Pasak VMU atstovės, ateityje čia planuojama pasodinti dar apie 300 ąžuoliukų. Tada bus užbaigta paprastojo ąžuolo miško sėklinė plantacija, kurios plotas sieks 18 ha.

Teritoriją prižiūrės VMU Ukmergės regioninis padalinys. Jo vadovas Virginijus Šalčiūnas papasakojo, kad rajono miškininkai sodmenų auginimo veiklos nevykdo kelerius metus. Jau nebeveikia ir Ukmergės medelynas, nors čia sodinukų dar likę.

„Gedimino gatvėje turime sidabrinių eglučių. Tikimės šiais metais prieš didžiąsias žiemos šventes jas parduoti. Miške esančiame medelyno daigyne kol kas auga 150 tūkstančių eglės sodinukų. Jie bus parduoti pavasarį. Tada jau bus galima sakyti, kad Ukmergės medelynas savo veiklą baigė.“

Tačiau ši miesto ribose esanti ir valstybinės reikšmės miškui priklausanti teritorija tuščia neliks. Joje kuriamas ąžuolynas. Pasak V. Šalčiūno, miestiečiams ši teritorija ateityje bus parkas, o miškininkams – sėklinė plantacija. Kadangi čia sodinami gana maži medeliai – nuo 0,5 iki metro, parku šią teritoriją galėsime vadinti maždaug po 20–30 metų. Simboliška, kad čia oš ir ESPO ąžuolų giraitė, pasodinta įamžinant mūsų šalies sostinėje surengtą tarptautinį renginį.

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo priimta 1991 m. Espo mieste, Suomijoje, todėl paprastai vadinama ESPO konvencija. Ji vienija 44 valstybes ir numato išsamias tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo taisykles bei jų procedūrinius reikalavimus. Konvenciją ratifikavusios šalys turi pranešti kaimyninėms valstybėms apie planuojamas ūkines veiklas, galinčias turėti tarpvalstybinį poveikį aplinkai, suteikti kitų valstybių institucijoms bei visuomenei su tuo susijusią informaciją ir sudaryti galimybę dalyvauti poveikio aplinkai įvertinime. ESPO konvencijos tikslas – išvengti neigiamo planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai, taip pat šį poveikį sumažinti ir kontroliuoti. Aplinkos apsaugos problemos, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime, nepaiso valstybių sienų, todėl jas efektyviai spręsti galima tik bendromis šalių pastangomis tarpvalstybiniame kontekste.

Vilniuje vyksiančio susitikimo, kuriame nuotoliniu būdu dalyvaus daugiau nei 50 šalių atstovai, metu bus paminėta konvencijos 30-ies metų sukaktis ir priimami svarbūs sprendimai, susiję su šio dokumento taikymu ir įgyvendinimu.

Aplinkos ministerijos nuotrauka

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • A :
    Koldel tik du kastuvai?

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas