Asociatyvi nuotrauka.

Aktualijos, Naujausi, Sveikata

Koronavirusas – klastinga liga, kurios negalima ignoruoti

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Nepaisant nuolat viešai skelbiamos informacijos apie COVID-19 infekcijos plitimą bei pavojų užsikrėsti, vis dar atsiranda skeptikų, netikinčių šios ligos egzistavimu, skleidžiančių sąmyšį keliančius mitus. Sąmokslo teorijų kūrėjai viešai pateikia įvairias melagienas ir aiškina savo aplinkoje nepažįstantys nė vieno susirgusio koronavirusu, o tuos, kas apie savo ligą prabyla viešai, kaltina nebūtais dalykais. Neva jiems už tai kažkas sumokėjo.

Siekiant išsklaidyti šiuos paistalus, matyt, nepakanka skelbti tik plikus statistinius skaičius, kiek žmonių susirgo ir kiek pasveiko, kaip tai buvo daroma iki šiol, bet ir viešinti persirgusiųjų liudijimus bei patirtis.

Apie savo potyrius „Gimtajai žemei“ sutiko papasakoti du gerai Ukmergėje žinomi žmonės. Abu jie tikino, jog persirgus koronavirusu nelieka abejonių jo egzistavimu.

 

Susirgo abu sutuoktiniai, o vaikų neužkrėtė

Viešosios įstaigos „Skautų slėnis“ įkūrėjas Jonas Dragūnas neseniai socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje pasidalino savo žmonos Živilės paskelbta žinia, jog sutuoktiniai susirgo koronavirusu. Pasakojimas apie pirmuosius simptomus, ligos eigą sulaukė draugų palaikymo, dauguma šeimai linkėjo sveikatos ir dėkojo už viešai paskelbtas mintis, ragino būti stipriais. Deja, atsirado ir tokių komentarų, kuriuos teko ignoruoti arba ištrinti.

Savo patirtimi J. Dragūnas pasidalino ir su „Gimtosios žemės“ laikraščio skaitytojais. Jo įsitikinimu, apie tai, jog susirgo koronavirusu, nėra gėdinga ar nepatogu kalbėti. Atvirkščiai, žmonės turi iš pirmų lūpų išgirsti, kokia tai klastinga liga ir kaip ją pavyksta įveikti.

Pasak Jono, pirmoji prieš Vėlines, spalio 29-ąją, susirgo žmona, o po poros dienų šiai infekcijai būdingi simptomai išryškėjo ir jam.

„Mūsų šeima laukiasi naujagimio, todėl pasireiškusį silpnumą, nuovargį žmona palaikė nėštumo požymiais, – atvirą pasakojimą pradėjo J. Dragūnas. – Tik vėliau, kai atsirado stiprus galvos skausmas, kosulys, oro trūkumas, supratome, jog tai – kur kas pavojingesnė liga, ne peršalimas ar gripas.“

Pašnekovas prisipažino, jog abiejų su žmona savijauta buvo gana prasta, o štai kartu gyvenantys mažamečiai vaikai net nesusirgo.

„Pirma diena buvo labai sunki. Temperatūra kilo iki 39 laipsnių, vargino labai stiprūs galvos skausmai, todėl nutarėme susisiekti numeriu 1808 su koronaviruso karštąja linija. Prisiskambinti ir užsiregistruoti COVID-19 tyrimui pavyko tik antrą dieną“, – kalbėjo Jonas. Ir pridūrė, jog nors ir nebuvo lengva, su visa šeima teko važiuoti į Vilnių. Tepinėlius paėmė tik iš suaugusiųjų, nes vaikai neturėjo jokių ligos požymių.

Kitą dieną sulauktas tyrimo atsakymas tik patvirtino sutuoktinių įtarimus.

J. Dragūnas neneigė, jog buvo baimių ir dėl laukiamo kūdikio.

Šeima nusipirko pulsometrą, kuriuo matavo deguonies kiekį kraujyje. Jei ne šis aparatas, kaip teigė Jonas, jie, matyt, kasdien būtų kvietę greitąją medicinos pagalbą. Pasak koronavirusu persirgusio vyro, pirmosiomis dienomis sunku buvo net giliau įkvėpti, o jėgų pakakdavo vos dvidešimčiai žingsnių.

Pašnekovas atviravo, jog žmona netgi buvo apalpusi ir praradusi sąmonę. Visas tas dienas negaluojantys sutuoktiniai konsultuodavosi su šeimos gydytojais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos skyriaus specialistais. Žinojo, jog jokių medikamentų nuo šios infekcijos nėra, galima vartoti tik nuskausminamuosius bei vaistus, malšinančius temperatūrą. Todėl abu gerdavo daug karštų įvairių vaistažolių arbatų.

Kadangi Dragūnai augina tris mažamečius, gyvena viensėdyje, jie neleido sau palūžti: „Mes svarstėme galimybę kur nors išvežti savo vaikus, bet nutarėme visi likti drauge. Mūsų tėvai priklauso rizikos amžiaus žmonių grupei, kitų giminaičių sveikata taip pat nenorėjome rizikuoti, juk galėjome jiems perduoti užkratą. Be to, gyvename atokiame kaime, galime išeiti į lauką, todėl mūsų saviizoliacija nebuvo žlugdanti.“

Susirgusiai šeimai padėjo ir kaimynai, kurie kelis kartus jiems nupirko reikalingiausių maisto produktų, lauknešėlius palikdami prie namų durų.

Pasiteiravus, nuo ko užsikrėtė Živilė, Jonas sakė: „Mes sudarėme sąrašą asmenų, su kuo tomis dienomis kontaktavome, bet tarp jų nebuvo nė vieno sergančio žmogaus. Todėl žmona iki šiol nežino, kur pasigavo šią infekciją.“

Kai kalbėjomės su J. Dragūnu, liga dar nebuvo pasitraukusi. „Temperatūros jau neturiu, bet simptomus tebejaučiu – kas 10-15 minučių vargina sausas kosulys, lengvas dusulys, – apie savijautą pasakojo vyras. – Šią savaitę dar esame izoliacijoje, nes mūsų veiklos susiję su vaikais, jaunimu, todėl nereikia rizikuoti, visi darbai gali palaukti.“

Kalbėdamas apie savo sveikatą Jonas prisipažino, jog jis retai kada serga, todėl iki šiol tokios būsenos nebuvo patyręs. J. Dragūno nuomone, kol žmogus pats su šia liga nesusidūrė, nelabai pajėgus suprasti, ką ji gali reikšti. Todėl ir kuriamos įvairios nebūtos teorijos bei versijos, kyla fobijos, sklando mitai bei versijos. Jonas sakė, kad ir pats, kai buvo jaunas, dažnai norėdavo viską neigti, ginčytis. Pašnekovas prasitarė, jog jo žmonai socialiniuose tinkluose viešai prabilus apie užsikrėtimą koronavirusu, sulaukta ne tik palaikančių, greičiau pasveikti linkinčių komentarų. Sutuoktiniai gavo ir nemalonių žinučių, kurias skubėjo ištrinti. J. Dragūno įsitikinimu, norint išsklaidyti sąmokslų teorijas, būtina informacijos sklaida.

Vargino tik aukšta temperatūra, bet plaučiai „užsiliepsnojo“

Kaip žinia, antroji koronaviruso banga Ukmergėje prasidėjo nuo rugsėjo vidurio, kuomet COVID-19 buvo patvirtinta iš Anglijos grįžusiai moteriai. Susirgo ir jos sutuoktinis, ir su juo kontaktavę kai kurie bendradarbiai. Šie užkratą „nunešė“ į kitas įstaigas, perdavė savo artimiesiems. Tarp susirgusiųjų buvo ir vienos statybinės organizacijos vadovas. Vyras sutiko „Gimtajai žemei“ papasakoti savo ligos istoriją, tačiau nepanoro viešinti pavardės. Pasak jo, aplinkui yra tiek daug skeptikų, todėl nesinori sulaukti neigiamų vertinimų ar klausimų, kiek už šį interviu jam buvo sumokėta.

„Man koronaviruso užkratą „padovanojo“ kolega“, – šiandien jau su humoru ukmergiškis gali kalbėti apie persirgtą ligą ir prisiminti, kaip ji prasidėjo.

„Kai bendradarbis sužinojo, jog bendravo su sergančiu kitos įmonės darbuotoju, turėjo atlikti koronaviruso tyrimą, – to meto įvykius pasakojo kalbintas vyras. – Šeštadienį jau žinojome atsakymą, jis buvo teigiamas. Izoliuotis reikėjo visiems, kas su juo turėjo kontaktą. Sekmadienį su mumis susisiekė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Kadangi su infekuotu asmeniu mažai bendravau, jų nuomone, pirmadienį, jei nepasireikštų jokie simptomai, galėjau eiti į darbą. Tačiau ryte savijauta buvo neįprasta, ir nors nejaučiau jokių ligos požymių, pasimatavau temperatūrą. Ji buvo pakilusi iki 38 laipsnių. Likau namuose ir kreipiausi dėl koronaviruso testo. Antradienį sužinojau, kad ir aš esu užsikrėtęs.“

Anot pašnekovo, jokie simptomai, išskyrus aukštą temperatūrą, jo beveik nevargino. Tiesa, šiek tiek buvo prislopusi uoslė, bet skonį jautė.

Kadangi ukmergiškis gyvena nuosavame name, po tyrimo rezultatų nuo šeimos narių izoliavosi kitame kambaryje su atskiru tualetu. Vyriškis džiaugėsi, kad neužkrėtė nei tuo metu namuose buvusio sūnaus, nei žmonos, su kuria daugiausia bendravo.

„Šis virusas – labai klastingas ir nenuspėjamas. Kiekviename žmoguje koronavirusas mutuoja skirtingai. Be to, vieni gauname didesnę užkrato dozę, kiti – mažesnę, vieni sergame sunkiau, kiti – lengvai“, – savo patirtimis dalinosi pašnekovas ir juokavo, kad per tą laiką, kol sirgo, daug šia liga domėjosi, bendravo su kvalifikuotais medikais, todėl ir pats tapo vos ne daktaru.

Prisimindamas ligos eigą, jis atviravo, jog ypatingai savijauta pablogėjo trečią dieną. Nors vyras nejautė nei vadinamojo kaulų laužymo, nei stiprių galvos skausmų, vargino tik karščiavimas. Vaistai aukštą temperatūrą sumažindavo vos kelioms valandoms.

„Nuolat bendravau ir konsultavausi su šeimos gydytoja. Ketvirtadienio rytą ji taip pat skambino. Pasidžiaugiau, kad jau šiek tiek šviesiau akyse, pavalgiau. Tačiau tas pagerėjimas buvo trumpalaikis. Netrukus temperatūra šoktelėjo iki 39,5 laipsnio, jaučiausi ypač blogai, todėl nutariau, kad neverta laukti ir bendrosios pagalbos telefonu išsikviečiau greitąją pagalbą“, – pasakojo vyriškis.

Ligonis buvo nugabentas į Santaros klinikų infekcinį skyrių, skirtą sergančių COVID-19 gydymui. Ukmergiškį apžiūrėję medikai konstatavo plaučių uždegimą. „Kodėl atvažiavote taip vėlai, ko laukėte? – tuomet išgirdo ligonis. – Jei dar būčiau delsęs, neišsikvietęs medikų, plaučiai galėjo sudegti.“

Laimei, jam neprireikė reanimatologų pagalbos ar plaučių ventiliacijos aparatų. Tiesa, pusantros paros teko pabūti su deguonies kauke, nes buvo įtarimų, kad kraujyje krenta deguonies kiekis.

Dvylika parų ligoninėje praleidęs vyriškis negailėjo gerų žodžių apie Santaros klinikų personalą. Patekęs į profesionalių medikų rankas ukmergiškis sutiko dalyvauti moksliniuose tyrimuose, gaudavo ir eksperimentinių vaistų.

Nors ligonio sveikata sparčiai taisėsi, tačiau ir pasibaigus gydymo kursui pakartotinis koronaviruso testas buvo teigiamas. Nepaisant to, vyras buvo išrašytas iš gydymo įstaigos.

„Kai atvykau į Santaros klinikas, medikai sakė, kad skyrius beveik tuščias, bet per tas dienas, augant susirgimų skaičiui, palatos greitai užsipildė. Per langą matydavau, kaip vienas paskui kitą važiuoja greitosios pagalbos automobiliai“, – kalbėjo ukmergiškis, pridurdamas, jog išvykstant medikai jį patikino, kad virusas organizme žūsta per 7-8 dienas, ir nors tepinėlis gali rodyti teigiamą rezultatą, aplinkiniams sergantysis jau nėra pavojingas.

Tačiau, parvykęs namo į Ukmergę, vyriškis nutarė nerizikuoti ir vėl izoliavosi dviem savaitėms. Bet koronavirusas neskubėjo pasitraukti. Ukmergiškis pasakojo: „Spalio 19 dieną per larštąją liniją registravausi dar vienai patikrai. Buvau įsitikinęs, kad jau esu visiškai sveikas, bet rezultatas vėl buvo teigiamas.“

Į normalų gyvenimą įmonės vadovas grįžo tik po 40 parų. Per tą laiką, kai gulėjo ligoninėje, jis neteko 7 kilogramų svorio, jo per pirmąsias ligos dienas taip pat buvo numetęs nemažai.

„Atgauti jėgas prireikė laiko, – atviravo pašnekovas. – Mane gydę medikai ne kartą pabrėžė, kad tai – žiauri, klastinga liga ir, nepriklausomai nuo pasireiškusių simptomų, galimi liekamieji reiškiniai. Todėl persirgus būtina stebėti savijautą, kreiptis į gydytojus ir išsitirti. Man taip pat gruodžio mėnesį paskirta konsultacija su pulmonologais, kitais specialistais. Aš nebuvau labai sunkus ligonis, bet nežinau, ar ateityje nebus pasekmių.“

Koronavirusu persirgęs vyras norėjo visus įspėti, jog būtina saugotis, dėvėti kaukes, laikytis kitų apsaugos rekomendacijų: „Buvau susitikęs su objektuose dirbančiais žmonėmis, džiaugiuosi, kad jie nė vienas nesusirgo. Pamatę mane, visi apspito, klausinėjo, kaip jaučiuosi, ar jau esu sveikas. Su darbininkais pasidalinau savo patirtimi, paaiškinau, kodėl reikalingos kaukės… Žmonėms kartais reikia gyvo pavyzdžio.“

Diskutuojant, kodėl kai kurie neigia koronoviruso egzistavimą, pašnekovas prisiminė vieną pokalbį su savo pažįstamu. Šis paskambino, kai ukmergiškis jau buvau grįžęs iš ligoninės. Jiedu šnekėjosi apie įvairius reikalus, aišku, ir apie ligą. O baigiantis pokalbiui skambinusysis pareiškė: „Tai, matai, tau buvo paprastas plaučių uždegimas, o jie koronavirusą pripaišė. Žinai, man viena protinga moteris pasakojo, kad taip būna…“ Išgirdus tokius svaičiojimus, pasak pašnekovo, nesinorėjo daugiau bendrauti, nes nebuvo ką atsakyti, o ginčytis – beprasmiška.

Iš koronaviruso gniaužtų išsivadavęs vyras svarstė: „Kažkas blogai su žmonėmis. Girdėdamas panašius pasisakymus, galvoji: ko taip mąstantiems trūksta? Gal reikia mažiau akcentuoti keliamus reikalavimus, mažiau bauginti, daugiau pateikti informacijos, aiškinimo, viešinimo?..“

Anot pašnekovo, jo giminė plati, o jis pirmas, užsikrėtęs COVID-19 virusu: „Gal ir buvo artimųjų, kurie kitaip mąstė, neįvertindavo ligos pavojingumo, tai dabar visi nuomonę pakeitė.“

Šiuo metu, kai pandemija ypač sparčiai plinta, vyriškis norėjo visus patikinti, jog koronavirusas – sunki, klastinga liga, kuri nevienodai paliečia susirgusius, tačiau palieka nemalonius sveikatos padarinius. Todėl jis patarė ne tik saugotis, bet ir atsiriboti nuo neigiamos, viešumoje sklandančios melagingos informacijos. O pajutus ryškius simptomus, pasunkėjus būklei, ragino ilgai nelaukti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos į medikus.

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas