Asociatyvi nuotrauka.

Įvairūs

Ką privalu žinoti steigiant įmonę?

Planuojant pradėti savo verslą, dažnai reikia išspręsti daug klausimų, susijusių su finansais, rinkodara, intelektine nuosavybe, pardavimais, žmogiškaisiais ištekliais, tačiau pats opiausias ir svarbiausias klausimas yra: kaip tinkamai įsteigti įmonę? Įmonių teisė reglamentuoja įmonių steigimo procesus, tačiau jei nesi kvalifikuotas teisininkas, ne visuomet juos lengva suprasti. Todėl šiame straipsnyje juos panagrinėsime ir atkreipsime dėmesį į dalykus, kuriuos svarbu apgalvoti bei jiems pasiruošti.

 

Įmonės pavadinimo sukūrimas

Vienas svarbiausių verslo pradžios žingsnių yra jo pavadinimo pasirinkimas. Vieniems tai paprastas, greitas ir lengvas etapas, kitiems – reikalaujantis daug kūrybinių jėgų. Jūsų įmonės pavadinimas leidžia susidaryti pirminį įspūdį, kuris gali būti susijęs su linksmomis, draugiškomis emocijomis, o gal duoti išankstinių užuominų apie jūsų profesionalumą ir atsakingą požiūrį į darbą.

Renkantis įmonės pavadinimą, svarbu, kad jis neprieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei, neklaidintų visuomenės dėl steigėjų ar veiklos tikslų, panašumo į kitų įmonių ar prekių ženklų pavadinimus.

Sugalvojus įmonei pavadinimą, visada verta pasitikrinti Registrų centro svetainėje ar Valstybinio patentų biuro tinklalapyje, ar pavadinimas nėra tapatus kitų įmonių pavadinimams ar prekių ženklams. Autentiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis jūsų įmonės pavadinimas, pateikus prašymą Registrų centrui, laikinai yra įrašomas į Juridinių asmenų registrą. Šiame registre pavadinimas saugomas 6 mėnesius nuo jo įrašymo dienos.

Įmonės veiklos formos pasirinkimas

 Įmonių teisė reglamentuoja galimas juridinio asmens teisines formas, o dėl tinkamiausios mokesčių atžvilgiu vertėtų pasikonsultuoti su ekspertais. Lietuvoje pačios populiariausios juridinių asmenų veiklos formos yra šios: akcinė bendrovė (AB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB), mažoji bendrija (MB), individuali įmonė (IĮ), viešoji įstaiga (VšĮ). Atkreiptinas dėmesys, kad priklausomai nuo pasirinktos juridinio asmens teisinės formos gali skirtis:

- minimalus įmonės kapitalo dydis;

- atsakomybė (ribota (įmonė atsako tik savo turimu turtu) arba neribota (įmonės savininkas atsako visu savo nuosavu turtu));

- steigėjų skaičius;

- sprendimų priėmimo tvarka;

- buhalterinė apskaita (MB ir IĮ nėra privaloma turėti buhalterį ar sutarties su buhalterinę apskaitą vykdančia įmone).

Nėra reglamentuota, kokią įmonės veiklos formą geriausia pasirinkti konkrečiu atveju. Dažnai toks pasirinkimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti. Šioje situacijoje, stengiantis taupyti laiką ir ieškant optimaliausio, geriausiai jums tinkančio varianto, rekomenduojama į pagalbą pasitelkti profesionalius teisininkus.

Įmonės steigimo dokumentų parengimas

 Šis įmonės steigimo etapas yra bene sudėtingiausias ir užima daugiausia laiko tiems, kurie nėra su tuo anksčiau susidūrę bei neturi specialių teisinių žinių. Svarbiausi Registrų centrui teikiami steigimo dokumentai yra šie:

  • steigimo sutartis (ar steigimo aktas, jei įmonę steigia tik vienas steigėjas). Šiame dokumente yra aiškiai nurodytos įmonės steigimo sąlygos, jos steigėjai, atstovai, kapitalo dydis ir kita reikalinga informacija;
  • įmonės įstatai. Čia turi būti nurodomi įmonės tikslai ir veiklos objektas, įstatinio kapitalo dydis, akcininkų (jei tai AB arba UAB) susirinkimo kompetencija, jo šaukimo tvarka, kiti įmonės organai, jų kompetencija, įstatų keitimo tvarka ir kita.

Įmonės buveinės patalpų pasirinkimas

Įmonės buveinė yra apibūdinama nurodant jos adresą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtinas buveinės savininko sutikimas suteikti patalpas įmonei, jei šios buveinės savininkas nėra įmonės steigėjas. Būtina, kad patalpos, kuriose registruota įmonės buveinė, būtų registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Įstatinio kapitalo formavimas

Steigimo metu paprastai formuojamas įstatinis kapitalas, kuris tampa įmonės turtu, naudojamu jos veikloje (įsigyti reikiamoms prekėms, apmokėti išlaidas, darbo užmokestį ir kt.). Lietuvos įmonių teisė reglamentuodama minimalaus kapitalo dydį, nurodo, kad steigiant akcinę bendrovę būtinas ne mažesnis nei 25 000 eurų įstatinis kapitalas, o uždarąją akcinę bendrovę – ne mažesnis nei 2 500 eurų įstatinis kapitalas. Renkantis kitas juridinio asmens teisines formas (mažąją bendriją, individualią įmonę, viešąją įstaigą ir kt.), įstatinio kapitalo dydis nėra apibrėžiamas bei galimas tiek piniginis, tiek materialus turto įnašas.

Įmonės steigimas nėra paprasta ir lengva procedūra. Jis reikalauja daug specifinių žinių, o kiekviena padaryta klaida gali kainuoti tiek laiko, tiek pinigų. Pasigilinus į įmonių steigimą, visada verta pasvarstyti, ar kuriant verslą nevertėtų paprašyti kvalifikuotų teisininkų pagalbos, kurie optimizuos įmonės steigimo procesus ir sutaupys laiko, leis išvengti nereikalingo streso.

Reklama

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas