Renginio dalyviai Želvoje, prie memorialo, įamžinusio 1945–1953 m. šiose apylinkėse žuvusius Didžiosios Kovos apygardos partizanus.

„Pilietiškumas - valstybės ir asmeninės gerovės garantas“, Kultūra, Naujausi

Žygis Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais

Elena LIUTKUTĖ

 

Pastaraisiais metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Ukmergės filialo nariai ne kartą keliavo Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais. 2015-ųjų rudenį jie į žygį vyko kartu su Ukmergės, Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Širvintų ir kitų rajonų jaunimu. Po poros metų su bendro likimo broliais iš Širvintų rajono dalyvavo žygyje, kurio maršrutas vedė per Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Kaišiadorių ir Jonavos rajonus. Šį rugsėjį tokį žygį organizavo filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė. Ukmergiškių pakviesti, prie jų prisijungė gausus būrys svečių – Alytaus, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Širvintų, Šakių atstovai.

Renginys prasidėjo Ukmergės šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukotomis šv. Mišiomis už žuvusius partizanus. Ukmergės dekanato dekanas, parapijos klebonas Raimundas Kazaitis jaudinančiame pamoksle kalbėjo apie partizanų pasiaukojimą kovose už Lietuvos laisvę, žmonių patirtus skaudžius išgyvenimus tremtyse palygino su Kristaus, mūsų Ganytojo, kančia. Taip pat kunigas dėkojo visiems, gausiai susirinkusiems žygio dalyviams, o ypač tiems, kurie atėjo nešini vėliavomis.

Iš bažnyčios didžiulė ukmergiškių ir svečių kolona pajudėjo link Daržų gatvės, kur stovi monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva pastatytas ir 2001-iais pašventintas Atminimo kryžius. Jis skirtas šioje vietoje buvusiame Vinco Justavičiaus name įrengtame bunkeryje 1948 m. gruodžio 8 d. žuvusių Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 5-ojo bataliono kuopos vado Edvardo Miliuko-Bijūno, partizanų Stasio Našlėno-Sakalo ir Stasio Peroko-Plechavičiaus atminimui.

Minėjimo dalyviai prie kryžiaus padėjo gėlių, uždegė žvakutes, skambėjo choro „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė) atliekama daina, filialo narės Onutės Krukauskienės skaitomos eilės apie meilę Tėvynei, partizanų pasiaukojimą. Apie šioje vietoje įvykusią tragediją papasakojo Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Vladas Kovarskas. LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas pasidžiaugė, kad į renginį susirinko gausus partizanų atminimą saugančių dalyvių būrys, gražius padėkos žodžius skyrė Ukmergės filialui, kuris yra vienas aktyviausių Lietuvoje. Taip pat sveikinimo žodį tarė ir Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.

Iš Ukmergės transporto priemonių kolona, lydima rajono Policijos komisariato pareigūnų, per miestą pajudėjo link Graužiečių ir suko į Juodkiškius. Organizatoriai už eismo reguliavimą ir palydą dėkingi komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Gediminui Kalesnykui.

Autobusu vykusius LPKTS vadovus, valdybos narius, taip pat svečius iš Kauno bei kitų miestų žygio metu lydėjo ir maršrutą komentavo, apie šiose vietovėse veikusius partizanus pasakojo filialo valdybos narys, atsargos majoras ir istorikas Vidmantas Leščius.

Antra stotelė – prie paminklinio akmens, pastatyto žuvusiems partizanams. 1949 m. Didžiosios Kovos apygardos vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas dažnai keitė apygardos štabo vietas. Tų pačių metų pabaigoje štabo bunkeris buvo įrengtas į Sibirą ištremto ūkininko Vagonio sodyboje, buvusioje tuometinio Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime. Saugumo sumetimais sodyboje, kurioje veikė Antakalnio pradžios mokykla, apsigyveno ir partizanų ryšininko Broniaus Tratulio šeima. 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės enkavėdistai apsupo štabo bunkerį. Per susišaudymą žuvo apygardos vadas A. Morkūnas-Plienas, štabo viršininkas Vladas Ališauskas-Puškinas, B rinktinės vadas Pranas Grigas-Geniukas, štabo apsaugos būrio vadas Bronislovas Medelskas-Krienas ir būrio vadas Bronius Dūda-Narutis. Taip buvo sunaikinta Didžiosios Kovos apygardos organizacija, nors pavieniai partizanai ar būrių likučiai dar kovojo iki 1955 metų. Atvykusiuosius muziejininkas V. Kovarskas supažindino su šiose apylinkėse veikusių partizanų kovomis, papasakojo, kaip buvo išduoti partizanai, kurie nepasidavė ir žuvo. Taip pat kalbėjo LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Prie paminklo padėta gėlų, uždegtos žvakutės, o chorui atliekant dainą, pritarė visi susirinkusieji.

Iš Juodkiškių visi nuvyko į Šešuolių seniūnijos Kazimieravos kaimą, kur 1946 m. sausio 22 d. įvyko pirmasis kovos krikštas ir žuvo į pasalą patekę 15 Lietuvos laisvės gynėjų, priklausiusių A. Morkūno-Plieno ir Povilo Švelniko-Voldemaro partizanų būriams. Šią vietą žymi paminklinis akmuo ir kryžius, kurį žuvusių partizanų Antano Čepo-Desanto, Vinco Dūdos-Šermukšnio, Jono Gedžiūno-Erelio, Jono Jastremsko-Gluosnio, Antano Kalibato-Perkūno, Edvardo Kalibato-Vasario, Stanislovo Kalibato-Jovaro, Mykolo Majausko-Žalgirio, Vlado Mikalajūno-Žaibo, Stasio Naviko-Bijūno, Antano Steponavičiaus-Viksvos, Vlado Steponavičiaus-Lazdyno ir vokiečio Frico, kovojusio kartu su lietuviais partizanais, atminimui pastatė monsinjoras A. Svarinskas. Svetingai pasitikti žygio dalyviai klausėsi muziejininko V. Kovarsko pasakojimo, prisiminimais apie bendravimą su A. Morkūno-Plieno dukra pasidalijo LPKTS valdybos narė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Žuvusieji pagerbti gėlėmis, uždegtos žvakutės. Žygio dalyvius pasveikino Šešuolių seniūnijos seniūnė Jolanta Lukšienė ir pakvietė visus prie bendruomenės paruošto stalo. Šešuoliečiai svečius vaišino kopūstiene, pyragu, arbata.

Žygio maršrutas taip pat vedė į Želvą, prie miestelio pakraštyje esančio memorialo, įamžinusio 1945-1953 m. šiose apylinkėse žuvusius ir buvusiose žvyrduobėse užkastus Didžiosios Kovos apygardos partizanus. Čia žygeivius pasitiko Želvos bendruomenės nariai ir istorikas Arvydas Anušauskas. Apie Želvos apylinkėse veikusių partizanų kovas ir likimus bei didingo memorialo statybą papasakojo LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė A. Kalesnikienė. Taip pat ji priminė, jog sovietiniais laikais, kai šioje vietoje bandyta padaryti šaudyklą, traktoriai vikšrais traiškė užkastus žmonių kaulus. A. Anušauskas pasidalijo mintimis apie partizanų kovų reikšmę Lietuvos likimui, Seimo narė Irena Hasse kalbėjo, kaip turime branginti mūsų didvyrių atminimą, prisiminti jų kovas už laisvę. Taip pat atvykusiuosius pasveikino Želvos bendruomenės pirmininkas Gintautas Povylius.

Žygis baigėsi Vidiškių seniūnijos Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke. Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras pasirūpino, kad parkas svečius pasitiktų visu savo grožiu. Pirmiausia buvo atiduota pagarba jo įkūrėjui, Laisvės kovų dalyviui monsinjorui A. Svarinskui. Prie kraštiečio kunigo atminimui skirto kryžiaus padėta gėlių, uždegtos žvakutės, istorikas V. Kovarskas trumpai apžvelgė parko istoriją, jame pastatytų paminklų reikšmę. Pušų viršūnėmis nuvilnijo visų dalyvių atliekama giesmė „Marija, Marija“.

Renginys tęsėsi prie estrados. Skambėjo Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, choras „Tremtinys“ kartu su susirinkusiaisiais sugiedojo partizanams skirtą dainą. Atvykusieji buvo supažindinti su Didžiosios Kovos apygarda. Apie partizanų kovos ypatumus, jos reikšmę bei laisvės gynėjų išdavystę papasakojo istorikas A. Anušauskas. LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas apžvelgė visą dienos žygį, padėkojo ukmergiškiams už puikiai organizuotą, turiningą ir prasmingą renginį.

Visų dalyvių širdis savo jautriomis dainomis apie Tėvynę, partizanų kovas, jų sunkią dalią kovoje už Lietuvos laisvę pavergė koncerto dalyviai – choras „Tremtinys“, Kultūros centro Dainavos skyriaus atlikėjų Daivos ir Loretos duetas bei partizanų uniformomis pasipuošę Siesikų kapelijos „Vieversa“ vyrai. Pasiklausę koncerto, pasistiprinę kareiviška koše kai kurie svečiai dar neskubėjo į namus – dalyvavo ekskursijoje po parką.

„Džiaugiamės, kad šiuo žygiu buvo prisiminti Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanai, jų kovos už taip brangią Tėvynes laisvę. Vardan jos bebaimiai kovotojai aukojo savo ateitį ir gyvybes. Už tai, kad esame laisvi, turime būti jiems dėkingi. Šalies ateities negalima sukurti be praeities, todėl mūsų žygis ir buvo skirtas partizanams bei kitiems kovotojams atminti“, – pažymėjo LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė A. Kalesnikienė.

Marijos DIAKAITĖS nuotraukos

Iš bažnyčios didžiulė renginio dalyvių kolona pajudėjo link Daržų gatvės.

A. Kalesnikienė (iš dešinės) su būreliu svečių iš Kauno.

Šešuolių seniūnė J. Lukšienė nemažai prisidėjo prie žygio organizavimo.

Mus remia:

 

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas