Siesikų pilį išsaugoti ar palaukti geresnių laikų?..

Nijolė STUNDŽIENĖ

Praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje prieštaringų nuomonių kilo svarstant klausimus dėl pritarimo Siesikų dvaro sodybos rūmų tvarkybos darbų ir sienų tapybos konservavimo-restauravimo projektų įgyvendinimui.

Investicinius projektus rajono Tarybos nariams pristatęs savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas aiškino, jog norint gauti finansinę paramą iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, reikia iki spalio 1 dienos pateikti paraiškas, be to, būtinas Savivaldybės tarybos pritarimas. Diskusijų kilo dėl to, jog sulaukus iš departamento patvirtinimo dėl lėšų skyrimo Siesikų dvaro sodybos rūmų tvarkymui, savivaldybė biudžeto lėšomis turės padengti ne mažiau kaip 30 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų išlaidų.

Įvertino, kokius darbus reikėtų atlikti

Rengiant paraiškas finansinei paramai gauti buvo atlikti skaičiavimai, kiek atsieitų Siesikų dvaro antrojo aukšto tvarkybos bei dailės vertybių konservavimo ir restauravimo darbai.

Pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ parengtą projektą visų tvarkybos darbų kaina siektų 677 739,67 Eur, pareiškėjo dalis turėtų sudaryti 203 321,90 Eur. Pagal UAB „Opus Optimum“ atliktus polichrominius tyrimus ir parengtą konservavimo-restauravimo programą, visų išsaugojimo darbų kaina sudarytų 449 725,41 Eur, savivaldybė turėtų pridėti ne mažiau kaip 134 917,62 Eur.

Pasak A. Sakalausko, paveldas ir rūpinimasis juo yra visų piliečių atsakomybė, ir nuo kiekvieno iš jų priklauso, kokią aplinką išsaugos ir perduos ateities kartoms.

Siesikų dvaro sodyba 1992 m. paskelbta nacionalinės reikšmės archeologiniu, istoriniu, inžineriniu, architektūriniu ir dailės kultūros paveldo objektu. Šiuo metu pilnai restauruotas pirmas dvaro aukštas, atkurta 16 a. struktūra. Jau sutvarkytas rūmų parkas, prie šalia esančio Siesikų ežero įrengtas paplūdimys, atstatytas ir pritaikytas lankymui dvaro bravoras.

Rūmus maksimaliai pritaikant naudojimui reikalinga atlikti antro aukšto tvarkybos darbus. Būtina konservuoti autentišką renesanso laikotarpio tinką su ant jo išlikusiais dažų sluoksniais, židinius, kupolo vietų tinką su dažų patina. Taip pat reikia restauruoti sienų, langų, durų angokraščių tinką, židinius, lubas, grindis ir kitas istorines vertybes, sutvarkyti bokšto patalpą. Vykdant antrąjį projektą dvaro rūmų antrajame aukšte būtų išsaugota išlikusi unikali sienų tapyba.

Lietuvoje nėra daugiau tokių 17 a. tapybos pavyzdžių

Prieš svarstant šiuos klausimus buvo išklausyta informacija apie dvare atliktus polichrominius tyrimus. Juos vykdė UAB „Opus Optimum“ restauratoriai Indrė Valkūnienė ir Aidonas Valkūnas. Restauravimo darbus galima pradėti tik atlikus polichrominius tyrimus, t. y. ištyrus visus dažymo sluoksnius ir nustačius, kurie iš jų yra vertingi meniniu bei istoriniu atžvilgiu. Istoriniai pastatai tiek interjeruose, tiek fasaduose buvo puošiami tapyba arba polichrominiu dekoru, tai daugiausiai priklausė nuo vyravusios tuo laikotarpiu mados ar meno tendencijų, taip pat nuo pastato paskirties. Šios bendrovės vadovas A. Valkūnas pasidžiaugė, jog minėtieji tyrimai buvo patikėti jiems. Pasak restauratoriaus, Siesikų dvaro renesanso laikotarpio pilis – ne tik šio krašto perlas, bet ir vienas unikaliausių objektų Lietuvoje.

Tai, ką specialistai rado, pristatė sienų tapybos restauratorė I. Valkūnienė. Jos teigimu, Siesikų pilies istorija – įspūdinga, nes pirmas jos paminėjimas randamas jau 15 amžiuje, o pradėta statyti 16 amžiuje. Kaip išsiaiškino specialistai, sienų tapybos išlikę antrajame pastato aukšte. Pirminiame tyrimo etape buvo nustatyti 16 a. priklausantys dažymai ir tapyba, kurios dar negalima įvardinti, tai pavyktų restauravimo metu. Antrajame etape atrasta gražiausia vėlyvojo renesanso tapyba, figūrinės freskos, 12 mėnesių ciklas, mitologinės scenos, augalinis dekoras. Trečiajame darbų etape aptikta ir keletas išlikusių 18 a. tapybos fragmentų.

Tyrėjų nuomone, Lietuvoje nėra daugiau tokių 17 a. tapybos pavyzdžių, todėl Siesikų pilies vertė nenusakoma. Būtent todėl būtina šiuo turtu susirūpinti ir viso to neprarasti. Restauratoriai įspėjo, jog šių piešinių būklė labai prasta, nes dėl atšokusio tinko, aplinkos poveikio jie gali bet kada subyrėti.

Pavadino perdėtos prabangos objektu

Vis tik ne visi Tarybos nariai pritarė siūlymui teikti projektus finansavimui gauti. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo A. Sakalausko pasiteiravus, ar tikrai Kultūros departamentas skirs 70 proc. lėšų, reikalingų minėtųjų projektų įgyvendinimui, jis paaiškino, jog galutinės finansavimo, skiriamų lėšų proporcijos bei savivaldybės indėlis paaiškės tik pasirašant sutartis.

Savivaldybės tarybos narės Audronės Augustėnienės nuomone, brangiai investuodami į praeities išsaugojimą prarandame ateitį. Politikės teigimu, Ukmergėje yra daug nepadarytų darbų – nesutvarkyti keliai, trūksta poilsio vietų, remonto prašosi darželiai ir t. t. Todėl projektus, prie kurių tektų prisidėti biudžeto pinigais ir kurių galutinė vertė nežinoma, A. Augustėnienė pavadino perdėtos prabangos. „Reikia atsakingai įvertinti turimas galimybes ir atsakomybę prieš žmones, labiau rūpintis ūkiniais, buitiniais reikalais“, – teigė kalbėjusioji.

Kolegei antrino Kęstutis Zinkevičius: „Mes turime balsuoti už nežinomas lėšas. O gal prireiks milijono?..“ Anot politiko, į Užugirio dvarą jau investuota per 2 mln. eurų, o objektas dar nėra pilnai pritaikytas turistams. K. Zinkevičiaus teigimu, turint biudžete „finansuose skylę“, neprotinga būtų pirkti mersedesą. Tarybos narys siūlė palaukti geresnių laikų ir ragino balsuoti prieš siūlomus projektus, nes „ne dvarai ir pilys žmonėms dabar rūpi“. Jis priminė, jog savivaldybė buvo užsakiusi gyventojų apklausą, kurios metu teiravosi, kokias jie mato problemas, ką reikėtų daryti pirmiausia. Kaip nurodė K. Zinkevičius, 98 procentai apklaustųjų teigė, jog jie nėra patenkinti rajono ir miesto infrastruktūra, daugiabučių kiemų keliais, šeimos su vaikais negali pasiekti poilsio vietų…

„Kokia tolesnė bus šio objekto paskirtis?“

Tarybos narys Ramūnas Nanartavičius abejojo, ar toks pinigų taupymas, atsisakant šių projektų, padės žmonėms geriau gyventi, juolab kad kultūra ir kelių remontas finansuojami iš skirtingų šaltinių. Politikas sakė: „Mersedesą (Siesikų pilį) mes jau turime, tik dabar reikia užsiimti jo sutvarkymu. Taigi, turime nuspręsti, ar pirksime loterijos bilietą ir už laimėtus pinigus prikelsime objektą, ar jį išmesime…“

Valdas Petronis priminė Siesikų dvaro atsiėmimo peripetijas. Neva tuomet ir reikėjo įvertinti, kokią atsakomybę savivaldybė prisiima. „Lengvabūdiškai buvo įrodinėjama, kad viską padarysime ūkio būdu. Dabar aiškėja, kad pilies sutvarkymo galutinė kaina bus labai didelė. Sukišime milijonus, o kokia tolesnė bus šio objekto paskirtis?“ – svarstė politikas ir siūlė sudaryti darbo grupę, kuri pateiktų ateities viziją, statinio rekonstrukcijos kainą, atsakytų į kitus klausimus.

Panašias mintis išsakė ir Savivaldybės tarybos narys Romas Pivoras: „Kai atsiiminėjome pilį, siūlėme parengti šio objekto įveiklinimo programą. Dabar niekas apie tai nekalba. Suprantama, kad privalome rūpintis kultūros objektu, bet turime žinoti, kaip jį panaudosime, kaip pristatysime Lietuvai, visam pasauliui. Jei išlošime ir gausime finansinę paramą, šie pinigai turi būti skirti tik tuomet, kai matysime programą, kaip objektas tarnaus žmonėms.“

Dvaro koncepcija parengta, bet nepristatyta

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas A. Sakalauskas informavo, jog Siesikų dvaro sodybos koncepcija buvo parengta dar kovo mėnesį, tačiau visuomenei nepristatyta. Trumpai apžvelgdamas jos esmę vedėjas sakė, jog pilis būtų naudojama įvairioms mini ekspozicijoms, atliktų multifunkcinę paskirtį, antrame aukšte būtų polichrominė erdvė, salėje galėtų vykti teatro, muzikos ir kiti pasirodymai. A. Sakalauskas informavo, kad per šios vasaros sezoną už filmų demonstravimą Siesikų pilyje, renkant iš žiūrovų po 1 eurą, gauta 6 400 eurų. Tai liudija, jog šis objektas patrauklus, žmonės nori lankytis net ir nerestauruotoje pilyje.

Ateities veiklos, anot vedėjo, būtų orientuotos į istorines amatų ekspozicijas, veiktų virtuvė su degustacinėmis programomis, buvusio hipodromo vietoje galėtų vykti plenerai, koncertai, masiniai renginiai, pilies prieigų aikštėje įsikurtų žolių parkas, spirito varykloje – restauracinės dirbtuvės su įvairiomis edukacijomis, ežero pakrantėje – prieplauka… Architekto nuomone, restauruota pilis galėtų tapti ir „ypatingu varikliu“ Siesikų miestelio bendruomenei, kuri tiektų produkciją, teiktų įvairias paslaugas.

Ragino nepriešinti visuomenės

Pasirūpinti šia pilimi ragino ir Tarybos narys Arvydas Pėšina. Jis sakė, jog 6 klasės istorijos vadovėlyje parašyta, kad žmonės, nežinantys savo istorijos, lieka vaikais. Anot politiko, jei šiandien nieko nedarysime ir lauksime geresnių laikų, ateis metas, kai neturėsime kuo rūpintis: „Neliks istorijos, galėsime gyventi ramiai, užsiimti tik savimi.“

Jam pritarė ir rajono meras Rolandas Janickas. Jis aiškino, jog nereikėtų priešinti visuomenės. Formuojant savivaldybės biudžetą lėšos skirstomos proporcingai ir švietimui, ir kultūrai, ir infrastruktūrai, ir kitoms sritims. R. Janickas sutiko, kad visų politikų programose prioritetas – infrastruktūra, ir tam savivaldybė atseikėja nemenkus pinigus. Pasak rajono vadovo, be tikslinių fondų, kurie skirti tvarkyti kelius bei gatves, biudžetas infrastruktūrai skiria dar po pusę milijono. „Todėl nereikia sakyti, kad aikštelių tvarkymui numatytus pinigus norime permesti į kultūrą. Tiesiog dabar yra galimybė pretenduoti į kultūros fondų lėšas. Turime šansą išsaugoti vertingą istorinį objektą, pritraukiant papildomus pinigus“, – situaciją komentavo meras.

Jis prisiminė panašią situaciją, kuri buvo ir prieš pradedant tvarkyti Antano Smetonos dvarą Užugiryje. Kai kas tuomet neva taip pat sakė, tegul valstybė šiuo dvaru rūpinasi, klausė, kas ten bus, ar pajėgsim patys jį prikelti. R. Janickas pridūrė: „Kasmet vykdant įvairius investicinius projektus savivaldybė iš biudžeto Užugirio dvaro rekonstrukcijai skirdavo apie 100 tūkst., ir per 5-6 metus pasiekėme rezultatą. Išsaugojome istorinį paveldą, turime traukos objektą, lankytojų srautai didžiuliai.“ Mero teigimu, tokie užmojai, kaip dvarų išsaugojimas, nėra trinkelių klojimas, tam reikalinga rizika, strategija, o tai ir yra politikų misija.

Nors buvo siūloma šių projektų svarstymus atidėti, balsuojant Savivaldybės tarybos nariai tam nepritarė. Dauguma pasisakė už galimybę teikti paraiškas ir gauti finansavimą Siesikų dvaro rūmų antrojo aukšto tvarkybos bei dailės vertybių konservavimo ir restauravimo darbams atlikti.

AUTORĖS nuotr.

Restauratoriai A. Valkūnas ir I. Valkūnienė pristatė polichrominių tyrimų rezultatus.

Tarybos narių nuomonės buvo prieštaringos.

Mus remia: