Vaikai lankėsi patyrimų muziejuje.

Jaunimas, Naujausi

Stovyklavome kartu

Asta PAŽĖRIENĖ

Stovyklos koordinatorė, socialinė pedagogė metodininkė

Po ilgokai trukusio karantino, labai pasiilgę bendravimo ir bendraminčių Dukstynos pagrindinės mokyklos mokiniai birželio 8–12 d. skubėjo į kasmetinę dieninę poilsio stovyklą „Vasarą būkime kartu“. Tęstinė stovykla vykdoma nuo 1997 m. Šiais mokslo metais ji organizuota 23 kartą, joje šurmuliavo penkiolika mokyklos pradinių klasių mokinių. Stovyklai „Vasarą būkime kartu“ vadovavo ir vaikų užimtumo planą sudarė šių eilučių autorė, pagal grafiką taip pat dirbo dvi vadovės – mokytojos.

Kasdieną stovyklautojų laukė vis nauja veikla: mokiniai bendravo, susirado naujų draugų, žaidė, sportavo, keliavo, aplankė naujas vietoves, domėjosi Ukmergės krašto istorija.

Pirmąją „Balandžių pėdomis“ stovyklavimo dieną visi dalyviai vieni su kitais susipažino, aptarė lūkesčius ir stovyklos darbo planą, kūrė taisykles, kartu su mokytojomis keliavo „Dainuojančių Ukmergės balandžių“ pėdomis – ieškodami paslėptų balandžių, kurie pildo norus. Užlipę į miesto piliakalnį gėrėjosi Ukmergės panorama, braidė Vilkmergės upelyje.

Antrąją „Veprių krašto keliais“ dieną stovyklautojai keliavo į Veprius. Nors lauke dulkė lietus, tačiau gerų emocijų netrūko. Mokiniai pamatė Juozapavos akmenį, skaičiavo laiptelius kopdami į Veprių piliakalnį, išgirdo pasakojimą-padavimą ir pamatė Geldutę. Pasižvalgė Veprių stovykloje ir dvaro teritorijoje, bandė „atstatyti“ bažnyčios bokštą, pamatė šventoriuje stovinčius varpus. Taip pat vaikai paragavo šventojo Bėčių šaltinio vandens, gėrėjosi Veprių ežere plaukiojančiomis salomis, vietinių skulptorių darbais.

Trečiąją „Grįžimas į baltų laikus“ dieną visa stovykla vyko į Širvintų rajone Družų kaime įsikūrusį „Vikingų kaimą“ – prieš septynerius metus įsteigtą patyrimų muziejų po atviru dangumi. Stovyklautojai dalyvavo edukacijoje „Senovės baltų gyvensena“. Pirmoje dalyje „Senovės baltų karyba“ vaikai išgirdo pasakojimą, kad senovėje karyba buvo neatskiriama vyrų gyvenimo dalis. Juos supažindino su to meto kario apranga, ginkluote, gyvenimo būdu; visi turėjo puikią progą pasijusti „senovinio kario kailyje“. Vyko karių pratybos, kur vaikai tapo viena komanda, treniravosi ir mokėsi įvairių taktinių manevrų. Antrojoje dalyje „Archainio maisto ruošos ir buities edukacijoje“ vaikai susipažino su senovinio žmogaus racionu, kas buvo auginama, kuo mito, kada ir iš kur atkeliavo įvairūs maisto produktai. Ruošėsi viduramžių puotai: pasiskirstę darbais kūreno virtuvės laužus, rinko žolynus ir virė arbatą, malė grūdus, minkė tešlą, skrudino grūdus, kepė blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Atlikę patyrimines užduotis stovyklautojai turėjo galimybę išmėginti ir įvairiausius viduramžių Europoje ir Lietuvoje mėgiamus žaidimus, kuriuos žaisdavo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji: tai „burzgulių“ ūžimas, „sukučių“ varžybos, avies šokikaulių mėtymo rungtynės ir kt.

Ketvirtąją „Skautų slėnio galimybės“ dieną stovyklos vaikai ir mokytojos keliavo į Sukinių kaime įsikūrusį „Skautų slėnį“. Visi dalyvavo edukacijoje „Skautorama“. Stovyklautojai išmoko rišti skautiškus mazgus, pinti apyrankes, žaidė smagius komandinius žaidimus, lauže kepė skautišką duonelę. Netradicinės užduotys, estafetės, rungtys ir skautiški žaidimai gryname ore pakerėjo mažuosius dalyvius.

Paskutiniąją „Lik sveika, stovykla“ dieną stovyklautojai keliavo į Antano Smetonos tėviškę: lankėsi Užugirio dvare, Užugirio mokykloje-muziejuje, gėrėjosi Lėno ežero gamtovaizdžiu, žaidė judriuosius žaidimus mokyklos kieme. Visi kartu prisiminė gražiausius stovyklos įspūdžius ir patyrimus, aptarė lūkesčius, parašė palinkėjimus kitų metų stovyklautojams ir iškilmingai uždarė stovyklą. Šventę vainikavo padėkos ir atminimo dovanėlės.

Stovyklautojai užsidėjo kario šarvus, apžiūrėjo varpus.

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas