Steigiamojo susirinkimo dalyviai.

„Pilietiškumas - valstybės ir asmeninės gerovės garantas“

Draugijos veiklos tikslas – varpų puoselėjimas

Audronė TELŠINSKIENĖ

2017 m. vasario 13 dieną entuziastų pastangomis buvo įkurta visuomeninė Lietuvos kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“. Draugijos tikslai – talkinti paveldosaugininkams ir Bažnyčiai, moksliškai tyrinėjant varpus, fiksuojant jų būklę, sudarant varpų registrą, tvarkant skambinimo mechanizmus, konsultuojant naujų varpų įsigijimą. Draugija nėra gausi, tačiau jos narių – istorikų, menotyrininkų, inžinierių, kraštotyrininkų, fotografų – interesai aprėpia visus varpo kultūrologinius bei technologinius aspektus.
Tų pačių metų vasario 27 dieną Ukmergės restorane „Vilkmergė“ vyko Lietuvos kampanologų draugijos išplėstinis valdybos posėdis. Draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas susirinkusiuosius informavo apie šios organizacijos įstatų įregistravimą. Posėdį vedė draugijos valdybos pirmininkas, mokslininkas, apgynęs disertaciją apie varpus, dr. Gintautas Žalėnas. Aptarta draugijos strategija ir pirmųjų svarbių visai Lietuvai darbų galimybės.
Draugijos valdybos narys ukmergiškis Romas Petras Šaulys pasiūlė prasmingą idėją, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės metu tą pačią valandą suskambėtų visų Lietuvos bažnyčių varpai. Tai būtų svarbus žingsnis budinant tautos dvasią. Įgyvendinus šią idėją, 2018 m. vasario 16 d., 12 val. 30 min., miestuose, miesteliuose ir bažnytkaimiuose įspūdingai suskambo varpų dūžiai. O iškilmingame koncerte „Gloria Lietuvai“ šimto varpų iš viso krašto garsai, įsiliedami į muziką, pašlovino tautos nuveiktus darbus. Tad varpai apvainikavo valstybės jubiliejų skambesiu, kuriame girdėjome savo istorijos žingsnių aidus…
Pirmieji draugijos veiklos metai, vadovaujant prezidentui L. Šab-linskui ir valdybos pirmininkui G. Žalėnui, jau davė gana apčiuopiamų rezultatų. Pavyko išaiškinti patį seniausią visose Baltijos šalyse varpą – jis aptiktas Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčios varpinėje; dabar yra eksponuojamas Laisvės kovų muziejuje Obeliuose. Manoma, kad šis varpas yra išlietas XIII–XIV amžių sandūroje, o gal siekia ir karaliaus Mindaugo laikus.
„Societas campanarum Lituaniae“ pasirūpino, kad būtų tinkamai sutvarkytas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios varpas ir pašalinta avarijos grėsmė Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios varpinėje.
2019 metų birželio 16 dieną Kampanologų draugija Kaune iškilmingai paminėjo Lietuvos Laisvės varpo šimtmetį.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje dėmesį patraukia bokštas, slepiantis Lietuvai ne-abejotinai svarbų simbolį – Laisvės varpą. Tokių varpų pasaulyje yra tik trys, o šis pirmą kartą suskambėjo 1919 m. birželio 8 dieną.
Siekdamas garsinti Lietuvos vardą, 1919 m. gegužės 9 d. Čikagos lietuvių konferencijoje advokatas Jonas Bagdžiūnas-Borden pasiūlė nuliedinti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir įteikti jį Amerikos lietuvių Seimui, kuris turėjo įvykti birželio 9 d., o Seimas padovanotų šį varpą Lietuvai. Gimtajai šaliai skirtas Laisvės varpas buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje (St. Loui, MO).
Jis buvo 4 pėdų (121,92 cm) aukščio ir 3 pėdų (91,44 cm) pločio. Svėrė 1 000 svarų (500 kg) be rėmų, o su rėmais – 1 200 svarų (600 kg). Vienoje varpo pusėje užrašytas Lietuvos diplomato, politinio bei visuomenės veikėjo Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas kas negina jos“, o kitoje – „Amerikos lietuvių seimas Lietuvai, birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, IL.L.“
Nuo 1920 m. rugpjūčio 15 d. Laisvės varpas perėjo į Lietuvos valstybės rankas.
Per Liepoją jis pasiekė Lietuvą 1922 m. sausio 13 d. Ministrų kabineto sprendimu, varpas buvo perduotas Karo muziejui ir daugiau kaip mėnesį eksponuotas šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, po to įkeltas į muziejaus varpų bokštą ir vasario 16 d. iškilmingai pašventintas.

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas