Paroda apie esperanto kalbos kūrėją atkeliavo į Ukmergę

Oskaras VERBICKAS

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Šiemet, minint 160-ąsias šio asmens gimimo metines, jam skirta paroda, aplankiusi net 14 Lietuvos vietovių, atkeliavo ir į Ukmergės kraštotyros muziejų.

Esperanto yra XIX a. sukurta kalba, kuri puikiai gyvuoja iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Šios kalbos kūrėjas L. Zamenhofas gimė Balstogėje, kurioje anuomet buvo tikras „tautų katilas“: čia gyveno lenkai, rusai, žydai ir vokiečiai. Dėl šios priežasties jis dar mokykloje ėmėsi kalbos mokslų ir jau tuomet jam gimė idėja sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas.

Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais metais uošvio lėšomis išėjo šios knygos laidos lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, po to – dar kelios knygelės. Be Kauno verslininko A. Zilberniko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį.

Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė maždaug prieš šimtą metų – čia 1918-aisiais įkurta esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Jis iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2 344 asmenys), tiek atstovautų valstybių skaičiumi (60 pasaulio šalių), tiek trukme (liepos 23–30 dienomis).

Šiuo metu Lietuvoje yra per 6 000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek bendravimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Lietuvoje L. Zamenhofo atminimas yra įamžintas įvairiais būdais: Veisiejuose, kur yra gyvenęs, jam yra pastatyti du paminklai, jo vardu pavadintos gatvės šiame miestelyje, Kaune ir Vilniuje. Kazlų Rūdoje yra Esperanto gatvė. Apie šį didį humanistą lietuvių kalba yra išleistos šešios biografinės knygos.

Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu L. Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą apie jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Paroda, kurioje galima sužinoti daugiau faktų apie kūrėjo gyvenimą ir išvysti to laikmečio nuotraukų, Kraštotyros muziejuje bus eksponuojama iki rugpjūčio 31 d.

Paruošta pagal Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininko Povilo Jegorovo informaciją.

AUTORIAUS nuotr.