Gražėja Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Daugelį metų neremontuota Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia šįmet per šv. Velykas maldininkus pasitiks su nauju stogu.

Sutvarkė stogą

Kaip pasakojo šios parapijos pastoracinės tarybos narė, Lyduokių kaimo bendruomenės pirmininkė Auksė Pusvaškienė, pastatas jau seniai reikalavo remonto.

Tačiau be piniginės paramos rekonstrukcijos darbų nebuvo įmanoma padaryti. „Kadangi bažnyčios kompleksas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, net negalėjome teikti projekto paramai gauti. Vis dėlto šviesios atminties klebono Ladislovo Baliūno pastangų dėka 2017 metais visi inventorizaciniai dokumentai buvo sutvarkyti ir savivaldybės administracija juos pateiktė vertinančioms institucijoms. Bažnyčios statinių kompleksui suteiktas kultūros vertybės statusas“, – sakė A. Pusvaškienė.

Tais pačiais metais UAB „Monresta“, vadovaujama Nijolės Ščiogolovienės, paskaičiavo stogo tvarkybos darbų sąmatą.

A. Pusvaškienė paruošė projektą, kuris buvo pateiktas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Ši institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, suteikė 79 tūkstančių eurų Šventojo Sosto paramą, parapijoje buvo surinkta 35 tūkstančiai eurų aukų, savivaldybė skyrė 10 tūkstančių eurų.

Buvo įvykdyti viešieji pirkimai ir konkursą laimėjusi UAB „Bramer “ rugpjūčio mėnesį pradėjo darbus. Jie baigti šių metų pradžioje. Rekonstrukcijos metu pakeistas visas stogas, vandens nuotekų sistemos, visos medinės konstrukcijos.

Lėšos gautos ir fasado tvarkymui

Lyduokių bendruomenės pirmininkė A. Pusvaškienė taip pat kalbėjo, kad praėjusiais metais UAB „Monresta” paskaičiavus ir fasado tvarkybos darbų sąmatą, ji paruošė projektą, kuris pateiktas dėl finansinės paramos šiems darbams atlikti.

Kultūros ministrui kovo mėnesį įsakymu patvirtinus paramos skyrimą, šių metų balandį pasirašyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo parapijos, atstovaujamos klebono Šarūno Petrausko, Kultūros departamento ir valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ sutartis. Pagal šią sutartį, bažnyčios fasado tvarkybai – remontui, restauravimui, avarijos grėsmės pašalinimo darbams, Šventasis Sostas skyrė 100 tūkstančių eurų, Ukmergės savivaldybės administracija – 10 tūkstančių eurų, o parapija įsipareigojo surinkti 35 tūkstančius eurų.

VĮ „Lietuvos paminklai“ organizuos konkursą išaiškinti rangovą, kuris atliks darbus.

Dėkingi visiems rėmėjams

A. Pusvaškienė teigė, jog aktyviausi parapijos pastoracinės tarybos nariai atliko didelį darbą rinkdami aukas. Pinigų gauta iš pavienių gyventojų, verslininkų, kraštiečių. Ji minėjo ypač dosniai parėmusius Vilniuje įsikūrusios UAB „Tuma” savininkus – kraštietę iš Virkščių Alfonsą Mikalajūnaitę-Ivlijevą ir jos sutuoktinį Vladimirą Ivlijevą. „Už stogo ir fasado projektinius darbus turėjome sumokėti 16 tūkstančių eurų, tai jie skyrė 10 tūkstančių Eur. Šie verslininkai žadėjo, kad parapiją rems ir toliau“, – vardijo geradarius A. Pusvaškienė.

Ji pasidalijo ir ateities planais: „Suremontavus fasadą, pradėsime lauko darbus – tvarkysime bažnyčios aplinką.“

Ir pridūrė: „Esame dėkingi ir tuometiniam Kauno vyskupui Lionginui Virbalui, kuris pritarė abiem projektams ir dėl to gavome Šventojo Sosto paramą.“

Š. Petrauskas džiaugėsi, kad šie maldos namai, tvarkomi etapais, vis gražėja: „Parapijoje yra daugiau kaip 600 tikinčiųjų, kurie renkasi į nuolat atnaujinamą bažnyčią. Sutvarkius stogą, fasadą, planuojame tvarkyti aplinką, tvorą, atlikti vidaus elektrifikacijos darbus. Tačiau viskas priklausys nuo finansavimo, kitų aplinkybių.“

Bažnyčią projektavo prancūzų architektas

Mūrinę baroko stiliaus bažnyčią Lyduokiuose 1623 metais pastatė dvarininkas Henrikas Padlevskis. Bažnyčios pastatą ir Lyduokių dvaro rūmus projektavo kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua. Prie bažnyčios buvo įsteigta prieglauda. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Po 1782 metų pristatytas priebažnytis. 1884 m. Lyduokių dvaro savininko, karo inžinieriaus Henriko Voinickio ir parapijos lėšomis bažnyčia padidinta, pristatyti du bokštai. Bažnyčią 1887 metais konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgadinta. 1957 metais buvo atstatyti nugriauti bokštai. Ilgametis bažnyčios zakristijonas Mykolas Vaskela su sūnumi Mykolu ant stogo atstatė šv. arkangelo Mykolo bareljefą.

1988 metais buvo dekoruotas bažnyčios vidus. 1999-aisiais joje atidengtas ir pašventintas bareljefas šios parapijos klebonu dirbusiam Jonui Burneikai (1901–1956 m.). Šventoriuje 2000 metais pastatytas ąžuolinis kryžius (tautodailininkas Remigijus Rudokas) jubiliejiniams 2000-iesiems pažymėti.

Bažnyčioje yra 4 dailės paminklai, įrašyti į kultūros vertybių registrą. Du iš jų yra molbertinės tapybos ir du – taikomosios dailės kūriniai. Vienas reikšmingiausių – molbertinės tapybos XVIII a. nežinomo dailininko paveikslas „Puota Emause“, taip pat XVIII a. antrosios pusės paveikslas „Marijos ėmimas į dangų“.

Bažnyčioje be įvairių dailės kūrinių yra ir įdomi relikvija – Dievo kančios simboliai (erškėčių vainikas, rykštė, nendrės, vinys), kuriuos 1893 metais pėsčiomis iš Jeruzalės parnešė Slabados kaimo gyventojas Antanas Juras.

Bažnyčios šventoriuje stovi koplyčia-mauzoliejus, antkapinė koplytėlė.

Gedimino KADELSKO nuotraukos

Koplytėlė-mauzoliejus.