Ukmergiškiai grąžino daugiau pakuočių

Simona VAIČIKAUSKĖ

2018 metais taromatams bei rankinio surinkimo punktams teko padirbėti. Pernai grąžinome rekordinį gėrimų pakuočių kiekį, iš viso 581,6 mln. vnt. Tai 43 mln. daugiau nei 2017-aisiais. Pagrindinė to priežastis – dėl ūgtelėjusių gyventojų pajamų bei itin ankstyvos ir ilgos vasaros išaugęs gėrimų vartojimas.

Pernai kiekvienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 207 grąžintos gėrimų pakuotės (metais anksčiau – 189), o kiekvieną taromatų bei rankinio surinkimo punktų veiklos (skaičiuojant standartinį darbo laiką nuo 8 iki 22 val.) sekundę buvo grąžinama po 32 pakuotes.

„Metai buvo intensyvūs. Gyventojai gėrimų pirko gerokai daugiau, gerokai daugiau grąžino ir gėrimų pakuočių. Tačiau svarbiausia, jog grąžinta 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių – šis rodiklis išliko toks pats aukštas. Tai rodo, jog Lietuvos gyventojų nuostata ir įprotis grąžinti pakuotes išlieka tvirti.

Matydami tokius rezultatus galime užtikrintai teigti, kad Lietuvoje veikianti užstato sistema yra viena efektyviausių, savo rodikliais besilygiuojanti į ilgą laiką veikiančias Skandinavijos šalių sistemas. Mums, kaip organizacijai, ypač svarbu tai, kad pavyksta išlaikyti itin aukštą pasitikėjimą užstato sistema ir jos vertinimą – 98 proc. besinaudojančiųjų sistema teigia, kad ji reikalinga“, – sako ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Jo teigimu, Europos Sąjungos (ES) institucijoms patvirtinus vienkartinį plastiką ribojančius teisės aktus, parduotuvėse ne tik dings plastikiniai indai bei šiaudeliai – 2029 m. visoje ES turėtų būti surenkama bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių. Lietuvoje toks rodiklis buvo pasiektas jau užpernai, tad ES tikslus aplenkėme 12 metų.

„Turint omenyje, kad užstato sistema veikia tik trečius metus, esamą situaciją galima vertinti kaip labai gerą. Todėl, galvojant apie artimiausių metų veiklą, pagrindinis mūsų siekis – išlaikyti tokius pat aukštus surinkimo rodiklius ir juos gerinti. Kadangi Lietuvos gyventojai palaiko sistemą, tikiu, kad kartu mums tai pavyks“, – įsitikinęs vadovas.

Nors 2018 metais šalies gyventojai grąžino 8 proc. daugiau gėrimų pakuočių, tačiau atskiruose Lietuvos regionuose skaičiai smarkiai skiriasi. Augimas ryškiausias svečius traukusiose vietose, o nuošalesnėse bei ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse rezultatai kuklesni.

„Jau pirmoje metų pusėje matėme kiek ūgtelėjusius grąžinimo rodiklius, kuriuos tikriausiai lėmė didesnių pajamų paskatintas vartojimas. Tačiau didžiausią įtaką rezultatams padarė vasara. Ji buvo neįprastai ilga ir saulėta, dėl ko ir taip intensyvūs vasaros mėnesiai tapo dar intensyvesni“, – pasakoja G. Varnas.

Anot jo, būtent turistų apgultį išgyvenusiuose kurortuose fiksuotas didžiausias grąžinamų pakuočių augimas. Antai Neringos savivaldybėje grąžinta 16 proc., Palangos – 14,4 proc., Birštono – 13 proc. daugiau gėrimų pakuočių nei metais anksčiau. Mažiausiais augimas fiksuotas Visagino miesto (2,7 proc.) bei Pagėgių (3,2 proc.) savivaldybėse.

Jeigu matuotume ne procentinius, o grąžinamų pakuočių skaičiaus pokyčius, tuomet didžiausias augimas, suprantama, buvo didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje grąžinta 9,4 mln., Kaune – 6,4 mln., Klaipėdoje – 2,9 mln., Šiauliuose – 1,7 mln., Panevėžyje – 1,5 mln. pakuočių daugiau. Mažiausias augimas Pagėgių savivaldybėje – 37,4 tūkst.

Ukmergės rajone 2017 metais buvo surinkta 7 234 993 vienkartinių pakuočių, 2018-aisiais – 7 661 645. Tai yra 426 652 vienetais arba apie 5,9 proc. daugiau negu užpernai.

Pernai iš surinktų pakuočių PET pakuotės sudarė 4 948 997, metalinės – 2 499 031, stiklinės – 213 617.

G. Varno teigimu, užstato sistema šiuo metu naudojasi 88 proc. šalies gyventojų, tačiau mūsų aplinkai būtų geriau, jeigu įsitrauktų dar daugiau žmonių, nes visas surinktas pakuotes USAD perduoda perdirbimui. O viena stipriausių paskatų naudotis užstato sistema – geras kitų pavyzdys ir paraginimas.