„Gyvsidabrio bylos“ nagrinėjimas persikėlė į Panevėžį

Praėjusią savaitę Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti daugiau nei 30-ties ukmergiškių teisininkų skundus dėl 2017 metų spalį Širvintų teismo priimto sprendimo vadinamojoje gyvsidabrio byloje. Grupinį ieškinį atsakovei – Lietuvos Respublikai – pateikę Ukmergės teismo, prokuratūros darbuotojai bei advokatai, jų padėjėjai nusivylė Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu, o jiems priteistas sumas vadino juokingomis. Kasacinį skundą pateikę ukmergiškiai viliasi, kad šįkart teismas atidžiau įvertins jų parodymus bei šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus.

Praėjusiais metais pirmos instancijos teisme, Širvintose, buvo nagrinėjama byla pagal ukmergiškių grupinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovų pripažinimo nukentėjusiaisiais, įpareigojimo nustatyti tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ir priemonės. Ieškovai prašė iš valstybės jiems priteisti po 225 550 eurų neturtinės žalos atlyginimą, advokatė Danutė Giedraitienė – 50 000 eurų, taip pat atlyginti jiems bylinėjimosi išlaidas. Šioje civilinėje byloje kartu buvo nagrinėjamas ir atskiras advokato Valentino Giriūno ieškinys. Jo prašoma priteisti suma – 14 367,96 Eur patirtos turtinės žalos ir 226 000 Eur neturtinės žalos. Bylą nagrinėjęs Širvintų apylinkės teismas ieškovų ieškinius tenkino tik dalinai, o kelių asmenų atmetė. Įvertinus visas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus teismo darbuotojams buvo priteista po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o vienam prokurorui ir advokatams – po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš dalies kompensuotos bylinėjimosi išlaidos – 215 Eur. Ieškinys pripažinti ieškovus nukentėjusiaisiais, vykdant darbo ir/arba tiesiogines pareigas, gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose, buvo atmestas.

Po šio teismo sprendimo „Gimtosios žemės“ kalbintas Ukmergės teisėjas Rinaldas Adamonis prisipažino, jog yra nusivylęs tokia baigtimi. Jo nuomone, priteista suma – juokinga, nesuprantama, kodėl teismo darbuotojams skirta 1 500 Eur, o ne 3 000… Pasak teisėjo, dauguma tikėjosi bent 10 tūkst. eurų.

R. Adamonį taip pat nustebino sprendimas atmesti ieškovų reikalavimą pripažinti juos nukentėjusiaisiais. „Jei iš dalies tenkino ieškinį, vadinasi, pripažino, kad gyvsidabris pakenkė mūsų sveikatai“, – kalbėjo teisėjas ir pridūrė, jog dauguma ieškovų norėtų sprendimą skųsti apeliacinei instancijai. Jo teigimu, tai – analogų neturinti, vienetinė byla, todėl įdomu būtų išgirsti ir Aukščiausiojo Teismo pasisakymą.

Taip pat R. Adamonis nelabai suprato, kodėl bylą nagrinėjusi teisėja atskirai vertino 2003 metais rasto gyvsidabrio atvejį ir 2012-ųjų įvykius.

Nusivylimo neslėpė ir advokatė Regina Šaltinienė. Pasak jos, Širvintų apylinkės teismo sprendimas – žmonių pažeminimas, pasityčiojimas. „Jei visa tai vyktų Afrikos valstybėje, gal ir suprasčiau, bet juk gyvename Lietuvoje, kurioje galioja Europos Sąjungos teisiniai svertai. Mes teisėmės su valstybe, o ji į mus nusispjovė“, – tuomet kalbėjo advokatė.

Širvintų apylinkės teismo sprendimą skųsti ketino ir prokuroras Gintas Vaičiūnas. Jis nesuprato, kodėl buvo atmesti jo bei kolegų ieškiniai. „Tuo metu neva mes teisme nedirbome, atseit nepateikėme reikiamų dokumentų. Matyt, įvyko kažkoks nesusipratimas. Juk teisme duodamas parodymus nurodžiau, kad Ukmergės mieste prokuroru dirbau nuo 2004 metų birželio, todėl Apylinkės teisme lankydavausi dažnai“, – svarstė prokuroras.

Jo teigimu, jei teisme tuo metu, kai buvo rastas gyvsidabris, dirbę žmonės nebūtų sukėlę triukšmo, iki šiol, matyt, niekas nieko nebūtų daręs. „Patys ėmėmės iniciatyvos. Kai važiavome tikrintis sveikatos, kai kurie medikai tiesiai šviesiai sakė, jog po 10 metų mūsų gali ir nebūti. Tačiau kai atėjo reikalas viešai apie tai kalbėti, visi užtilo. Net gydytojai, kuri daugumai diagnozavo apsinuodijimą gyvsidabrio garais, vėliau buvo uždrausta mus priiminėti. Manau, ji patyrė spaudimą. Gaila, kad dėl ligos ji negalėjo atvykti į teismo posėdžius. Visi kiti, kurie buvo iškviesti liudyti, neigė, kad gyvsidabris galėjo pakenkti mūsų sveikatai“, – apgailestavo G. Vaičiūnas, pripažindamas, jog turi sveikatos problemų, ir tai sieja su neigiamu gyvsidabrio poveikiu.

Didžiajai daliai ieškovų atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas ne kartą buvo sakęs, kad gyvsidabris teisme galėjo būti dešimt metų, nes darbuotojai jautė panašius simptomus, o nukentėjusiųjų gali būti kur kas daugiau, nei pareiškusiųjų ieškinį. Pasak advokato, tai buvo teroristinis aktas, nukreiptas prieš grupę žmonių, teisme juk būdavo daugybė lankytojų.

Kaip laikraštyje esame rašę anksčiau, Ukmergės apylinkės teismo buvusiose patalpose nuo 2012 m. gruodžio vidurio iki 2013 m. kovo buvo rasta trys kilogramai gyvsidabrio. 2012 m. gruodžio 12-ąją, rajono Apylinkės teisme atliekant signalizacijos tvarkymo darbus ir gręžiant perdangą tarp pirmo ir antro aukštų, posėdžių salėje pro skylę ėmė tekėti gyvsidabris. Atvykę į įvykio vietą Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai jį surinko, atliko paviršių ir oro demerkurizaciją. Teismo pastatas, kuriame ir toliau tvyrojo gyvsidabrio garai, buvo eksploatuojamas beveik savaitę, iki gruodžio 18 dienos. Apylinkės teismas dirbo, nes Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyrius rekomendavo neeksploatuoti tik pirmojo aukšto teismo posėdžių salės, kurioje gyvsidabrio garų koncentracija viršijo leistinas normas, kitas patalpas patarė vėdinti, darbuotojus, kurie galėjo ilgą laiką būti veikiami gyvsidabrio garų, pasiųsti pasitikrinti sveikatos, tęsti metalinio gyvsidabrio išsiliejimo vietų patalpose paiešką. Apie evakuaciją prabilta tik atlikus pakartotinus gyvsidabrio garų koncentracijos ore matavimus.

Atliekant papildomą Ukmergės rajono apylinkės teismo patikrą aptikta dar 700 gramų gyvsidabrio. Tuomet įtarta, jog tai – 2003 metais rasto gyvsidabrio likučiai, kurių tinkamai niekas nepašalino.

2003-ųjų sausio 9–10 dienomis gyvsidabris pastebėtas ant grindų, koridoriuje ir posėdžių salėje stovinčiuose gėlių vazonuose. Tada į pagalbą buvo pasitelkti ugniagesiai gelbėtojai, kurie, pasak ieškovų, šluotelės ir samtuko pagalba surinko ir išsivežė išpiltą medžiagą. Pastato patalpose buvo atlikti gyvsidabrio garų koncentracijos tyrimai. Kadangi rezultatai rodė tik nedidelį užterštumą, darbuotojai iš pastato evakuoti nebuvo, teismas tęsė įprastą darbą. Ieškovai įtaria, jog tuomet nebuvo surinktas visas gyvsidabris, kurio likučiai ir aptikti bemaž po dešimties metų.

Ukmergiškiai įsitikinę, jog jų organizmai gyvsidabriu buvo nuodijami nuo 2003 metų, o valstybė neatliko savo pareigų, t. y. tuomet neieškojo ir nepašalino viso nuodingo metalo, pakartotinai netyrė statinio taršos.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog Ukmergės rajono apylinkės teisme 2012 m. gruodžio 12 d. rastas gyvsidabris yra naujai išpiltas, o ne likęs tinkamai nepašalintas nuo 2003 metų. Priimtame sprendime nurodyta, jog 2003 m. ir 2012 m. gyvsidabris aptiktas skirtingose, tarpusavyje nesusijusiose vietose. Pirmą kartą jis atvirai išpiltas bendrojo naudojimo patalpose bei gėlių vazonuose. Tuo tarpu 2012 m. gyvsidabris buvo rastas perdangoje tarp pirmame ir antrame aukšte esančių posėdžių salių. 2003-iais likvidavus cheminės taršos židinį ir atlikus kontrolinius matavimus, gyvsidabrio garų koncentracijos patalpose leistinų normų neviršijo. Taigi, teismas konstatavo, kad 2003 m. gyvsidabrio garai buvo pašalinti iš teismo patalpų oro.

Širvintų apylinkės teismas konstatavo, jog Ukmergės teismo pastate po 2003 m. įvykių gyvsidabris buvo visiškai pašalintas, ir nėra jokių kitų patikimų įrodymų apie tai, kad jis pastate atsirado ir pasklido iki įvykių 2012 metais. Būtent todėl visi įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo vertinami ir išvados daromos 2012 m. įvykių kontekste.

Teismas pripažino, kad gyvsidabris neabejotinai yra labai toksiška ir pavojinga žmonių sveikatai medžiaga. Todėl buvimas patalpoje, kur ši medžiaga garuoja, gali pakenkti sveikatai. Vien fakto nustatymas, kad žmonės tokioje patalpoje buvo, leidžia daryti išvadą, kad sveikatai buvo pakenkta. Tai patvirtina ir visų įstaigų, tarnybų reakcija į gyvsidabrio radimo faktą, kas galiausiai pasibaigė teismo pastato visišku izoliavimu. Akivaizdi ir suprantama žmonių reakcija į gyvsidabrio radimą jų darbo vietoje.

Teismas taip pat pažymėjo, jog grupė aukštos kvalifikacijos medikų, mokslininkų padarė kategoriškas išvadas apie tai, kad ieškovams nei lėtinio, nei ūminio apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai nenustatyti. Analogiškus parodymus apie apsinuodijimą gyvsidabriu ir galimai sukeltas ligas teismo posėdžio metu davė ir liudytojai. Visų ieškovų užfiksuoti susirgimai nebuvo vertinami kaip galimo apsinuodijimo gyvsidabriu pasekmės. Niekas kitas, tik medikas specialistas, gali spręsti dėl galimo apsinuodijimo gyvsidabriu diagnozės, taip pat bent iš dalies konstatuoti, kad ieškovų ligos yra apsinuodijimo gyvsidab-riu pasekmė. Teismas nevertino pačių ieškovų atliktų įvairių tyrimų rezultatų ir konstatavo, jog būtent savarankiška analizė jiems sutrukdė objektyviai įvertinti situaciją ir prisidėjo prie išgąsčio bei baimės. Taigi, nenustačius apsinuodijimo gyvsidabriu, negalima kalbėti apie šios ligos pasek-mes. Teismas reziumavo, jog buvimas patalpoje, kur buvo rastas gyvsidabris, nesukėlė ieškovams pakenkimų sveikatai.

Ukmergiškių kasacinį skundą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas posėdžiuose dar kartą klauso ieškovų, jų advokato pasisakymų.

Šią savaitę „Gimtosios žemės“ kalbinta advokatė R. Šaltinienė teigė, jog apeliacinis teismas savo sprendimą skelbs šio mėnesio pabaigoje. Teisininkė vylėsi, kad šįkart bus įvertintos visos aplinkybės ir pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas. Bylos nagrinėjimas, anot R. Šaltinienės, užsitęsė todėl, jog Lietuvos teisėjai nenori imtis šios bylos, kuri nukreipta prieš Nacionalinę teismų tarnybą.