Ukmergės rajone klaidžioja meška

Šią savaitę socialiniuose tinkluose pasklido informacija apie Ukmergės rajone pastebėtus meškos pėdsakus. Juos ukmergiškis medžiotojas aptiko Gružų miške. Tačiau pasirodo tai nėra vienintelis atvejis. Ukmergės medžiotojai bei ūkininkai lokio pėdų tai vienoje, tai kitoje vietovėje randa nuo pavasario.

„Gimtosios žemės“ kalbintas gamtininkas Selemonas Paltanavičius svarstė, jog tikėtina, kad meška į Ukmergės rajoną atkeliavo iš Baltarusijos per Vilniaus ir Širvintų rajonus.

„Kadangi žvėris nekeliauja tikslingai, taigi prieš tai galėjo apsilankyti daug kur, apsukti didelę dalį Lietuvos. Turėtume linkėti jai ramybės ir siūlyti tapti kaimyne. Taip būtų atkurta istorinė tiesa: rudoji meška yra Lietuvos girių gyventoja…“ – sakė gamtininkas.

Pėdas aptiko ūkininkas

Tarp rajono medžiotojų, kuriems nusišypsojo laimė pamatyti ir užfiksuoti lokio pėdsakus, yra ir Vidiškių būrelyje medžiojantis Arūnas Liukaitis.

„Juos aptikome ant molingo keliuko palei griovį, netoli Obelių miško. Kadangi neseniai buvo liję, pėdos gerai matėsi. Jas nufotografavome, išmatavome ir tarpusavyje su medžiotojais svarstėme, iš kur šis žvėris atklydo, į kurią pusę nupėdino…“ – maždaug prieš mėnesį patirtais įspūdžiais dalijosi medžiotojas.

Pasak A. Liukaičio, tą liepos vakarą jis su keliais būrelio medžiotojais ruošėsi susitikti naktinėje šernų medžioklėje. Prieš tai jis užsuko prie medžioklės bokštelių. Neseniai siautę vėjai juos buvo nuvertę, tad ketino pastatyti.

„Netoliese ant kelio pamačiau du vyrus. Vienas jų buvo Laičių klubo medžiotojas. Kai priartėjau, jie įspėjo, kad nesumindyčiau pėdų…“ – pasakojo Arūnas.

Pasirodo, vyrai buvo atvažiavę apžiūrėti ant keliuko įmintų žvėries pėdų, kurias pastebėjo netoliese ūkininkaujantis ukmergiškis. Aptikęs nematytus pėdsakus, jis apie tai papasakojo medžiotojams.

„Abejonių, kad keliuku prašlepsėjo meška, nekilo. Nustebino pėdsakų matmenys – mūsų matavimais, jie siekė 20×16 cm. Greičiausiai tai būta suaugusio lokio. Tą patį vakarą giliai įmintus pėdsakus apžiūrėjo dar keli medžiotojai“, – kalbėjo A. Liukaitis.

Ukmergiškis medžioja 15 metų, tačiau jis šio Lietuvoje retai pasirodančio plėšrūno įspaudus regėjo pirmą kartą.

„Teko kalbėtis su Širvintų rajono medžiotojais. Jie pasakojo, kad netoli Alionių miške įrengtos vaizdo kameros slampinėjančią mešką užfiksavo gal prieš pusmetį. Galbūt tas pats žvėris klaidžioja ir po Ukmergės miškus…“ – svarstė medžiotojas.

„Visi žvėrys žmogaus bijo…“

Ukmergės medžiotojų draugijos pirmininkas Vaidas Bakanauskas patikino, jog meškos pėdsakų rajone matė ne vienas medžiotojas. Taip pat jis girdėjo, kad lokio pėdų savo laukuose pastaruoju metu aptinka rajono ūkininkai.

„Mano žiniomis, bene naujausias toks atvejis pastebėtas netoli automagistralės, už „Statoil“ degalinės, Saveikių miške“. Žinau, kad pėdų buvo pastebėta Lėno miške, pavasarį jų aptikta apie Želvą“, – sakė pirmininkas.

Paklaustas, ar nėra pavojinga miškuose lankytis uogautojams bei grybautojams, V. Bakanauskas šyptelėjo: „Negirdėjau, kad mūsų miškuose meška būtų užpuolusi žmogų. Visi žvėrys – netgi meška ir vilkas, žmonių bijo ir nuo jų bėga…“

Rudosios meškos grįžta į Lietuvą?

Pasak šalyje žinomo gamtininko S. Paltanavičiaus, rudoji meška (galima sakyti ir lokys) – istorinis mūsų miškų gyventojas. Ši rūšis išnyko ar buvo išnaikinta. Meškoms kenkė ne tik medžioklė, bet ir miškų kirtimas, trikdymas.

„Gali būti, kad mūsų trukdymas – mes grybaujame, uogaujame, mišką kertame – trukdo meškoms sugrįžti į girias. Tas procesas, atrodo, iš lėto prasideda. Estijoje gyvena iki 800 meškų, Latvijoje – apie 100, nemažai jų yra šiaurinėje Baltarusijoje, Vitebsko apskrityje. Tikėtina, kad į Lietuvą meškos užklysta iš Baltarusijos ir Latvijos. Žvėrims valstybių sienų nėra, todėl meškos keliauja laisvai. Lietuvoje joms pakankamai teritorijos įsikurti“, – dalijosi mintimis pašnekovas.

S. Paltanavičius teigė, jog paskutinių metų šios rūšies registracijos Lietuvoje rodo, kad meškos ne tik užklysta į Lietuvą, bet nuolat keliaudamos čia lieka ilgesniam laikui: „Jų buvimą patvirtina ne tik randami pėdsakai. Dabar nemažai medžiotojų klubų savo plotuose stato registravimo kameras, kurios fiksuoja žvėris. Taigi, meškos aptinkamos ne tik rytiniuose rajonuose, kaip būdavo seniau, bet ir Kaišiadorių, net Vilkaviškio savivaldybėse. Kol kas anksti sakyti, kad stebime naujo proceso – rudosios meškos kūrimosi Lietuvoje, sugrįžimo pradžią. Tačiau tokių požymių yra…“

Gamtininko manymu, tam labiausiai trukdo mūsų begalinis noras grybauti ir uogauti – tuo metu iš miškų yra išvaikomi visi žvėrys, ne tik meškos. Jo žodžiais tariant, taip jau ne vieną rudenį išblaškoma tauriųjų elnių ruja, o tai – didelis nusikaltimas gamtai.

„Laukiame, kada rudosios meškos pradės žiemoti (miegoti) mūsų miškuose. Tokie atvejai liudytų apie tikrą jų grįžimo pradžią,“ – pabrėžė S. Paltanavičius.

Paklaustas, ar meška gali būti kuo nors pavojinga žmogui, gamtininkas patvirtino, jog potencialiai – taip.

„Tačiau turime būti protingesni, nesekioti paskui aptiktą gyvūną, nesistengti prieiti kuo arčiau jį pamatę ir bandyti savo mobiliuoju telefonu nufotografuoti. Meška turi jausti žmogų, tad pastebėjus žvėrį reikia kalbėti kuo garsiau. Meškos įsikuria šlapiose vietose, dienoja tankynėse. Tad brautis ten visai nėra jokio reikalo. Jeigu miške tikrai gyvena rudoji meška, palikime vietos ir jai – juk ji čia senesnė gyventoja, nei mes. Turėtume linkėti jai ramybės ir siūlyti tapti kaimyne. Taip būtų atkurta istorinė tiesa: rudoji meška yra Lietuvos girių gyventoja“, – kalbėjo gamtos žinovas.

Medžiotojai lokio pėdsakus aptiko prie Obelių miško. A. LIUKAIČIO nuotr.