Ukmergiškiai žemdirbiai nelinkę tylėti

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorė Ukmergės rajone Karolina Valaišienė pakvietė rajono žemdirbius į susirinkimą, kuriame buvo aptarti patys aktualiausi ūkininkams klausimai. Kraštotyros muziejuje vykusiame susitikime dalyvavo naujasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, direktorius Sigitas Dimaitis, Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sigita Jurkonienė, rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys, Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Gleiznys, 63 ūkininkai.

Nederlingų žemių žemėlapyje – tik dvi seniūnijos

Svečiai su žemės ūkio darbuotojais kalbėjosi apie vieną svarbiausių mūsų rajono žemdirbiams problemų – parengtą Mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio projektą.

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša prisiminė, kaip buvo kuriama Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija, pažymėjojos iniciatoriaus bei pirmojo vadovo Stepono Jankeliūno indėlį.

Anot pranešėjo, Ukmergės krašto žemės niekada nebuvo derlingos, todėl rajono ūkininkai nemaloniai nustebo, kad į naująjį Mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį pateko tik dvi seniūnijos. „Dauguma Ukmergės rajono ūkininkų dirba nederlingus laukus, kur žemės našumo balas siekia tik 32-38 balus. Mūsų rajono žemės neprilygsta Kėdainių ar Pakruojo bei kai kuriuose kituose rajonuose esančioms, tad žemdirbiai dėl tokių pakeitimų labai nukentės. Iki šiol ūkiai gaudavo po 55 eurų už hektarą, žadama, kad dar dvejus metus bus mokama po 25 eurus už hektarą, o nuo 2020-ųjų paramos neliktų“, – supažindino su esama padėtimi A. Valaiša.

Jis taip pat perskaitė Ukmergės rajono žemdirbių parengtą rezoliuciją, kurioje reikalaujama paramą 2018 metams skirti naudojantis senuoju nederlingų žemių žemėlapiu, naujai ištirti nepatenkančių į naująjį žemėlapį seniūnijų laukus. Rezoliucijoje taip pat prašoma, kad Žemės ūkio rūmai įkurtų Nederlingų žemių naudotojų komitetą, o ŽŪR taryba dar kartą posėdyje svarstytų susidariusią padėtį.

Rezoliucija bus įteikta ŽŪR pirmininkui A. Svitojui, žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui.

Kuo daugiau ūkininkų susitars, tuo pigesni bus tyrimai

K. Valaišienė apgailestavo, kad nors buvo kviestas, į renginį neatvyko Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis.

ŽŪR direktorius S. Dimaitis teigė, kad jeigu Ukmergės rajono ekologinių ūkių savininkai susitars dėl konkretaus laiko, tai Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai atvyks ir paims žemės mėginius tyrimams atlikti. ŽŪR savivaldos organizatorė K. Valaišienė kvietė rajono ūkininkus burtis, nes kuo daugiau jų susitars dėl konkrečios mėginių ėmimo datos, tuo ši paslauga bus pigesnė – atsieis nuo 6 iki 10 eurų už hektarą.

Antradienį K. Valaišienė „Gimtajai žemei“ sakė, kad keli žemdirbiai jau kreipėsi dėl to, ji laukia ir kitų inicia-tyvos. „Bus tiriama, kiek dirvožemyje yra judraus fosforo ir kalio, humuso, kokia ariamojo sluoksnio reakcija (pH). Kviečiu man dėl to skambinti telefonu 8 610 64 145“, – ragino savivaldos organizatorė.

Ir pridūrė, kad pagal reikalavimus iki 2019 metų sausio pirmos dienos tokius tyrimus privalo atlikti ekologiškai ūkininkaujantieji, sertifikuojantys daugiau kaip 50 hektarų plotą, iki 2020-ųjų – ir sertifikuojantys mažesnius kaip 50 hektarų plotus.

Piktinasi ekologiniams ūkiams užkraunama našta

Dar vienas ūkininkams keliantis nerimą Žemės ūkio ministerijos reikalavimas, kad ekologiškai ūkininkaujantieji penkerius metus sėjomainai augintų dobilus, už tai jiems bus mokama 59 eurai už hektarą. Anot žemdirbių, tai labai maža suma, tad jie dėl to patirs nuostolių.

Ukmergiškių rezoliucijoje yra punktas, kuriuo prašoma „netaikyti prievartos ekologiniams ūkiams penkerių metų laikotarpyje, vienerius metus auginti ankštines žoles“.

ŽŪR direktorius S. Dimaitis pasiūlė šią problemą papildomai svarstyti Žemės ūkio rūmuose kartu su Žemės ūkio ministerijos atstovais.

Žemės ūkio rūmai vykdo projektą „Dirvožemio kokybės gerinimas (atstatymas). Azotinių trąšų mažinimas išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“. Vykdant šį projektą mokslinį darbą atliko Gamtos tyrimų centras. Dr. S. Jurkonienė pristatė tyrimo išvadas.

„ŽŪR yra nemėgstami valdininkų“

A. Svitojus papasakojo apie savo komandos planus ir veiklos principus.

„ŽŪR tikslas – ne vadovauti ūkininkams. Tai ta vieta, kur ūkininkai pateikia problemas ir idėjas, o ūkininkų organizacijų išrinkta ŽŪR taryba ieško tų problemų sprendimo būdų – kreipiasi į Seimą, Vyriausybę, Žemės ūkio ar kitas ministerijas bei kitas valstybės institucijas su bendrais pasiūlymais bei reikalavimais“, – kalbėjo A.Svitojus.

Jis taip pat pastebėjo, kad ŽŪR yra nemėgstami valdininkų.

„Jau teko susitikti su valdžios institucijų atstovais ir dažnai girdėjau jų raginimus, kad mes, ūkininkai, užsiimtume tik ūkininkavimu ir nesikištume į žemės ūkio formavimo politiką. Jie atseit priims įstatymus, nutarimus, derėsis su Briuselio atstovais. Galiu patikinti, kad ŽŪR nepritaria tokiems siūlymams. Visi valdžios sprendimai turi būti derinami su žemdirbių interesus ginančiais Žemės ūkio rūmais“, – išsakė savo poziciją A.Svitojus.

Pasak jo, problemų kyla tada, kai valdžios atstovai pabando žemdirbių organizacijų nuomones ignoruoti, kaip nutiko rengiant Mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį.

Renginio metu S. Stimburys supažindino su šių metų melioracijos programa, R. Gleiznys kalbėjo apie afrikinį kiaulių marą, kaip elgtis, kad kaimo žmonės išvengtų didalių nuostolių.

AUTORĖS nuotr.

Naujasis ŽŪR vadovas supažindino su veiklos principais.