Šventoji griovė užtvankas ir planus tiekti elektros energiją…

Į „Gimtosios žemės“ laikraščio redakciją atvykęs uteniškis Jonas Sriubas pasakojo, kad jis yra dirbęs Vilniaus elektros tinklų Utenos skyriuje, taip pat Energetikos valstybinėje inspekcijoje vienuolika metų ėjo inžinieriaus-inspektoriaus pareigas, Energetikų mokymo centre dėstytojavo. Kaip geras savo profesinės veiklos žinovas jis parašė ar parengė ir išleido daugiau kaip dvidešimt knygų ir brošiūrų, mokymo priemonių bei kraštotyros leidinėlių. Uteniškis taip pat pateikė savo surinktą medžiagą apie Ukmergės miesto elektrifikaciją, kurią ir spausdiname.

Pagal istorinius šaltinius žinoma, kad Ukmergėje elektros stotis buvo įrengta vokiečių 1916 metais. Stotyje veikė iš Rokiškio rajono atvežtas lokomobilis bei iš Kauno tvirtovės atgabenta dinama. Minėti elektros įrenginiai buvo sumontuoti iš lentų sukaltoje patalpoje su medine skirstomąja lenta. Iš šios elektros stoties išvestos trys elektros linijos: viena iki Daugpilio gatvės, antra baigėsi Kauno gatvėje, trečia tęsėsi iki kinematografo „Biruta“.

Traukdamiesi vokiečiai iš Ukmergės vadovų pareikalavo 133 000 auksinų, kitaip jie elektros stotį susprogdins. Valdžia sutiko įvykdyti reikalavimus ir elektros stotis liko miestui, kuris turėjo tapti pramonės centru.

Ukmergės miesto taryba 1921 metų vasario 7 dieną paskelbė konkursą koncesijos sutarčiai ant Šventosios upės statyti hidro-elektrinę. 1921 m. mieste įsteigta bendrovė „Inkaras“, kurios tikslas – elektrinės statyba (LCVA F.388.Ap.2a. B.38).

1921 metų kovo 18 dieną Ukmergės miesto valdyba, atstovaujama burmistro Boleslovo Dirmanto bei valdybos narių, pasirašė koncesijos sutartį su bendrovės „Inkaras“ pirmininku Jankeliu Pakemunskiu ir nariais, pagal kurią jis įsipareigojo iki 1922 metų liepos 7 dienos ant Šventosios upės pastatyti hidroelektrinę ir tiekti miestui elektrą. Sutartyje rašoma, kad pasibaigus sutarties terminui, visi elektros stoties įrenginiai be skolų pereina Ukmergės miesto nuosavybėn (LCVA F. .388. Ap. 2a. B. 38).

Pasirašius sutartį „Inkaras“ perėmė esamą Ukmergės elektrinę su elektros linijomis bei lentpjūvę, malūną.

1921 metų rugsėjo 19 dieną Ukmergės apskrities komisija apžiūrėjo statomą elektrinę ir nurodė trūkumus. 1922-ųjų pavasarį vanduo net tris kartus pralaužė užtvanką ir miesto komisija, patikrinusi, kaip ji atstatoma, surašė pastabas (LCVA. F.1262.Ap.2. B.353). Su bendrove „Inkaras“ prasidėjo ginčai ir Ukmergės savivaldybė teismui pateikė ieškinį.

1922 metų gruodžio 12 dieną koncesininkai nutarė likviduoti bendrovę „Inkaras“ ir išsiderėjo iš būsimo koncesininko 900 dolerių kompensaciją. 1923 metų liepos 20 dieną Ukmergės miesto valdyba pasirašė naują 28 metų koncesijos sutartį su Kaziu Deveikiu ir perėmė malūną, lentpjūvę bei statomą elektrinę su atskirai veikusia elektrine.

Tačiau ir K. Deveikiui nesisekė vykdyti sutarties sąlygų, nes 1926 metų rugsėjo 9 dieną Šventoji vėl pralaužė užtvanką ir elektrą miestui pradėjo tiekti bendrovė Br. Orvina ir Ch. Krikunas (LCVA. F.1265.Ap.2. B.380). K. Deveikis buvo įrengęs ir atsarginę dyzelinę elektros stotį. Tuo metu Ukmergėje buvo 766 elektros vartotojai, elektrą naudojo dirbtuvės ir fabrikai.

Dar prieš karą Ukmergės savivaldybė suprato, kad miestui reikia gauti elektrą per aukštos įtampos ETL tinklą iš projektuojamos Jonavos HE.

1938 metų kovo 1 dieną savivaldybė kreipėsi į AB Elektra, kad Ukmergė būtų prijungta prie bendro energetikos tinklo.

AB Elektra atsakyme rašė, kad pirmą elektrinę Jonavoje planuojama pastatyti tik 1939 metų rudenį.

1938 metų lapkričio 2 dieną Ukmergės komisija apžiūrėjo koncesoriaus įmones ir surašė aktą. Ginčai dėl koncesijos sutarties tęsėsi ir toliau.

1940 metų liepos 31 dieną Ukmergės HE buvo nacionalizuota. Nacionalizacijos akte nurodyta, kad Ukmergėje veikė 2 dyzeliai – 180 ir 55 PS, lokomobilis – 100 PS, dinama – 120 kW, HE generatorius – 75 kW, elektrinis generatorius – 265 KW, įtampos keitiklis – 125 kW, generatorius – 135 kW, transformatoriai 380/6000 V 150 kVA.

1941-aisiais prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Dokumentuose pažymima, kad 1944 m. HE veikė 5 turbinos: 40, 40, 60 ir dvi – po 129 AG, kintamos srovės 135 KVA ir nuolatinės srovės 245 ir 265 kVA generatoriai. Traukdamiesi vokiečiai 1944 metų liepos 24 dieną dyzelinę elektrinę ir HE susprogdino, užtvanką sudegino.

Tais pačiais metais pradėti hidroelektrinės atstatymo darbai. Gruodžio mėnesį jau veikė dvi 60 AG turbinos ir elektra buvo tiekiama vandentiekio įmonei bei ligoninei. Miestui elektrą taip pat tiekė „Vienybės“ dirbtuvės bei iš Pageležių durpyno atvežta 22 kW elektros stotis.

Minima, kad 1945 metais į Ukmergės HE buvo atvežta ir paleista turbina ir iš Valtūnų malūno.

Prieš karą Ukmergėje jau veikė 6 kV ETL – 25 km ir 04 kV – 59,6 km įtampų elektros tinklas.

1954 metais Ukmergės HE buvo rekonstruota. 1946 metų birželio mėnesį buvo įsteigta Ukmergės elektromechaninė dirbtuvė, kuri atstatinėjo elektrines ir elektros tinklus. Bet ji veikė neilgai, apie ją informacijos nėra. 1957 metais Ukmergės elektrinė pagamino 1 950 tūkst. kWh elektros energijos. 1958 metais mieste veikė 712 KW, 1959 m. – 1 305 kW galios elektriniai generatoriai.

1960-aisiais Ukmergėje pradėjo veikti 110/10 kV transformatorinė pastotė ir miestas gavo patikimą elektros tiekimą iš Lietuvos energetinės sistemos. 1964 metais buvo elektrifikuoti ir rajono ūkiai bei dalis kaimų sodybų.