„Žydinčios vyšnios šakelė“ šiemet pražydo su vyšniomis

_{Rasa VASILIAUSKIENĖ}

_{Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė}

Taip jau sutapdavo, kad poezijos šventė Sližiuose, nors ir vadinama „Žydinčios vyšnios šakele“, kasmet vykdavo jau vyšnioms nužydėjus. Tačiau šiemet šis skambus pavadinimas buvo pateisintas – poezijos gerbėjai į 33-ają respublikinio poezijos konkurso nugalėtojų apdovanojimų šventę suvažiavo Sližių krašte išsiskleidus vyšnių žiedams. Svečiai rinkosi į mūsų kultūros namų salę praeidami pro fojė išrikiuotus stendus, kuriuose atsispindėjo visa konkurso praeitis – nuo pat pirmojo, organizuoto 1984 metais, iki šių dienų. Prisipildė visa senoji, gražioji Sližių kultūros namų salė – daugybė poezijos mėgėjų iš visos Lietuvos: Šilalės, Vilniaus, Kupiškio, Mažeikių, Kauno, Jonavos. Savo atstovus atsiuntė konkurso globėjai LR žemės ūkio rūmai, rėmėjai Ukmergės rajono savivaldybė, partneriai UAB „Ūkininko patarėjas“ leidinys „Kaimo laikraštis“ ir kūrybinis portalas www.zaliazole.lt .

Pirmasis šventėje nuskambėjęs poezijos kūrinys – 1985-ųjų „Žydinčios vyšnios šakelės“ laureato Justino Marcinkevičiaus „Lopšinė gimtinei ir motinai“. Šio eilėraščio žodžius, perskaitytus šventės organizatorių, iki širdies gilumos pažįsta kiekvienas lietuvis, todėl „Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė…“ uždainavo visa salė. Visi – ir poetai, ir organizatoriai, ir valdžios atstovai tuo metu pasijuto tiesiog paprastais, nuoširdžių eilių besiklausančiais žmonėmis, visus apėmė ypatingas bendrumo ir artumo jausmas.

Renginys prasidėjo pirmuoju iškilmingu apdovanojimu – šio konkurso iniciatoriui ir įkūrėjui, Sližių krašto patriarchui Steponui Jankeliūnui už jo prasmingą viso gyvenimo veiklą ir ypatingą dėmesį kultūrai buvo įteiktas Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“.

Pirmasis konkurso įvertinimas už poeziją – jaunojo poeto nominacija, 2005 metais pasiūlyta ir remta tuometės LR seimo narės Loretos Graužinienės, šiemet buvo paimta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Vytauto Česnaičio globon. Šis titulas atiteko ukmergiškei, Antano Smetonos gimnazijos moksleivei Guodai Taraškevičiūtei už eilėraštį „Pas-kutinis kepalėlis“.

„Žydinčios vyšnios šakelės“ diplomantėmis tapo Jūratė Norvaišienė iš Mažeikių už eilėraštį „Aš sugrįšiu“, Liongina Bučelytė iš Ukmergės už eilėraštį „Kaimiečio monologai“ ir Dalia Petkevičienė iš Šilalės rajono už eilėraštį, prasidedantį žodžiais „Pakalnučių bažnyčioje skamba varpai“. Na, o laureate paskelbta ir pagrindinį „Žydinčios vyšnios šakelės“ prizą (skulptoriaus Viktoro Žentelio bareljefą) už kūrinį „Knygnešiai“ gavo Lina Buividavičiūtė iš Vilniaus.

2017-ieji – Tautinio kostiumo ir kalbos kultūros metai, todėl renginio metu nugalėtojų eiles skaitė etnomuzikologė dr. Dalia Vaicenavičienė. Be to, kartu su savo vadovaujamu jaunatvišku, tradicinę lietuvių kultūrą populiarinančiu Vilniaus kolegijos folkloro ansambliu ,,Želmuo“ atliko įvairių mūsų tautos etnografinių regionų dainas.

Šiais metais konkursas pažėrė netikėtumų: praėjusių metų „Lietuvos kalvių kalviu“ pripažintas viekšniškis Česlovas Pečetauskas pats atvyko į šventę ir visų nuostabai organizatoriams įteikė savo autorinį darbą – nukaltą plieninę žydinčios vyšnios šakelę, kur penki žiedai simbolizuoja visus šių metų nugalėtojus. Na, o žado visi neteko šventėje pasirodžius tikrai raganai iš Medvėgalio kalno! Ji ir eilėmis svečius būrė, ir dosniai dovanas jiems dalijo, ir jų ateitį spėjo, Medvėgalio žolelių galią demonstravo, o svarbiausia – didžiuliu senoviniu raktu atrakino duris į kiekvieno širdį… Intriguojantis Raganos pasirodymas buvo diplomantės D. Petkevičienės dovana konkurso baigiamajai šventei.

Su įneštu proginiu „Šakelės“ tortu, fejerverkais ir smagiu Sližių kultūros namų folkloro ansamblio „Siemanys“ koncertu šventė atėjo į pabaigą. Sližiškiai paleido į dangų visus salę puošusius balionus, atsisveikino su gražia švente ir palinkėjo visiems vėl susitikti kitais, 2018-aisiais metais.