Švenčiantiems Gegužės 1-ąją – po degtinės butelį

Raimondas RAMANAUSKAS

Muziejininkas

Gegužės 1-ąją švenčiama Tarptautinė darbo diena. Ši data vertinama nevienareikšmiškai, dėl jos šventimo ir dabar diskutuojama. Archyvuose radau įdomios medžiagos, kuria noriu pasidalinti ir su „Gimtosios žemės“ laikraščio skaitytojais.

Š. M. (Švietimo Ministerija) Ukmergės Apskrities Pradžios Mokyklų Inspekcija 1942 m. balandžio mėn. 30 d. Nr. 571 Ukmergė

Ukmergės miesto pradžios mokyklų, vaikų darželių, vaikų namų ir V. V. (Viešosios valstybės) bibliotekos vedėjams

Š. m. pirmą kartą Lietuvoje bus švenčiama gegužės mėn. 1 d. Tai bus darbo garbės diena ir pavasario džiaugsmo šventė tautų, kurios kovoja su bolševizmu dėl geresnės ateities ir teisingo pasaulio sutvarkymo. Ukmergėje ši diena bus minima šia tvarka:

12 val. 30 min. miesto sodely prie paminklo per radio garsiakalbius bus transliuojamos iškilmės Kaune ir p. Generalkomisaro kalba.

18 val. gimnazijos salėj vyks minėjimas. Minėjimo programą sudarys: sveikinimai, paskaita ir meninė dalis.

Dirbantieji kviečiami iškilmėse kuo skaitlingiau dalyvauti. Įstaigos ir įmonės gegužės 1 d. pasipuošia vėliavomis. Langus reikėtų atitinkamai papuošti žalumynais.

Panevėžio Apyg. Komisaras yra leidęs kiekvienam profesinės sąjungos nariui išduoti po 0,5 ltr. degtinės. Šiam reikalui vedėjai sudaro ir skubiai pasiunčia Ukmergės apskrit. Profesinių Sąjungų Centro Biurui dirbančiųjų vardinį sąrašą dviejuose egzemp-lioriuose. Degtinę gaunant bus reikalinga turėti tuščius butelius nuo degtinės.

P. Cibulskas Vyr. Inspektorius

J. Kancerevičius Sekretorius

Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas (LCVA)

37. 1701 ap. 1 b. 1 l. 37.

Didesnių komentarų dokumentui nereikia, išskyrus pirmą sakinį. Neaišku, ką turėjo omenyje autoriai minėdami, kad Lietuvoje gegužės 1-oji švenčiama pirmą kartą. Tarpukario Lietuvoje nuo 1919 iki 1929 m. gegužės 1-oji buvo šventinė nedarbo diena, vadinta darbo žmonių ir tarptautinio solidarumo švente. Priėmus naujų Lietuvos valstybinių švenčių įstatymą, nuo 1929 m. tai jau nebebuvo šventinė poilsio, bet eilinė darbo diena. Švente ją vėl pavertė Lietuvą okupavę sovietai (nuo 1941 m.). A. Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija skelbėsi dirbančiųjų reikalų gynėja (lygiai kaip Sovietų Sąjungos komunistų partija), todėl gegužės 1-oji oficialiai iškilmingai švęsta Lietuvoje ir hitlerinės okupacijos metais (sovietinėse enciklopedijose meluojant, jog tuomet ji minėta slaptai). Panašios buvo ne tik abiejų okupantų šventinės iškilmės, bet ir įprotis valstybinių švenčių dienomis dirbančiuosius pamaloninti kokiu nors deficitu, šiuo atveju – degtinės puslitriu profsąjungiečiams. Labai panašu į garsiąją Ilfo ir Petrovo „Aukso veršio“ frazę: „Alus tik profsąjungos nariams“. Totalitarizmas visur vienodas – rudas jis būtų ar raudonas.

Beje, be rašto dėl 1942 m. gegužės 1-osios šventimo, toje pačioje byloje yra ir kitas įdomus dokumentas.

Š. V. (Švietimo Valdyba) Ukmergės Apskrities Pradžios Mokyklų Direkcija Nr. 944 Ukmergė,1941 m. lapkričio mėn. 10 d.

Pradžios mokyklų, viešųjų bibliotekų, vaikų darželių ir vaikų namų vedėjams, mokytojams ir auklėtojams

Inspekcija, remdamasi p. Švietimo Generalinio Tarėjo š. m. spalių mėn. 27 d. aplinkraščiu Nr. 1, praneša:

1. Steigti mokyklose bet kurias organizacijas ar būrelius be Švietimo Valdybos žinios griežtai draudžiama. Šiam įsakymui nusižengusieji mokytojai ir tarnautojai bus atleidžiami iš tarnybos, o mokiniai šalinami iš mokyklos.
2. Artėjant Kalėdų šventėms, moksleivija neturi užmiršti vokiečių ir Apsaugos bataliono karių, kurie kovoja už mūsų ir visos Europos išvadavimą iš žydiškai bolševikiško jungo. Tai prisimindami, mokiniai turi iš anksto ruoštis Kalėdų švenčių proga parengti narsiems kovotojams dovanų: vilnonių megztukų, pirštinių, kak-laraiščių, kojinių ir t. t. Rudens atostogų metu mokiniai turi pasirūpinti gauti iš namų medžiagos, nusistatyti, ką nori dovanoti ir rengti pačias dovanas. Visos dovanos turi būti atsiųstos Inspekcijai ligi gruodžio mėn. 10 dienos, o Inspekcija jas turės išsiųsti Švietimo Valdybai ligi gruodžio 15 d.

Inspekcija remdamasi Pirmojo Generalinio Tarėjo Įstaigos raštu Nr. 547 ir p. Švietimo Generalinio Tarėjo rezoliucija, praneša, kad raštams vartotini įstaigų blankai su Vyčiu ir įstaigos pavadinimu pirma vokiečių, paskui lietuvių kalba. Įstaigų iškabos atskirai vokiečių ir lietuvių kalbomis – kiekviena su Vyčiu, pirmoji kabinama kairėje durų pusėje, antroji – dešinėje.

Didžiosios Vokietijos Vadui ir Lietuvos išlaisvintojui iš žydijos ir bolševikiškos vergijos pagerbti mokyklose reikia iškabinti garbingoje vietoje tinkamai aptaisytą Adolfo Hitlerio paveikslą ir portreto ar paveikslo pakabinimo proga paaiškinti mokiniams šio įvykio reikšmę.

Pagrindas: Pirmojo Generalinio Tarėjo š. m. raštas Nr. 571 ir p. Švietimo Generalinio Tarėjo rezoliucija.

1. Švietimo Generalinis Tarėjas š. m. aplinkraščiu Nr. 2 pastebi: 1. Kai kurie Švietimo Valdybos įstaigų viršininkai ir tarnautojai darbo metu nerandami tarnybos vietoje, arba išvykę laiku negrįžta į tarnybą. Į tos rūšies nusikalstamąjį darbą bus griežtai reaguojama. Važinėjimai šiuo metu turi būti sumažinti iki minimumo. Be to, įspėjami tarnautojai laiku ateiti į tarnybą ir tik nustatytomis darbo valandomis išeiti iš tarnybos. Ta proga primenama tarnautojams, kad su interesantais būtų mandagūs ir teiktų pagal savo kompetenciją pilnas instrukcijas.
2. Vykstantis karas verčia siekti visose srityse didžiausio taupumo. Visų įstaigų viršininkai bei vedėjai įpareigojami naudojant kurą laikytis kas didžiausio taupumo: kurą laikyti sausai, nekūrenti nereikalingų krosnių, tankiau susodinti dirbančiuosius, o mažai naudojamas patalpas nešildyti arba mažai tešildyti.

Rašomosios medžiagos taupumas ne tik įstaigose, bet ir mokyklose turi būti labai rūpestingas. Tarnybiniai raštai turi būti trumpi ir rašomi abiejose lapo pusėse. Vokai reikia versti, o juodraščiams naudoti paprastesnį popierių.

Visi Švietimo Valdybos tarnautojai raginami laisvu nuo tarnybos metu rūpestingai mokytis vokiečių kalbos, nes to reikalauja santykiavimas su vokiškomis įstaigomis bei jų pareigūnais. Be to, vokiečiai turi gausią ir turtingą literatūrą.

R. Cibulskas Vyr. Inspektorius

J. Kancerevičius Sekretorius

Lietuvos Centrinis Valstybės

Archyvas f. 1701 ap. b. l 14

Komentarų raštui taip pat nereikia. Okupantai diktavo savo taisykles, Lietuvos įstaigoms teko jų klausyti. A. Hitlerio portretas garbingiausioje vietoje ir nurodymas mokytis vokiečių kalbos, o po kelerių metų – jau Stalino portretas ir rusų kalba. Anot anų laikų lietuviškos dainos: „Viens raudonas kaip šėtonas, kitas rudas kaip šuva“. Abu labu tokiu.