Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI daugėja

Pirmąją šių metų savaitę (sausio 2–8 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje buvo 87,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergančiųjų padaugėjo visoje Lietuvoje. Mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje. Ukmergės rajone 10 tūkst. gyventojų teko 63,85 sergantieji.

ULAC medikai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai diagnozuotų gripo ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Motiejūnienė, rajone pirmąją metų savaitę gripu ir ŪVKTI sirgo 231 asmuo. Tarp sergančiųjų buvo 117 vaikų. Gripas diagnozuotas 10 žmonių, tarp kurių – vienas vaikas.

Ankstesnę savaitę, gruodžio 26-sausio 1 dienomis, sergančiųjų buvo gerokai mažiau – 41,43 atv./10 tūkst. gyventojų. Iš viso sirgo 150 žmonių, iš jų 83 vaikai, keturiems suaugusiesiems nustatytas gripas. Sergamumo rodiklių sumažėjimą, matyt, lėmė buvusios šventės. Mat prieš tai, 51-ąją praeitų metų savaitę, gruodžio 19–25 dienomis, į medikus kreipėsi gerokai daugiau susirgusiųjų.

Tuomet 10 tūkst. gyventojų teko 70,48 sergantieji. Iš viso sirgo 255 žmonės, tarp kurių buvo 141 vaikas, taip pat trims suaugusiesiems diagnozuotas gripas.

Vyriausiosios specialistės V. Motiejūnienės teigimu, vertinant sergamumo rodiklius, Ukmergės rajone situacija yra stabili. Nors gripo atvejų daugėja, sunkių komplikacijų ligoniams dar nepasitaikė.

Tačiau praėjusią savaitę Vilniaus apskrityje nuo gripo mirė du žmonės. Mirusieji buvo vyresnio amžiaus (per 80 metų), jie gydyti intensyviosios terapijos skyriuose. Iš viso sausio 2–8 dienomis Lietuvoje į ligonines dėl gripo sukeltų komplikacijų paguldyti 85 asmenys, iš kurių – viena nėščioji, 10 vaikų iki 2 metų, 28 asmenys iki 17 metų, kiti – suaugusieji. Penki asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuose.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, žmonės dažnai painioja gripą ir peršalimą. Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo yra karščiavimas. Peršalus temperatūros nėra arba ji būna neaukšta, apie 37 laipsnius, o gripo atveju pakyla aukšta, didesnė nei 38 laipsnių temperatūra. Gripo simptomai prasideda staiga, per 12 valandų: dažnai vargina bendras silpnumas ir nuovargis, galvos ir raumenų skausmas, sausas ir sunkus kosulys. Liga trunka 6–7 dienas.

Peršalimo simptomai atsiranda pamažu, laipsniškai. Ligonis skundžiasi lengvu gerklės skausmu, jam pasireiškia čiaudulys, sloga, švelnus kosulys. Skirtingai nei gripo atveju, peršalimui nebūdingas šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, diskomfortas krūtinės srityje. Peršalimas trunka 3–4 dienas. Priešingai nei sergant gripu, peršalus nebūdingos komplikacijos.